|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Moteris, turinti patirties, ieško valytojos darbo. Tel. 8 699 29 968.Galioja iki: 2024-04-21 14:44:23
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / 2007-05-31 09:54
|
|
|
Kybartų krašto vietos gyventojų apklausos iniciatyvinė grupė jau atliko nemažą savo darbo dalį: reikiamas gyventojų parašų skaičius surinktas laiku ir tinkamai. Lapai su parašais ir juos lydintys dokumentai atitiko visus Lietuvos Respublikos Vyriausybės norminiais aktais nustatytus reikalavimus. Yra žinių, kad apie birželio mėnesio vidurį Vidaus reikalų ministerija skelbs būsimos savivaldybės gyventojų apklausą. Ši apklausa – svarbus ir lemiamas faktorius. Tik Kybartų, Pajevonio, Virbalio ir Vištyčio seniūnijų gyventojų teigiama nuomonė lems, ar būti savivaldai šiame krašte.
O žmogui apsispręsti nelengva. Nusivylę pažadais, praradę viltį, jog daug ką gerovės linkme pakeisti galime ir patys, daugelis iš mūsų abejoja, ar apskritai įmanoma įkurti naują savivaldybę. Baugina ateities nežinia.
Savivaldybė tikrai bus, jeigu tam pritars daugiau kaip pusė atėjusių pareikšti savo nuomonę gyventojų. Ir bus ji kur kas arčiau, ją pasiekti kiekvienas galės greičiau, o už sutaupytą nuo kelionės litą daugelis nusipirks duonos, gal ir sviesto. Taip taip, aš drąsiai ir atvirai kalbu apie duoną kasdienę, nes Lietuvos valstybinis radijas, reklamuojantis prekybą sostinės „Akropolyje“, poilsį Kanarų salose bei renginius „Siemens“ arenoje, jau atvirai skelbia tiesą: „Kas penktas Lietuvos gyventojas gyvena žemiau santykinės skurdo ribos. Kas trečias kaimo gyventojas kenčia skurdą“.
Yra abejojančių, ar Kybartų savivaldybėje atsiras gyventojams reikalingos įstaigos, ar bus čia „Sodra“, Mokesčių inspekcija ir kt. Atsakymas yra vienareikšmis – bus, tikrai bus, nes tai numato Seimo ir Vyriausybės priimti teisiniai naujų savivaldybių kūrimo aktai.
Džiaugiamės, kad naujos savivaldybės įsteigimo idėją palaiko mūsų išrinkti Seimo nariai A.Butkevičius ir A.Ivanauskas. Turime raštiškus ir daugybę žodinių jų patikinimų, kad Kybartų krašto savivaldos atkūrimas būtinas dėl gyventojų gerovės.
Mūsų iniciatyvinėje grupėje dirba visiems šio krašto žmonėms gerai pažįstamas Vilkaviškio rajono savivaldybės tarybos narys J.Iešmantavičius ir pirmą kartą į šią Tarybą išrinkta jauna kybartietė E.Kudirkaitė.
Dabartinės Vilkaviškio rajono savivaldybės tarybos bei administracijos vadovai taip pat geranoriškai ir konstruktyviai priima Kybartų krašto savivaldos įkūrimo nuostatą. Tad su didele nuoskauda prisimename 2000-uosius metus, kai tuometinio savivaldybės mero J.Mačio iniciatyva Kybartų savivaldybės įkūrimas buvo užblokuotas, niekiniais paversti tūkstančiai surinktų gyventojų parašų. Jau aštunti metai mintis, kad galėjome būti vienoje gretoje su Kazlų Rūda ir Kalvarija, sukelia skaudaus nusivylimo ir vienašališkai pamintos žmogaus iniciatyvos jausmą.
