Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2005-03-17 08:49

---

Vaikai klausėsi tyliai

Vieną gražų pavasario penktadienį keletas Muzikos mokyklos mokytojų ir mokinių koncertavo vaikų darželyje „Pasaka“. Ne tik koncertavo, bet ir supažindino vaikus su muzikos instrumentais.

Mokytojos Daiva Venienė ir Raimonda Kurauskienė papasakojo apie kankles, jomis pagrojo ir pasekė pasaką apie mišką. Su skudučiais, kurių garsas labai skardus, bandė prišaukti pavasarį, nes vaikai pritarė, kad žiema jau visiems nusibodo. Apie akordeoną pasakojo mokytoja Liucija Bindokienė.

Ji pagrojo „Du gaidelius“, o kadangi šią dainelę mokėjo ir darželinukai, labai smagiai ją dainavo kartu. Paskui vaikai išgirdo, kad kartu galima groti akordeonu ir pianinu, nes mokytoja grojo su savo dukra Dovile. Dovilė dar paskambino ir regtaimą pianinu.

Aš ir mano brolis Eimantas mokomės groti dar tik pirmus metus, todėl paklausėme savo mokytojų Gintauto Andriulionio ir Simo Gavelio, ką mes galėtume papasakoti vaikams apie savo instrumentus. Brolis parodė vaikams, iš ko sudaryta birbynė ir pagrojo dainelę apie žvirblį. Aš pristačiau smuiką ir kartu su akompaniatore Sonata Stanevičiūte pagriežiau du kūrinėlius.

Galiu pagirti vaikus, nes jie buvo labai tylūs ir klausė. Po koncerto pasilikome Kaziuko mugėje ir pasidžiaugėme vaikų darbais ir jų verte. Atrodo, taip neseniai pati buvau darželinukė. Bet tai buvo prieš dvejus metus, du mėnesius ir penkias dienas.



Eimantė KURAUSKAITĖ

Muzikos mokyklos I kl. smuiko spec. mokinė





Muzika amžina

Prieš dvejus metus baigiau muzikos mokyklą, tačiau širdelę vis traukia šios linksmos, mielos ir skambios mokyklos durys. Mane, jau ne šios mokyklos mokinę, noriai sutinka kanklių ansamblyje.

Muzika tapo mano gyvenimo dalimi, suteikia jam šviesesnių ir įvairesnių spalvų. Todėl vis dar mielai groju šiame ansamblyje.

Kiekvieną kartą susirenkame į mažą klasę. Vos telpame šešios kanklininkės, tačiau nuotaika būna pakili. Kad linksmiau būtų groti, mokytojai suorganizuoja repertuarų, skirtų skirtingų instrumentų ansambliui. Klausytojai būna patenkinti, kai grojame kartu su dainininkėmis ar smuikui pritariant.

Džiaugiamės, kad galime koncertuoti įvairiai publikai. Šiemet jau spėjome muzikos garsais praturtinti ne vieną Vilkaviškio mokyklą. Vasarį koncer-tavome Salomėjos Nėries ir „Aušros“ vidurinėse mokyklose. Kovo pradžioje mus šiltai sutiko Pagrindinės mokyklos bendruomenė. Džiaugiamės, kad esame laukiami. Labai smagu groti, kai tave girdi daug žmonių, kai tau ploja. Bet, manau, kad daugeliui savoje mokykloje grojant širdis labiausiai spurda. Stengiesi kuo geriau pasirodyti, nes stebi tavo mokytojai, bendraklasiai.

Nelaukiu paskutinių mokymosi metų, dvyliktos klasės mokykloje, nes jiems baigiantis turėsiu palikti ir kanklių ansamblį, koncertus, nuoširdžius plojimus... Tikiuosi, kad išvažiavus į kitą miestą nepamiršiu kanklių, kad galbūt rasiu vietelę sau ir kitame kolektyve. Žinoma, labai ilgėsiuos savų žmonių rato, vadovių Daivos Venienės, Raimondos Kurauskienės. Nostalgija išliks visuomet. Tačiau muzika tuo nesibaigia... Ji amžina...



Eglė STANEIKAITĖ

Vilkaviškio Salomėjos Nėries vid. m-klos 11c klasės mokinė Buvusi Muzikos mokyklos kanklių spec. mokinė

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---