Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)
Redakcijos darbo laikas: Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
|
„Santaka“ / 2007-06-19 09:26
Gedimino gatvės vaizdas aikštės link apie 1930 m. Sūduvos viduryje – Vilkaviškio kraštas (3)
(Tęsinys. Spausdinta
Nr. 67, Nr. 68)
Gyvenimas Nepriklausomoje Lietuvoje
Koks buvo Vilkaviškis ir jo
apskritis Nepriklausomos Lietuvos Respublikos metais? Kaip gyventa tarpukario metais? Apie tai parašyta A.Sernecko ir A.Zeikaus leidinyje „Dvižiedė lelija. Vilkaviškio miesto istorijos apybraiža“ (V., 1997). Faktų ir skaičių pateikia laikraštis „Lietuvos aidas“, 1933 m. spalio 28 d. numerio pirmame puslapyje skelbdamas, kad „Šiandien Vilkaviškio krašto diena“. Bostone (JAV) išleistoje B.Kviklio parengtoje knygoje „Mūsų Lietuva“ (2-oji fotografuota laida, V., „Mintis“, 1991), III tome gan išsamiai pasakojama apie Vilkaviškio kraštą. Mūsų miesto ir krašto istorijos fragmentus pateikia kun. dr. J.Totoraitis veikale „Sūduvos-Suvalkijos istorija“ (K., 1938). Vilkaviškis minimas ir kituose leidiniuose, beveik nuolat to meto periodinėje spaudoje.
Tad ir mes šiandien, nors trumpam, grįžkime į praeitį ir prisiminkime, kaip gyventa Vilkaviškyje tarpukario metais.
Pirmieji atstatomojo-kuriamojo darbo metai buvo gana sunkūs. Tačiau nors ir pamažu, bet vis tvirčiau žengta į priekį. 1929 metais apskrityje baigta žemės reforma. Ji palietė 23 proc. bendro apskrities ploto, kai visoje Lietuvoje – vos 10 proc. Tai byloja apie vilkaviškiečių ryžtą naujai tvarkyti savo gyvenimą.
Miesto ekonomiką, kultūrinį gyvenimą reguliavo gyventojų renkama miesto Taryba, tvarkė Savivaldybė, burmistras.
Miesto savivaldybei priklausė elektros stotis, jos trys agregatai srovę tiekė ištisą parą. Veikė tuo metu (1932 m.) gana moderni gyvulių skerdykla, anksčiau pastatyti šerių apdirbimo, aliejaus bei pokosto fabrikai. 1938 metais pastatyta metalo dirbinių gamykla. Tai buvo viena stambiausių miesto įmonių. Joje gamino kirvius, pasagas, kastuvus, vežimų ašis. Leidinyje „Vilkaviškio miesto savivaldybė“ rašoma, kad pramonė ir prekyba sukoncentruota daugiausia kitataučių, pagrinde žydų, rankose. Lietuviai tvarkė porą didesnių krautuvių, du knygynus, „Žiedo“ kooperatyvą, savo skyrius turėjusį įvairiose apskrities vietose. Kooperatyvas turėjo 535 narius ir 6 milijonus litų. 1937 metais mieste įrengta nauja prekyvietė. Dar paminėtina, kad veikė penki malūnai, tabako ir papirosų fabrikai, dvi spaustuvės, savo dirbtuvėles turėjo daugelis amatininkų: kalviai, staliai, puodžiai, mechanikai, siuvėjai ir kt. Jose dirbdavo 2–5 žmonės.
1931 metais Vilkaviškiui suteiktos pirmos eilės miesto teisės. Tai buvo gana reikšmingas to meto įvykis Lietuvos Respublikoje.
Krašto kultūriniame gyvenime nemažas vaidmuo teko 1918 metais įsteigtai „Žiburio“, vėliau (nuo 1929 m.) dr. Jono Basanavičiaus vardu pavadintai gimnazijai. Joje mokytojavo arba gimnaziją baigė ne vienas žymus Lietuvos visuomenės veikėjas, garsūs Sūduvos žmonės. Per dvidešimt metų (1918–1938) gimnazija išleido 272 abiturientus. Mieste buvo žydų realinė gimnazija ir amatų mokykla. Savivaldybė išlaikė tris pradžios mokyklas: lietuvių – 8 komplektų, žydų – 4 komplektų, vokiečių – 2 komplektų.
1933 metais Vilkaviškio apskrityje buvo septyni pučiamųjų orkestrai, trys chorai, dvi dramos mėgėjų sekcijos, veikė du liaudies universitetai. Pavyzdinga veikla pasižymėjo šaulių būrys, jaunalietuviai, pavasarininkai, moterų draugija. Buvo ruošiami vakarai, misterijos, kitokio pobūdžio šventės. „Jaunosios Lietuvos“ Vilkaviškio skyrius rengė gražias sporto šventes. Kybartų futbolo komanda „Sveikata“ pagarsėjo net užsienyje (Vokietijoje). Kultūrinio gyvenimo reikalus taip pat tvarkė „Žiburio“ draugijos skyrius. Jo iniciatyva mieste veikė kelios bibliotekos ir keli knygynai, buvo kino teatras „Palas“, dirbo dvi spaustuvės. Buvo užveistas miesto parkas, jame įrengta lauko teniso aikštelė.
Miesto kareivinėse stovėjo 4-asis artilerijos pulkas. Ten buvo gan didelis sporto aikštynas, kino teatras, biblioteka.
Mieste buvo dvi privačios (10 lovų Babalio bei 20 lovų Račkausko) ir viena apskrities Savivaldybės ligoninė. Gydytojų paslaugos buvo gana brangios.
1926 metais įsteigta Vilkaviškio vyskupija. Jos centras – Vilkaviškyje. Miesto bažnyčia tapo katedra. 1930 metais iš Gižų (ten veikė nuo 1922 m.) į Vilkaviškyje pastatytus naujus rūmus perkelta kunigų seminarija. Savo bažnyčią turėjo evangelikai, buvo viena seniausių Lietuvoje žydų sinagoga.
Ir anksčiau, ir Nepriklausomos Lietuvos metais bažnyčia gyventojams turėjo gana stiprų poveikį. Jaunimo sueigose neretai susipindavo religiniai ir pasauliniai motyvai. Per gavėnią rengdavo „Lašininio ir Kanapinio“, „Šyvio šokdinimo“ vaidinimus. Velykų dieną – Margučių šventę. Visi švęsdavo Kalėdas, Naujuosius metus.
Mieste ir kaime kultūra bei švietimas ėjo savitu keliu. Nugalint pasitaikančias užtvaras, ieškant naujų formų.
Nepriklausomoje Lietuvoje gyventa du dešimtmečius. 1940-ieji – lūžis Lietuvos istorijoje ir vilkaviškiečių gyvenime.
Parengė Povilas JANKYS
Publikuota: 2007-06-19 09:26:17
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją. Perjungti į mobiliąją versiją?
|
* Jubiliejų švenčiantis prelatas: „Duonos be plutos nebūna“ * Salomėja Nėris: palikti poetės vardą ar naikinti? * Beržų kirtėjai išgąsdino žmones: ar išliks Ripkaus giraitė? Laikraštis leidžiamas antradieniais ir penktadieniais.
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“? Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Statistika
|