Tiesa, ir šiandieną ne visi mąstome vienodai. Viena virbalietė mane patikino, kad kelias į Vilkaviškį jai toks tiesus ir patogus, jog, įšokus į nuosavą mašiną, ji centrą pasiekia per 20 minučių. Tad Kybartų savivaldybė jai nieko nekeistų. Priminiau, kad jos krikščioniškas tikėjimas kviečia pamąstyti ir apie savo artimą, juk tas kas trečias skurde gyvenantis Lietuvos kaimietis gyvena šalia mūsų. Jam ne taip paprasta „įšokti į nuosavą mašiną“. Tūlas Vilkupių ar Stulgelių gyventojas džiaugiasi turėdamas dviratį, nes tik mindamas jį gali pasiekti Kybartų seniūniją, kad gautų eilinį popierėlį. Atsiradus būtinybei nukakti į Vilkaviškio rajono savivaldybę, tenka spręsti nemažą galvosūkį – autobusai jiems apskritai į ten nekursuoja... O kol mano minėta pašnekovė nuosava mašina skuodžia į Vilkaviškį, ne toks „bagotas“ virbalietis per 20 minučių pasiekia Kybartus pėstute... Esu tikra, kad taip mąstančių nedaug. To nenorintys suprasti žmonės, anot Premjero G.Kirkilo, „mąsto labai lietuviškai“.
Žinau, kad atsiras ne vienas ir ne du, kurie papasakos, kaip sunku dirbti Kalvarijos savivaldybės administracijai, kiek ten nenusakomų rūpesčių, skolų ir t.t. Man teko bendrauti su eiliniais Aistiškių kaimo žmonėmis. To kaimo, kuris buvo atskirtas nuo mūsų rajono 2000-aisiais metais ir dabar priklauso Kalvarijos savivaldybei. Šiandieną Aistiškių kaimo gyventojai šypsosi, prisimindami, kaip buvo įbauginti būsimų permainų, kiek pastangų skyrė tam, kad viskas liktų kaip buvę. Klausydami „geradarių“, tikinusių, kad naujojoje savivaldybėje jie reikalingi tik dėl „galvų skaičiaus“ ir savo žemių, aistiškiečiai nėrėsi iš kailio ieškodami pagalbos Seimo koridoriuose, nešiojo peticijas po Vyriausybės kabinetus – netgi su plakatais piketavo prie Seimo rūmų. Viskas iš baimės, kad bus tik blogiau…
Ką jie turi šiandien? Vietoje vienintelio per dieną autobuso reiso į Vilkaviškį jų kaimą kasdien pasiekia keturi mikroautobusai, siūlantys važiuoti į dabartinę Kalvarijos savivaldybę ar net Marijampolę. Vaikai pasirinkdami mokosi kas Gražiškiuose, kas Akmenynuose – jų atsinešamas mokinio krepšelis atveria duris į bet kurią mokyklą. Ligoninės rūpesčiai – kaip ir mūsų visų, kiekvienas gydosi ten, kur prisiregistravęs pas gydytoją. Vakarais idealiai apšviestas kaimas kelia pavydą gražiškiečiams, nuo savo tamsaus kalno žvelgiantiems į tolumoje šviečiančius žiburius. 0,5 etato turėjusi ir tuometinės Vilkaviškio rajono savivaldybės ruošta uždaryti kaimo biblioteka šiandien puikuojasi naujais langais ir durimis, įvestu centriniu šildymu. Bibliotekininkė, dirbanti visą etatą, laisvai disponuoja bibliotekai skiriamais pinigais, savo nuožiūra prenumeruoja gyventojų labiausiai pageidaujamą spaudą. Suremontuoti ir kultūros namai. Ir visa tai šiame kaime padaryta vos per keletą metų.
Prieš sėsdama rašyti šį straipsnį, paskambinau Aistiškių bendruomenės pirmininkei. „Ar tiesa, kad mūsų kaimas atjaunėjo ir išgražėjo?“ – linksmai pakartojo mano klausimą Marija Murauskienė. Ir patikino: „Pasikeitėme neatpažįstamai. O kas gi čia keista? Kalvarijos savivaldybėje tik keturios seniūnijos – mažiau nei rankos pirštų. O kiek jūsų? Dvylika? Štai ir paskaičiuokite, kiek kartų daugiau laiko ir galimybių mumis rūpintis turi mūsų savivaldybė. Juk tvarkytis mažesniame ūkyje kiekvienam šeimininkui paprasčiau ir lengviau, mintimis ir akimis aprėpti savo rajoną nuo vieno kampelio iki kito – jokių problemų. Litą nukreipti ne ten, kur gyventojams būtiniausia, neįmanoma. O tas litas ir skalsesnis, ir pastebimesnis. Štai ir visa mūsų gražiai besikeičiančio gyvenimo aritmetika. Atvažiuokite visi, kas tik norite savo akimis pamatyti, kaip šiandieną atrodo kažkada dievo ir žmonių užmirštas Aistiškių kaimas. Ir nebijokite permainų. Mažesnė savivaldybė – neabejotina pažanga, kuri ateina į pačių atkampiausių vietovių ir užmirštų žmonių buitį. Mielai viską ir parodysime, ir papasakosime“, – nuoširdžiai užbaigė pokalbį mano pašnekovė.
