Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)
Redakcijos darbo laikas: Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
|
„Santaka“ / 2007-06-12 08:32
Susitikimo rajono Savivaldybėje metu: vicemeras Jonas Meškauskas, dekanas prelatas Vytautas Gustaitis, John Narcum, jo sūnus David ir mero padėjėjas Algimantas Mackevičius.
Rolando LIPINO nuotr. Vaikaičių kelias namo po šimto metų
Praėjusią savaitę Lietuvą aplankė John Narcum, kuris įvykdė savo dėdės monsinjoro Anthony Norkūno, gyvenusio JAV, valią ir atvežė Vilkaviškio katedrai auksinę mišių taurę. Rajono Savivaldybėje šią relikviją priėmė dekanas prelatas Vytautas Gustaitis.
|
Nežmoniškai augant imigracijos į vakarus bangai, rodos, kiekvienam lietuviui labiausiai rūpi kuo greičiau susikrauti lagaminus ir išvažiuoti uždarbiauti į Airiją, Angliją ar Ispaniją. O senųjų emigrantų vaikai, jau pamiršę senelių kalbą ir papročius, grįžta ieškoti savo šaknų.
Aplankyti senelių gimtinės atvyko Narcumų šeima: John Narcum, Donna Narcum ir jų sūnus David Narcum. Johno Narcumo seneliai – Motiejus ir Kotryna Norkūnai, kilę iš Šventežerio (priklausančio Vilkaviškio vyskupijai), Lietuvą paliko 1914 m. Bėgdami nuo pirmojo pasaulinio karo negandų atsidūrė Lietuvių bendruomenėje Pensilvanijos valstijoje (JAV). Bijodami persekiojimų ir represijų šie lietuviai pasikeitė pavardę, tapo Narcum. Ten, Amerikoje, gimė vienuolika Motiejaus ir Kotrynos vaikų (apie kitus du vaikus, likusius Lietuvoje, žinių nelikę). Lietuviai laikėsi lietuviškų papročių, kalbėjo lietuviškai, ėjo į lietuvių bažnyčią, gamino lietuvių patiekalus. Kotryna mirė labai jauna – vos keturiasdešimties.
Lietuvybę ypač saugojo vyriausiasis Narcumų sūnus (iš gimusių Amerikoje) – Pensilvanijos lietuvių parapijos monsinjoras Anthony Norkūnas. Kai buvo paskirtas vadovauti lietuvių parapijai, monsinjoras Anthony susigrąžino lietuvišką tėvų pavardę.
Jis buvo vienas iš 12 aukščiausių Popiežiaus paskirtų Amerikos katalikų dvasininkų, koordinuojančių pagalbą Lietuvai. Monsinjoras A.Norkūnas visą gyvenimą labai rūpinosi ryšiais su Lietuva, siuntė pagalbą Lietuvos bažnyčioms, ypač daug – sovietinės okupacijos metais. 1991-aisiais monsinjoro Norkūno kuruojamą Pensilvanijos parapiją aplankė ir lėšas Vilkaviškio katedros statybai rinkęs Vilkaviškio dekanas prelatas Vytautas Gustaitis. Dvasininkai susitarė susitikti Lietuvoje. Deja, monsinjoro troškimas prieš mirtį aplankyti tėvų žemę liko neįgyvendintas – monsinjoras Norkūnas mirė 2007-ųjų sausį, eidamas 83-uosius metus.
Monsinjoro sūnėnas John Narcum, atvykęs į Lietuvą, išpildė paskutinį monsinjoro norą – perdavė dekanui Vytautui Gustaičiui auksinę mišių taurę, kuri kaip relikvija buvo monsinjorui atvežta iš Lietuvos.
„Sunku ir apsakyti jausmus, užplūdusius Lietuvoje, tai nepaprastai reikšminga, emocionali kelionė“, – sakė John Narcum.
Svarbiausias patyrimas Lietuvoje Narcumų šeimai buvo kelionė į Šventežerį, apsilankymas bažnyčioje, kurioje tuokėsi seneliai, pabuvimas jiems priklausiusioje žemėje. Kelias rieškes senelių išvaikščiotos žemės anūkas išsivežė į Ameriką. Narcumams įspūdį paliko ir nepaprastai šiltas bei nuoširdus priėmimas Vilkaviškio rajono savivaldybėje.
Silva JANKEVIČIENĖ
Publikuota: 2007-06-12 08:32:33
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją. Perjungti į mobiliąją versiją?
|
* Jubiliejų švenčiantis prelatas: „Duonos be plutos nebūna“ * Salomėja Nėris: palikti poetės vardą ar naikinti? * Beržų kirtėjai išgąsdino žmones: ar išliks Ripkaus giraitė? Laikraštis leidžiamas antradieniais ir penktadieniais.
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“? Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Statistika
|