|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Moteris, turinti patirties, ieško valytojos darbo. Tel. 8 699 29 968.Galioja iki: 2024-04-21 14:44:23
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / 2007-06-01 13:23
|
|
|
Į knygos „Ant vėlių suolelio“ pristatymą J.Švabaitė-Gylienė atvažiavo su dukra Aušra.
Romo ČĖPLOS nuotr.
Laima VABALIENĖ
Į gegužės mėnesį rajone vykusius literatūrinius renginius įsiterpė ir kraštietės Julijos Švabaitės-Gylienės knygos „Ant vėlių suolelio“ pristatymas. Knygoje autografą Vilkaviškio krašto muziejui palikusi poetės dukra Aušra Gylytė-Karkienė parašė: „Didelis ačiū, kad pagerbėte mano mamą tokiu gražiu renginiu. Ji yra tikrai labai laiminga jūsų kvietimu sugrįžti į tėviškę“.
Daugiau kaip 60 metų išeivijoje gyvenanti ir kurianti J.Švabaitė-Gylienė visą šį laiką puoselėjo ir tebepuoselėja savo gimtąją kalbą, su ilgesiu mena tėvų žemę, širdyje saugo Vilkaviškio krašto, kur gimė ir praleido vaikystę, laukų ir pievų grožį.
Tad su dukra Aušra Gylyte-Karkiene Lietuvoje viešėjusi kraštietė negalėjo neaplankyti savo gimtinės. Čyčkuose gimusi, Alvito bažnyčioje krikštyta J.Švabaitė-Gylienė ir tą gražią sekmadienio dieną pirmiausia užsuko į Alvitą. Ją sujaudino ilgos gražios šv. Mišios miestelio bažnyčioje, procesija... „Lyg būčiau sugrįžusi į jaunystę“, – prasitarė ją lydėjusiam Vilkaviškio karšto muziejaus direktoriui Antanui Žilinskui. Išgirdusi apie planus atstatyti Alvito bažnyčią, Čikagoje gyvenanti lietuvė žadėjo paramos rūpintis ir Amerikoje: per „Draugo“ laikraštį kreiptis į lietuvių bendruomenę, kad ji prisidėtų prie Alvito bažnyčios atstatymo.
Dešimtojoje, pasak praėjusiais metais 85-metį atšventusios autorės, jau paskutinėje knygelėje „Ant vėlių suolelio“, rasime ne vieną sąsają su gimtosiomis poetės vietomis. Literatūriniame vakare Paežerių dvaro rūmuose susirinkusiems žmonėms skaitydama eilėraščius iš šio rinkinio ji tarsi vedė visus savo gyvenimo keliu nuo tada, kai „Palikome Alvitą per Širvintą vežimu, pro gandralizdį galulaukėje, į Didžiuosius Šelvius!“ Tuomet Julijai tebuvo treji metai...
Poetas Robertas Keturakis knygos „Ant vėlių suolelio“ pratarmėje rašo, kad „skaitytojas šiame eilėraščių rinkinyje iškart bus paliestas kilnaus, gilaus, pastovaus, galima sakyti, įgimto žmogiškumo, atsirėmusio į galingą valią gyventi šviesų gyvenimą, į moralinę estetiką, kurios tikrasis vardas yra Grožis. Ir į gerumą – kaip dieviškąją dovaną ir kaip pareigą“. Ta šviesa spindi iš visos J.Švabaitės-Gylienės kūrybos: ar kalbėtų ji apie istorijos ir likimo šešėlius, ar dalytųsi mąslia tėviškės nostalgija... Už savo kūrybą kraštietė 1996 m. yra pagerbta ir Vilkaviškio rajono savivaldybės Salomėjos Nėries vardo premija. Savivaldybės atstovai poetę pasveikino ir naujos knygos pristatymo proga.
Renginio metu koncertavę Klampučių pagr. m-klos mokiniai savo programą taip pat jungė J.Švabaitės-Gylienės kūryba: deklamavo jos eilėraščius, dainavo jos tekstais parašytas dainas, kurioms melodijas sukūrė mokyklos direktoriaus pavaduotoja Aldona Maksvytienė.
Ypač susidomėjusi ir neslėpdama susižavėjimo mokinukų programos klausėsi kita renginio viešnia iš Amerikos Magdalena Stankūnienė. Mokiniai buvo pasipuošę tautiniais drabužiais, įsigytais už M.Stankūnienės Klampučių mokyklai paaukotas lėšas. Ilgas ir gražus koncertas nuskambėjo kaip padėka šiai geradarei.
Į savo bičiulės J.Švabaitės-Gylienės knygos pristatymą Vilkaviškyje M.Stankūnienė atvažiavo su nemažu būriu draugų ir artimų žmonių iš Vilniaus. Drauge su jais ji apvaikščiojo Krašto muziejaus sales, apžiūrinėdama savo asmeninius muziejui dovanotus daiktus dalijosi prisiminimais.
Krašto muziejaus direktorius A.Žilinskas kalbėjo, kad skleidžiantis gegužio žiedams, išeiviai kaip tie paukčiai suskrenda į Lietuvą su savo turtais – poezija, meno kūriniais – ir dovanoja juos mums. Šio susitikimo proga muziejaus parengtoje poetei J.Švabaitei-Gylienei ir kitiems išeivijos menininkams, kilusiems iš Vilkaviškio krašto, skirtoje parodoje buvo galima pamatyti ir neseniai iš M.Stankūnienės, K.Senkaus ir kitų kraštiečių gautų naujų vertingų eksponatų.
