|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
| ||||||||||||||
Siūlykite temą
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
|
„Santaka“ / 2007-06-15 16:43
Po šv. Mišių tremtiniai rinkosi prie Viešosios bibliotekos esančio paminklo.Romo ČĖPLOS nuotr.
Vilkaviškiečiai po šv. Mišių Katedroje leidosi jau tradiciniu šią dieną tapusiu maršrutu: paminklas stalininių represijų aukoms prie Viešosios bibliotekos–Geležinkelio stotis–kapinės. Į tolimuosius tremties metus nukėlė prie paminklo skambėję LPKTS Vilkaviškio skyriaus pirmininkės Dalijos Karkienės ir Kęstučio Krupavičiaus skaitomos eilės, šaulio Jono Runo prisiminimai, rajono vicemero Jono Meškausko sveikinimo žodis, tylos minutė. Geležinkelio stoties perone, pro šalį dundandančių vagonų fone, susirinkusiųjų širdis suvirpino Stasio ir Kęstučio Dambravų, Algio Alkevičiaus ir kitų tremtinių užvestos dainos „Kur tas dulkėtas traukinys“ ar „Leiskit į Tėvynę...“ 1941 m. birželio 14 dienos išgyvenimais dalijosi tremtinė, knygos „Kol dar viltis teberusena“ autorė Antanina Sabonaitytė-Burbienė. Kapinėse, prie paminklo „Grįžusiems ir negrįžusiems“, kalbų nebuvo: tremtiniai tyliai pasimeldė už savo likimo brolius, padėjo gėlių. Po to tremtiniai vėl grįžo į Vilkaviškio viešąją biblioteką. Dar lankantis Geležinkelio stotyje buvo skaitoma ištrauka iš vilkaviškiečio Gedimino Almonaičio knygos „Grąžinkite man gyvenimą“. Bibliotekininkės surengė susitikimą su jos autoriumi. Prieš gerą dešimtmetį parašyta knyga buvo dingstis prisiminti skaudžius tremties metus, pasidalyti ir šviesiais to laiko prisiminimais. „Vaikščiodamas po Sajanus, radau brangakmenį. Ar parodyti?“ – susitikimo dalyvių klausė G.Almonaitis, taip pristatydamas savo žmoną, gyvenimo bendražygę Haliną. Kybartiečių Gedulo ir vilties dienos renginiai taip pat prasidėjo šv. Mišiomis, kuriose giedojo Vilkaviškio kultūros centro mišrus kamerinis choras „Uosija“. Jis dalyvavo ir programoje Kybartų kultūros centre. Čia pasirodė ir daugiau vilkaviškiečių kolektyvų: šoko VJC „Vyželės“ šokėjai, buvo parodyta Vilkaviškio kultūros centro darbuotojos Nijolės Skinkienės parengta jaudinanti kompozicija „Parašykit... ilgesys“. Renginyje skambėjo Mindaugo Bučinsko ir D.Karkienės skaitomi literatūriniai tekstai, tautiniais rūbais pasipuošusios merginos išnešė padėti gėlių prie geležinkelio bėgių. LPKTS Vilkaviškio skyriaus pirmininkė D.Karkienė pasidžiaugė, kad šiemet Gedulo ir vilties dienos renginiuose dalyvavo daugiau žmonių nei ankstesniais metais. „Santakos“ inform. Publikuota: 2007-06-15 16:43:27 Komentarai:Jūs naršote standartinę svetainės versiją. Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
|
Šiame numeryje
* Jubiliejų švenčiantis prelatas: „Duonos be plutos nebūna“ * Salomėja Nėris: palikti poetės vardą ar naikinti? * Beržų kirtėjai išgąsdino žmones: ar išliks Ripkaus giraitė? Laikraštis leidžiamas antradieniais ir penktadieniais.
|
||||||||||||
|