„Santaka“ / Psichologės patarimas tėvams: pirmiausia nusiraminkite

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda 1 t talpos konteinerį metaliniame rėme su išleidimo čiaupu ir jo prailginimu (45 Eur), tokį pat konteinerį be metalinio rėmo (15 Eur). Tinka vandeniui ar kurui laikyti. Gali atvežti. Tel.: 8 686 98 506, 8 686 98 503.
Galioja iki: 2018-09-29 09:19:34

Brangiai išsinuomotų žemės ūkio paskirties žemės. Tel. 8 624 12 402.
Galioja iki: 2018-09-30 10:57:07

Parduoda kiaulę skersti. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2018-10-01 11:50:58



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2007-06-05 09:06

Dalinkitės:  


Psichologės patarimas tėvams: pirmiausia nusiraminkite

Lietuvoje daugėjant vaikų nusikalstamumo atvejų, vis labiau ieškoma šio reiškinio ištakų bei problemos sprendimo strategijų. Iš dalies vaikų nusikalstamumas siejamas su agresyvumu. Dažniausiai agresija yra aiškinama kaip motyvuotas elgesys, tam tikras aktas, kuriuo siekiama pakenkti kitam žmogui psichologiškai arba fiziškai. Nors psichologai nepritaria prielaidai, jog agresija yra instinktyvi, tačiau ji priklauso nuo genetinių veiksnių. Agresyvumas (kaip ir daugelis kitokio elgesio raiškų) yra prigimties ir ugdymo padarinys. Žinoma, kad agresyvumui turi įtakos daugybė aplinkybių.

Vaikų agresyvumas tampa didele problema, kai pažeidžiami kitų žmonių interesai ir apribojamos kitų žmonių teisės. Todėl bendrojo lavinimo mokykloje vaikai pasijunta nesaugūs dėl bendramokslių agresyvios elgsenos. Tai turi lemiamos įtakos jų mokymosi motyvacijai ir socializacijai (pagal A.Maslovo motyvacijos modelį saugumo poreikis yra vienas esminių, o nesaugumas slopina mokymosi motyvaciją).

Vaikų agresyvumo raišką tyrinėjęs A.Juodraitis nustatė, jog pradinėse klasėse tik 6 proc. mokinių mokykloje neturi priešų ir su niekuo nesipyksta. Beveik trys ketvirtadaliai vaikų dažnai arba nuolat pykstasi su vienu, o kas penktas moksleivis nesutaria su dviem, trimis ir daugiau bendraklasių. Lytinės diferenciacijos šiuo požiūriu nepastebėta: užgaulioja, įžeidinėja, gnaibosi, stumdosi, spardosi tiek berniukai, tiek mergaitės.

Agresyvumas – ne vien psichologinė problema, o jos priežastys – ne tik psichologinės. Neretai asmens agresyvumas yra adekvati reakcija į priešišką ar varžančią aplinką: vaikas tampa piktas, kai su juo elgiamasi agresyviai, kai jis žeminamas ir skriaudžiamas.

Pirmoji ir svarbiausia mikroaplinka, daranti reikšmingiausią įtaką vaiko asmenybės sklaidai, – jo šeima. Kai šeimoje susiklosto nepalankios vaiko socializacijai sąlygos, pradeda reikštis agresyvumas. Vaikui nepalanki ir jo karingumą skatinanti aplinka, kai tėvai girtauja, vartoja narkotikus, amoraliai elgiasi, kai žemas jų kultūros lygis, prastos materialinės sąlygos, kai šeimoje blogas psichologinis mikroklimatas.

Tyrimai rodo, jog daugelyje šeimų vaikai patiria smurtą: dažniausiai – fizinį (mušimas ranka ar kokiu nors daiktu), rečiau seksualinį ir psichologinį.

Kad ir kaip būtų keista, tačiau diržas labiau yra psichologinė, o ne fizinė bausmė. Jis „užaugina“ baimę. Vaikas pasijaučia pažemintas, ypač jei tai mato kiti. Vaikai, patyrę fizinių bausmių vaikystėje, prisimena, kad tada nustojo pasitikėti tėvais ir būdami maži labai skausmingai tai išgyveno. Juk staiga tėtis ar mama tampa piktadariais. Mažas žmogus naiviai viskuo pasitiki, ir štai patys artimiausi žmonės, kurie jį globoja, maitina, pradeda mušti. Tad ko laukti iš svetimų? Ateity tokiam vaikui gali būti sunku bendrauti su aplinkiniais.

Kartais vaikai, jau būdami suaugę, stengiasi pateisinti savo tėvų netinkamą elgesį: „Vaikystėje buvau baisus nenuorama, išdykėlis. Kažin kas šiandien būčiau, jei ne mano tėvai, laiku parodę kelią.“ Tokius keistus argumentus psichologai aiškina tuo, jog kiekvienas vaikas siekia būti švarus, sotus, o labiausiai – mylėti savo mamą ir tėtį. Vaiko sąmonė stengiasi iš atminties ištrinti informaciją apie patirtą skausmą bei pažeminimą ir taip palikti tik gerus prisiminimus apie tėvus. Kiekvienam vaikui lengviau manyti, jog tėvai jį muša dėl to, kad jis yra blogas, kad to nusipelnė, nei sąmoningai pripažinti, jog patys artimiausi žmonės nesugeba susivaldyti ir dėl to jam kelia skausmą. Tad neverta galvoti, kad vaikai iš tiesų patenkinti tuo, jog juos mušė. Statistika rodo, kad laimingiausi tie, kurie nepatyrė tėvų kumščio.

Ką vis dėlto daryti, kai akys pradeda ieškoti diržo? Pirmiausia reikėtų nusiraminti, o tada išsiaiškinti, kas atsitiko. Bendravimas su vaiku, jo nuomonės išklausymas yra geriausias būdas išspręsti iškilusius sunkumus, išsiaiškinti nesusipratimus, ištaisyti auklėjimo spragas. Būkime rimti, reiklūs, bet ne pikti.



Jolanta BARANAITIENĖ

Vilkaviškio vaikų lopšelio-darželio „Buratinas“ psichologė






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Išrinkti geriausi „Metų ūkiai“
* Svečiui iš Vokietijos įteiktos Garbės piliečio regalijos
* Neišmokiusi veltėdžių gyventi visuomenė moka dvigubai
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar kada nors esate nukentėjęs nuo vagių?
Taip, patyriau didelių nuostolių.
Niekada su vagystėmis nesusidūriau.
Nukentėjau nežymiai.
Esu apsidraudęs, todėl jaučiuosi saugiau.



Kalbos patarimai

Ar galima „dirbti pareigose“?
Daiktavardis pareigos žymi darbo ar tarnybos vietoje turimą statusą, bet ne pačią vietą, todėl vietininkas pareigose nevartotinas, pvz.: Jis dirba direktoriaus pareigose (taisoma yra direktorius, dirba direktoriumi, eina direktoriaus pareigas).


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas