„Santaka“ / Išnykęs Bambinių kaimas gyvas žmonių prisiminimuose

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)


Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2007-06-01 13:22

Dalinkitės:  


Prie buvusioje Bukaveckų sodyboje atstatyto kryžiaus norėjo įsiamžinti visi išnykusio kaimo gyventojai ir susitikimo dalyviai.

Autorės nuotr.


Išnykęs Bambinių kaimas gyvas žmonių prisiminimuose

Birutė NENĖNIENĖ


Vasaros metu vis dažniau išgirstame kvietimų į vieno ar kito kaimo gyventojų susitikimus. Gimtoji vieta – mažas žemės lopinėlis, kuris net mikroskopine dalelyte nėra pažymėtas pasaulio žemėlapyje, kiekvienam jame palikusiam savo pėdas ir brandintas svajas, yra visų brangiausias, gražiausias, erdviausias. Ten esą gyvenę ir patys geriausi žmonės, ten rytmečių rasos buvusios krištolinės, ten dainų daugiau skambėję, net šunys draugiškai amsėję...

Gimtojo, jau išnykusio, Bambinių kaimo ilgesį pajutusi Kybartuose gyvenanti Onutė Savukaitienė ėmėsi įamžinti jo atminimą. Susitikti pakvietė, kaip pati sakė, penkių kartų atstovus. Pasirinktą datą – gegužės paskutinį šeštadienį – atrodė globojo net dangus, per alsią kaitrą atsiųsdamas gaivinantį vėjo šuorą, nušiurenantį per žilaplaukes galvas, pievų žolynus, per vieną kitą buvusias sodybvietes primenantį medį.

Organizatorės neramios abejonės, ar žmonės atsilieps į kvietimą, išsisklaidė, kai prieš pirmąją renginio dalį – Gražiškių bažnyčioje aukotas šv. Mišias – į miestelį pradėjo sukti automobiliai iš įvairių Lietuvos kampelių.

Buvę ir dabartiniai Bambinių bei aplinkinių kaimų gyventojai, pasimeldę už gyvus ir mirusius savo artimuosius, kaimynus, pasuko gimtųjų vietų link. Pievos ir kaimo keliukai virto perpildytomis transporto stovėjimo aikštelėmis, o žmonių akys ieškojo gal iš vaikystės, gal iš jaunystės saugotų, bet jau daugelį metų nematytų vaizdų. Vienų žvilgsniai bėgiojo per kitų veidus ir tik po gero įsižiūrėjimo girdėjosi džiaugsmingi padūsavimai, atpažinus Joną, Antaną ar Teresę...


Dulkėtu kaimo keliuku už parankių susikabinusios žengiančios moterys sakė, jog jaučiamam širdies virpesiui nusakyti žodžių neranda. Jų jausmus suprasti galėtų tik tas, kuris taip pat po daugelio metų vėl eitų tais pačiais takeliais, kuriais jos, dar mergaitės, kartu su tėvais ir tuometiniais kaimo žmonėmis gegužės mėnesį per „kryžiaunas dienas“ giedodamos lankydavo kaimo kryžius.

Širdgėlos neslėpdamas Jonas Stepanauskas pasakojo, jog po to, kai 1948 metais į Sibirą išvežė tėvus, jis ir du broliai slapstėsi, todėl niekada daugiau į kaimą neužsuko. „Būčiau geriau neatvažiavusi“, – praėjusio gyvenimo ilgesio paveikta graudinosi garbaus amžiaus moteriškė, brisdama per pievą savo sodybos kiemo link...

Kiti rankų mostais rodė, kokie ir kur buvę smagūs slidinėti kalneliai, kurioje troboje rinkdavosi į vakarėlius pasišokti ir t. t.

Nepriklausomos Lietuvos laikais Bambinių kaime stovėjo per trisdešimt sodybų, gyveno daugiau nei du šimtai žmonių.

Dar pernai Onutė Savukaitienė su savo vyru Antanu paženklino kryžiumi senąsias Bambinių kapinaites, savo tėviškės, Mikalainių sodybos, vietą. Visam kaimui atminti pastatė didžiulį laukų riedulį, vėliau atnaujino koplytėlę prie Surmų sodybos medžio, galiausiai pasirūpino atstatyti Bukaveckų sodyboje stovėjusį kryžių. Kaimo žmonėms šios paminėtos vietos yra kaip istorinės, nes kaimynai eidavo prie kryžių ir koplytėlės giedoti gegužinių pamaldų.


Dabar vykusios šventės vienas iš svarbiausių akcentų buvo Bukaveckų sodyboje atstatyto kryžiaus ir koplytėlės prie Surmų sodybos pašventinimas. Taip pat buvo ant lauko riedulio atidengta lentelė su įrašu „Bambinių kaimas“.

Onutės Savukaitienės rūpesčiu kryžių išdrožė meistras iš gretimo kaimo Juozas Danilaitis, koplytėlę atkūrė kybartietis Kajetonas Eismontas.

Ir prie kryžiaus, ir vėliau bendruomenės namuose pratęsto bendravimo metu dainavo „Gražupio“ ansamblio dainininkai. Vadovaujant parapijos kunigui Dainiui Gurevičiui prie kryžiaus buvo sugiedota Marijos litanija, pagiedota kaime giedotų giesmių.

Ateinantys į bendruomenės namus buvo sutinkami kaip laukiamiausi svečiai – tautiniais drabužiais apsirengusios gražiškietės gaivino gira, vaišino sūriu. Salėje įspūdingų akimirkų padovanojo iš Bambinių kaimo kilusi gausi ir muzikali Venclovų šeimyna. Su sūnumis, dukra, marčiomis, anūkais dainas apie tėviškę traukė ir per devyniasdešimtį perkopusi Teresė Venclovienė. Jai, kaip seniausiai Bambinių kaimo gyventojai, organizatoriai užrišo tautinę juostą. Siurprizą pateikė aštuonerius metus šiame krašte kolūkiui pirmininkavęs karklinietis Jurgis Tekorius – visus vaišino savo bitelių suneštu šiemetiniu medumi su koriais.


Šventės dalyvius sveikinęs pagrindinio rėmėjo – Seimo nario Algirdo Butkevičiaus – padėjėjas Algirdas Neiberka žavėjosi renginio idėja ir dvasia, organizatorių išmone ir pačių buvusių bambiniečių noru susitikti, bendrauti, prisiminti. Juk dėl pertvarkų ir demografinės padėties Lietuvoje užfiksuota daugiau kaip keturiolika tūkstančių išnykusių kaimų, o tik apie tūkstantis jų aprašyta enciklopediniuose leidiniuose. Taigi, kol gyvi prisiminimų šaltiniai – pats laikas susitikti, išsikalbėti, užrašyti.

Gražiškių seniūnės Ramutės Didvalienės nuomonė tokia: sunku surasti žodžių, kurie atspindėtų tą milžinišką darbą, kokį nuveikė vienas žmogus – kaimo atminimą įamžinusi Onutė Savukaitienė.

Kas suskaičiuos, kiek ji užmezgė ryšių, kiek valandų kalbėjo telefonu, kiek naktų nemiegojo, kiek savo lėšų ir laiko sudėjo, kol suplanavo ir suorganizavo Bambinių kaimo susitikimą. Negana to, pasirūpino kiekvienam kuo nors prisidėjusiam širdingai atsidėkoti, o visiems dalyviams padovanojo jųdviejų su vyru sukurtus originalius mažus angelėlius, kad globotų ir į būsimus susitikimus palydėtų.

Iškalbos ir minčių nestokojanti Onutė Savukaitienė sakė, jog po ilgų rūpesčių dienų jai buvo didžiausias atlygis ir džiaugsmas matyti laimingus žmonių veidus. Pati, organizuodama šventę, nepaprastai praturtėjo sutiktų žmonių skleidžiamu gerumu ir meile.





Publikuota: 2007-06-01 13:22:16

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Naujas komisariato vadovas Suvalkijoje jaučiasi savas
* NŽT specialistai teisinosi ir prašė supratimo
* Turizmas Vištytyje: kaip laikosi gražiausias rajono kampelis?
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Paskutinį kovo sekmadienį bus įvestas vasaros laikas. Teks anksčiau keltis, bet vakarais bus ilgiau šviesu. Ar laukiate to?
Taip.
Ne.
Man jokio skirtumo.
Vasaros laikas galėtų būti visada.



Kalbos patarimai

Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2024 Visos teisės saugomos. Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai