Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2007-06-21 08:26

---

VARDADIENIUS ŠVENČIA



Birželio 21 d. – Alicija, Aloyza, Aloyzas, Galmina, Galminas, Galminė, Iliuminata, Irtuona, Vasarė.

Birželio 22 d. – Eigaudas, Eigaudė, Eigeda, Eigedas, Eigė, Inocentas, Kaributas, Kentautas, Kentautė, Laimutė, Paulina, Paulinas, Tomas.

---

DATOS



Birželio 21 d.

1740 m. gimė Žanas Emanuelis Žiliberas, botanikas, pirmojo botanikos sodo Lietuvoje steigėjas.

2000 m. prie Meksikos krantų siaučiant uraganui dingo Lietuvos motorlaivis „Linkuva“. Be žinios dingo 18 žmonių įgula.



Birželio 22 d.

1898 m. gimė vokiečių rašytojas Erichas Marija Remarkas.

1974 m. atidarytas Rumšiškių liaudies buities muziejus.

1995 m. įsteigta Lietuvos savivaldybių asociacija.

---

DIENOS



Birželio 22 d. – Vasaros saulėgrįža.

Birželio 22-ąją būna ilgiausia diena ir trumpiausia naktis per metus. Saulė šiuo metu pasiekia didžiausią aukštį. Tame pačiame aukštyje Saulė išbūna bemaž savaitę. Tai vadinamasis vasarvidis. Vasarvidis nuo seno švenčiamas kartu su Rasų, o atėjus krikščionybės laikams – su Joninių švente. Nuo birželio 29-osios dienos pradeda trumpėti.

Šiaurinio pusrutulio gyventojams vasaros saulėgrįža (birželio 22 d.) yra astronominės vasaros pradžia (Saulės kelias virš horizonto būna ilgiausias, taigi diena ilgiausia, naktis trumpiausia), o žiemos saulėgrįža (gruodžio 22 d.) – astronominės žiemos pradžia (naktis ilgiausia, diena trumpiausia). Pietų pusrutulio gyventojams – atvirkščiai, birželio 22-osios naktis būna ilgiausia, o diena trumpiausia.

---

VERTA ŽINOTI

Salotos vertinamos dėl švelnaus skonio ir dietinių savybių. Jų darže verta turėti visą vasarą.

Salotos mėgsta šviesą, todėl po medžiais, tarpueilyje skurs. Geriausia temperatūra joms augti yra 15–20 laipsnių šilumos, nors pakenčia ir gerokai žemesnę. Salotas galima auginti iki vėlyvo rudens.

Dėl prastų gūžinių salotų dažnai kaltiname sėklą, bet paprastai esame kalti patys. Salotas sėjame per tankiai, todėl jos išaugina tik gležnus lapelius.

Verta žinoti, kad 1 m² pakanka 0,3–0,4 g sėklų. Į 1 m² reikia sodinti tik 15–20 daigų, kad tarp jų būtų 20–25 cm atstumas. Tik šiltnamyje galima sodinti kiek tankiau.

Kartais salotos apkarsta, sužydi. Taip atsitinka, kai būna aukštesnė temperatūra, ir augalams trūksta drėgmės. O laistyti salotas irgi reikia mokėti. Geriausia tai daryti ryte, kad iki vakaro vanduo nudžiūtų. Kai liejama vakare, augalai per naktį būna drėgni, dažnai pažeidžiami ligų ir pradeda pūti.

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---