Į gegužės mėnesį rajone vykusius literatūrinius renginius įsiterpė ir kraštietės Julijos Švabaitės-Gylienės knygos „Ant vėlių suolelio“ pristatymas. Knygoje autografą Vilkaviškio krašto muziejui palikusi poetės dukra Aušra Gylytė-Karkienė parašė: „Didelis ačiū, kad pagerbėte mano mamą tokiu gražiu renginiu. Ji yra tikrai labai laiminga jūsų kvietimu sugrįžti į tėviškę“. |
Daugiau kaip 60 metų išeivijoje gyvenanti ir kurianti J.Švabaitė-Gylienė visą šį laiką puoselėjo ir tebepuoselėja savo gimtąją kalbą, su ilgesiu mena tėvų žemę, širdyje saugo Vilkaviškio krašto, kur gimė ir praleido vaikystę, laukų ir pievų grožį.
Tad su dukra Aušra Gylyte-Karkiene Lietuvoje viešėjusi kraštietė negalėjo neaplankyti savo gimtinės. Čyčkuose gimusi, Alvito bažnyčioje krikštyta J.Švabaitė-Gylienė ir tą gražią sekmadienio dieną pirmiausia užsuko į Alvitą. Ją sujaudino ilgos gražios šv. Mišios miestelio bažnyčioje, procesija... „Lyg būčiau sugrįžusi į jaunystę“, – prasitarė ją lydėjusiam Vilkaviškio karšto muziejaus direktoriui Antanui Žilinskui. Išgirdusi apie planus atstatyti Alvito bažnyčią, Čikagoje gyvenanti lietuvė žadėjo paramos rūpintis ir Amerikoje: per „Draugo“ laikraštį kreiptis į lietuvių bendruomenę, kad ji prisidėtų prie Alvito bažnyčios atstatymo.
Dešimtojoje, pasak praėjusiais metais 85-metį atšventusios autorės, jau paskutinėje knygelėje „Ant vėlių suolelio“, rasime ne vieną sąsają su gimtosiomis poetės vietomis. Literatūriniame vakare Paežerių dvaro rūmuose susirinkusiems žmonėms skaitydama eilėraščius iš šio rinkinio ji tarsi vedė visus savo gyvenimo keliu nuo tada, kai „Palikome Alvitą per Širvintą vežimu, pro gandralizdį galulaukėje, į Didžiuosius Šelvius!“ Tuomet Julijai tebuvo treji metai...
Poetas Robertas Keturakis knygos „Ant vėlių suolelio“ pratarmėje rašo, kad „skaitytojas šiame eilėraščių rinkinyje iškart bus paliestas kilnaus, gilaus, pastovaus, galima sakyti, įgimto žmogiškumo, atsirėmusio į galingą valią gyventi šviesų gyvenimą, į moralinę estetiką, kurios tikrasis vardas yra Grožis. Ir į gerumą – kaip dieviškąją dovaną ir kaip pareigą“. Ta šviesa spindi iš visos J.Švabaitės-Gylienės kūrybos: ar kalbėtų ji apie istorijos ir likimo šešėlius, ar dalytųsi mąslia tėviškės nostalgija... Už savo kūrybą kraštietė 1996 m. yra pagerbta ir Vilkaviškio rajono savivaldybės Salomėjos Nėries vardo premija. Savivaldybės atstovai poetę pasveikino ir naujos knygos pristatymo proga.
Renginio metu koncertavę Klampučių pagr. m-klos mokiniai savo programą taip pat jungė J.Švabaitės-Gylienės kūryba: deklamavo jos eilėraščius, dainavo jos tekstais parašytas dainas, kurioms melodijas sukūrė mokyklos direktoriaus pavaduotoja Aldona Maksvytienė.
Ypač susidomėjusi ir neslėpdama susižavėjimo mokinukų programos klausėsi kita renginio viešnia iš Amerikos Magdalena Stankūnienė. Mokiniai buvo pasipuošę tautiniais drabužiais, įsigytais už M.Stankūnienės Klampučių mokyklai paaukotas lėšas. Ilgas ir gražus koncertas nuskambėjo kaip padėka šiai geradarei.
Į savo bičiulės J.Švabaitės-Gylienės knygos pristatymą Vilkaviškyje M.Stankūnienė atvažiavo su nemažu būriu draugų ir artimų žmonių iš Vilniaus. Drauge su jais ji apvaikščiojo Krašto muziejaus sales, apžiūrinėdama savo asmeninius muziejui dovanotus daiktus dalijosi prisiminimais.
Krašto muziejaus direktorius A.Žilinskas kalbėjo, kad skleidžiantis gegužio žiedams, išeiviai kaip tie paukčiai suskrenda į Lietuvą su savo turtais – poezija, meno kūriniais – ir dovanoja juos mums. Šio susitikimo proga muziejaus parengtoje poetei J.Švabaitei-Gylienei ir kitiems išeivijos menininkams, kilusiems iš Vilkaviškio krašto, skirtoje parodoje buvo galima pamatyti ir neseniai iš M.Stankūnienės, K.Senkaus ir kitų kraštiečių gautų naujų vertingų eksponatų.
Publikuota: 2007-06-01 13:23:45
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Senieji maldos namai – ne vien tikinčiųjų rūpestis * Sergantieji širdies nepakankamumu gaus papildomą gydymą
* Sesuo Lina: „Gyvas tikėjimas šeimą sujungia stipriais ryšiais“
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|