|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
| ||||||||||||||
Siūlykite temą
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
|
„Santaka“ / 2007-06-08 14:53
Vilkaviškio rajono apylinkės teismo teisėjo padėjėjas Tomas Lužanskis.Romo ČĖPLOS nuotr. Įsigaliojus naujiesiems Civiliniam ir Civilinio proceso kodeksams, teismas šalia savo pagrindinės funkcijos – ginčų sprendimo – pradėjo atlikti ir apsauginę funkciją, nesusijusią su ginčų dėl teisės sprendimu, tačiau reikšmingą asmenų teisių apsaugai. Teismas asmenų teisių apsaugos srityje perėmė dalį funkcijų, kurias atlikdavo įvairios valstybės ir savivaldybės institucijos. Ypač svarbus teismo vaidmuo tenka apsaugant vaikų, neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų, sutuoktinių teises. Būtent šių asmenų teisių apsauga užtikrinama teismo leidimais įstatymo numatytiems teisiniams veiksmams atlikti. Bylas dėl teismo leidimų išdavimo teismai nagrinėja supaprastinto proceso tvarka. Dažniausiai piliečiams prireikia kreiptis į teismą su prašymu išduoti leidimą sudaryti nekilnojamojo daikto, kuris yra šeimos turtas, perleidimo sandorius, sumažinti santuokinį amžių nepilnamečiams, perleisti, įkeisti nepilnamečių vaikų turtą ir kt. Jei sutuoktiniai turi nepilnamečių vaikų, be teismo leidimo jie negalės parduoti ar įkeisti šeimai priklausančios gyvenamosios patalpos, kuri pripažįstama šeimos turtu. Prašymas šiam teismo leidimui gauti paduodamas sutuoktinio arba abiejų sutuoktinių vardu, priklausomai nuo to, vienam ar abiem sutuoktiniams gyvenamoji patalpa priklauso, ir prašymas pasirašomas. Šis atvejis ypatingas tuo, kad norint parduoti arba įkeisti gyvenamąjį būstą (butą arba namą), kuris yra šeimos turtas, būtina apsaugoti nepilnamečių asmenų iki 18 metų interesus. Nurodytas reikalavimas turi būti taikomas ir tais atvejais, kai vienintelėje šeimos gyvenamojoje patalpoje nepilnametis vaikas gyvena su savo išsituokusia motina (arba išsituokusiu tėvu), su vienu iš tėvų arba abiem tėvais, nesančiais santuokoje, arba kai vienas iš tėvų yra miręs. Šeimos turtu paprastai laikoma ta gyvenamoji patalpa, kuri priklauso vienam arba abiem sutuoktiniams ir kurioje faktiškai jie gyvena. Pasitaiko atvejų, kai piliečiai turi kelias gyvenamąsias patalpas. Tokiu atveju šeimos turtu laikoma tik ta gyvenamoji patalpa, kurioje faktiškai gyvena. Be išvardytų dokumentų, prie prašymo išduoti šį leidimą būtina pridėti Vaiko teisių apsaugos tarnybos išvadą, turto nuosavybės dokumentus ir naujos gyvenamosios vietos savininkų sutikimą (jei savininkai nėra patys pareiškėjai); jeigu gaunamas kreditas, reikalinga banko pažyma apie suteikiamą kreditą ir visų pareiškėjų pažymos apie gaunamas pajamas. Teismo leidimą turi gauti ir norintys susituokti nepilnamečiai asmenys. Šio leidimo į teismą turi kreiptis pats nepilnametis. Teismas gali sumažinti santuokinį amžių ne daugiau kaip trejais metais. Tačiau nėštumo atveju teismas gali leisti tuoktis ir asmeniui, neturinčiam 15 metų. Šiuo atveju prie bendrųjų dokumentų reikalinga pridėti Vaiko teisių apsaugos tarnybos išvadą, pažymą apie nėštumą, gyvenimo sąlygų patikrinimo išvadą bei abiejų pareiškėjo tėvų raštu išdėstytą nuomonę dėl santuokinio amžiaus sumažinimo. Tėvai, norėdami perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti teises į savo vaikų turtą, vaikų vardu priimti ar atsisakyti priimti palikimą, taip pat turi gauti teismo leidimą. Pareiškėjai prašyme turi nurodyti, koks turtas yra paveldimas: materialūs ir nematerialūs dalykai, palikėjo reikalavimo teises ir prievoles, taip pat pateikti įrodymus apie paveldimo turto sudėtį (pvz., išrašus, pažymas, pažymėjimus iš Nekilnojamojo turto registro, Turto arešto aktų registro, komercinių bankų pažymas apie turimus indėlius arba gautas paskolas ir pan.). Pareiškime nepilnamečio vaiko vardu priimti palikimą suinteresuotais asmenimis nurodomi pareiškėjui žinomi palikėjo kreditoriai. Be aukščiau nurodytų bendrųjų dokumentų, pareiškėjas prie prašymo turi pridėti turto nuosavybės dokumentus, giminystės ryšius patvirtinančius dokumentus, testamentą (jei paveldima pagal testamentą). Yra ir daug kitų atvejų, kai žmonėms privalu gauti teismo leidimus. Daugelis jų susiję su neveiksnių, ribotai veiksnių ir nepilnamečių asmenų interesais, taip pat tais atvejais, kai reikalingas sutuoktinio ar kito asmens sutikimas, kurio dėl objektyvių priežasčių neįmanoma gauti, ir kt. Prašymas dėl teismo leidimo išdavimo paduodamas pareiškėjo gyvenamosios vietos apylinkės teismui. Prie prašymo turi būti pridėti įrodymai, reikšmingi sprendžiant klausimą dėl leidimo išdavimo. Prie prašymo išduoti teismo leidimą pridedama tokie dokumentai: pareiškėjų asmenybę patvirtinantys dokumentai, pažyma apie šeimos sudėtį, vaikų gimimo liudijimai, santuokos, ištuokos arba mirties liudijimas, pažyma apie gyvenamosios vietos deklaraciją. Be šių dokumentų, prie prašymo išduoti teismo leidimą gali būti pridedami ir kiti dokumentai, priklausomai nuo to, kokio leidimo pilietis prašo. Prašymai dėl teismo leidimo išdavimo žyminiu mokesčiu neapmokestinami. Tokie prašymai išnagrinėjami ne vėliau kaip per penkias dienas nuo jo priėmimo dienos ir paprastai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka. Apie teismo posėdį pareiškėjai ir suinteresuoti asmenys rašytinio proceso atveju nėra informuojami. Žodinis procesas paprastai skiriamas, kai reikia apklausti pareiškėjus bei suinteresuotus asmenis, išklausyti vaiką ar valstybės, savivaldybės institucijos atstovų paaiškinimus dėl šios institucijos duotos išvados, apklausti liudytojus ir pan. Prašymas žodinio proceso tvarka nagrinėjamas kviečiant į jį byloje dalyvaujančius asmenis. Tomas LUŽANSKIS Vilkaviškio rajono apylinkės teismo teisėjo padėjėjas Publikuota: 2007-06-08 14:53:53 Komentarai:Jūs naršote standartinę svetainės versiją. Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
|
Šiame numeryje
* Jubiliejų švenčiantis prelatas: „Duonos be plutos nebūna“ * Salomėja Nėris: palikti poetės vardą ar naikinti? * Beržų kirtėjai išgąsdino žmones: ar išliks Ripkaus giraitė? Laikraštis leidžiamas antradieniais ir penktadieniais.
|
||||||||||||
|