Apie iniciatyvinės grupės narių išvyką į naujai įsteigtą Rietavo savivaldybę „Santaka“ jau rašė. Šiandieną jie turi „Sodrą“, mokesčių inspekciją, darbo biržą, notaro kontorą, architektą, nežinybinį archyvą, karo prievolės specialistą, keturis skyrius: civilinės metrikacijos, žemės ūkio, švietimo ir kultūros bei civilinės saugos ir darbo saugos. Įsteigtame policijos komisariate iš 28 užimti 26 etatai (o anksčiau toje pačioje teritorijoje dirbo tik 4 policininkai). Turi ir slaugos ligoninę, kurios (ne taip, kaip Kybartų) nespėjo panaikinti buvusi savivaldybė. Rietavo savivaldybėje, turinčioje 10 500 gyventojų, yra penkios seniūnijos. Mažiausioje – Tverų seniūnijoje – gyvena apie 500 žmonių. Čia dirba seniūnas, buhalterė (kiekviena seniūnija banke turi savarankišką sąskaitą), socialinė darbuotoja, kasininkė-pasininkė ir specialistas. Buvęs užmirštas rajono miestelis šiandieną tapo senovės žemaičių sostine, ten rengiamos įspūdingiausios šventės, lankosi turistai.
Rietavo savivaldybės meras Antanas Černeckis – buvęs kaimo mokyklos fizikos mokytojas – eina šias pareigas nuo pat pradžios. Jis nuoširdžiai papasakojo apie visus savivaldybės kūrimosi sunkumus ir problemas. Savivaldybės, turinčios 10,5 tūkstančio gyventojų, 2000 metų biudžetas buvo 10 milijonų litų. 2007-aisiais – jau 17 milijonų. Suspėjusi aptvarkyti didžiausias problemas kėlusius kelius, šiais metais savivaldybė pagal ES paruoštą projektą kelių tvarkymui dar gaus 5 milijonus litų.
Manome, kad A.Černeckį įdomu ir naudinga būtų išgirsti ir mūsų krašto žmonėms. Šio žmogaus samprotavimai apie naujų savivaldybių kūrimąsi, jo patirtis, dirbant labai nedidelę pramonę turinčios savivaldybės vadovu, seniūnų skyrimo praktika ir dar daug daug kitų niuansų padėtų geriau apsispręsti tiems, kurie kažkiek abejoja būsimos Kybartų savivaldybės ateitimi.
Gerbiamas A.Černeckis, iniciatyvinės grupės prašomas, sutiko aplankyti visas mūsų krašto seniūnijas, susitikti su gyventojais ir žemaitiškai tiesiai bei atvirai atsakyti į visus mums rūpimus klausimus. Planuojame, kad jis atvyks birželio 8 dieną ir su norinčiais susitiks Vištyčio kultūros namuose, Pajevonio seniūnijoje, Virbalio ir Kybartų miestų kultūros namuose.
Apie tikslesnį susitikimų su šiuo energingu ir įdomiu žmogumi laiką pranešime papildomai.
Mieli Kybartų, Pajevonio, Virbalio ir Vištyčio seniūnijų žmonės! Esu įsitikinusi, kad jums svarbi jūsų vaikų ateitis. Nuostata, kad viską už mus padarys kiti, yra labai klaidinga. Dėl savo ir vaikų ateities nuspręskite patys – balsuokite už Kybartų krašto savivaldą!
Akilina KAZLAUSKIENĖ
Iniciatyvinės grupės narė
Kybartų krašto vietos gyventojų apklausos iniciatyvinė grupė jau atliko nemažą savo darbo dalį: reikiamas gyventojų parašų skaičius surinktas laiku ir tinkamai. Lapai su parašais ir juos lydintys dokumentai atitiko visus Lietuvos Respublikos Vyriausybės norminiais aktais nustatytus reikalavimus. Yra žinių, kad apie birželio mėnesio vidurį Vidaus reikalų ministerija skelbs būsimos savivaldybės gyventojų apklausą. Ši apklausa – svarbus ir lemiamas faktorius. Tik Kybartų, Pajevonio, Virbalio ir Vištyčio seniūnijų gyventojų teigiama nuomonė lems, ar būti savivaldai šiame krašte. |
O žmogui apsispręsti nelengva. Nusivylę pažadais, praradę viltį, jog daug ką gerovės linkme pakeisti galime ir patys, daugelis iš mūsų abejoja, ar apskritai įmanoma įkurti naują savivaldybę. Baugina ateities nežinia.
Savivaldybė tikrai bus, jeigu tam pritars daugiau kaip pusė atėjusių pareikšti savo nuomonę gyventojų. Ir bus ji kur kas arčiau, ją pasiekti kiekvienas galės greičiau, o už sutaupytą nuo kelionės litą daugelis nusipirks duonos, gal ir sviesto. Taip taip, aš drąsiai ir atvirai kalbu apie duoną kasdienę, nes Lietuvos valstybinis radijas, reklamuojantis prekybą sostinės „Akropolyje“, poilsį Kanarų salose bei renginius „Siemens“ arenoje, jau atvirai skelbia tiesą: „Kas penktas Lietuvos gyventojas gyvena žemiau santykinės skurdo ribos. Kas trečias kaimo gyventojas kenčia skurdą“.
Yra abejojančių, ar Kybartų savivaldybėje atsiras gyventojams reikalingos įstaigos, ar bus čia „Sodra“, Mokesčių inspekcija ir kt. Atsakymas yra vienareikšmis – bus, tikrai bus, nes tai numato Seimo ir Vyriausybės priimti teisiniai naujų savivaldybių kūrimo aktai.
Džiaugiamės, kad naujos savivaldybės įsteigimo idėją palaiko mūsų išrinkti Seimo nariai A.Butkevičius ir A.Ivanauskas. Turime raštiškus ir daugybę žodinių jų patikinimų, kad Kybartų krašto savivaldos atkūrimas būtinas dėl gyventojų gerovės.
Mūsų iniciatyvinėje grupėje dirba visiems šio krašto žmonėms gerai pažįstamas Vilkaviškio rajono savivaldybės tarybos narys J.Iešmantavičius ir pirmą kartą į šią Tarybą išrinkta jauna kybartietė E.Kudirkaitė.
Dabartinės Vilkaviškio rajono savivaldybės tarybos bei administracijos vadovai taip pat geranoriškai ir konstruktyviai priima Kybartų krašto savivaldos įkūrimo nuostatą. Tad su didele nuoskauda prisimename 2000-uosius metus, kai tuometinio savivaldybės mero J.Mačio iniciatyva Kybartų savivaldybės įkūrimas buvo užblokuotas, niekiniais paversti tūkstančiai surinktų gyventojų parašų. Jau aštunti metai mintis, kad galėjome būti vienoje gretoje su Kazlų Rūda ir Kalvarija, sukelia skaudaus nusivylimo ir vienašališkai pamintos žmogaus iniciatyvos jausmą.
Tiesa, ir šiandieną ne visi mąstome vienodai. Viena virbalietė mane patikino, kad kelias į Vilkaviškį jai toks tiesus ir patogus, jog, įšokus į nuosavą mašiną, ji centrą pasiekia per 20 minučių. Tad Kybartų savivaldybė jai nieko nekeistų. Priminiau, kad jos krikščioniškas tikėjimas kviečia pamąstyti ir apie savo artimą, juk tas kas trečias skurde gyvenantis Lietuvos kaimietis gyvena šalia mūsų. Jam ne taip paprasta „įšokti į nuosavą mašiną“. Tūlas Vilkupių ar Stulgelių gyventojas džiaugiasi turėdamas dviratį, nes tik mindamas jį gali pasiekti Kybartų seniūniją, kad gautų eilinį popierėlį. Atsiradus būtinybei nukakti į Vilkaviškio rajono savivaldybę, tenka spręsti nemažą galvosūkį – autobusai jiems apskritai į ten nekursuoja... O kol mano minėta pašnekovė nuosava mašina skuodžia į Vilkaviškį, ne toks „bagotas“ virbalietis per 20 minučių pasiekia Kybartus pėstute... Esu tikra, kad taip mąstančių nedaug. To nenorintys suprasti žmonės, anot Premjero G.Kirkilo, „mąsto labai lietuviškai“.
Žinau, kad atsiras ne vienas ir ne du, kurie papasakos, kaip sunku dirbti Kalvarijos savivaldybės administracijai, kiek ten nenusakomų rūpesčių, skolų ir t.t. Man teko bendrauti su eiliniais Aistiškių kaimo žmonėmis. To kaimo, kuris buvo atskirtas nuo mūsų rajono 2000-aisiais metais ir dabar priklauso Kalvarijos savivaldybei. Šiandieną Aistiškių kaimo gyventojai šypsosi, prisimindami, kaip buvo įbauginti būsimų permainų, kiek pastangų skyrė tam, kad viskas liktų kaip buvę. Klausydami „geradarių“, tikinusių, kad naujojoje savivaldybėje jie reikalingi tik dėl „galvų skaičiaus“ ir savo žemių, aistiškiečiai nėrėsi iš kailio ieškodami pagalbos Seimo koridoriuose, nešiojo peticijas po Vyriausybės kabinetus – netgi su plakatais piketavo prie Seimo rūmų. Viskas iš baimės, kad bus tik blogiau…
Ką jie turi šiandien? Vietoje vienintelio per dieną autobuso reiso į Vilkaviškį jų kaimą kasdien pasiekia keturi mikroautobusai, siūlantys važiuoti į dabartinę Kalvarijos savivaldybę ar net Marijampolę. Vaikai pasirinkdami mokosi kas Gražiškiuose, kas Akmenynuose – jų atsinešamas mokinio krepšelis atveria duris į bet kurią mokyklą. Ligoninės rūpesčiai – kaip ir mūsų visų, kiekvienas gydosi ten, kur prisiregistravęs pas gydytoją. Vakarais idealiai apšviestas kaimas kelia pavydą gražiškiečiams, nuo savo tamsaus kalno žvelgiantiems į tolumoje šviečiančius žiburius. 0,5 etato turėjusi ir tuometinės Vilkaviškio rajono savivaldybės ruošta uždaryti kaimo biblioteka šiandien puikuojasi naujais langais ir durimis, įvestu centriniu šildymu. Bibliotekininkė, dirbanti visą etatą, laisvai disponuoja bibliotekai skiriamais pinigais, savo nuožiūra prenumeruoja gyventojų labiausiai pageidaujamą spaudą. Suremontuoti ir kultūros namai. Ir visa tai šiame kaime padaryta vos per keletą metų.
Prieš sėsdama rašyti šį straipsnį, paskambinau Aistiškių bendruomenės pirmininkei. „Ar tiesa, kad mūsų kaimas atjaunėjo ir išgražėjo?“ – linksmai pakartojo mano klausimą Marija Murauskienė. Ir patikino: „Pasikeitėme neatpažįstamai. O kas gi čia keista? Kalvarijos savivaldybėje tik keturios seniūnijos – mažiau nei rankos pirštų. O kiek jūsų? Dvylika? Štai ir paskaičiuokite, kiek kartų daugiau laiko ir galimybių mumis rūpintis turi mūsų savivaldybė. Juk tvarkytis mažesniame ūkyje kiekvienam šeimininkui paprasčiau ir lengviau, mintimis ir akimis aprėpti savo rajoną nuo vieno kampelio iki kito – jokių problemų. Litą nukreipti ne ten, kur gyventojams būtiniausia, neįmanoma. O tas litas ir skalsesnis, ir pastebimesnis. Štai ir visa mūsų gražiai besikeičiančio gyvenimo aritmetika. Atvažiuokite visi, kas tik norite savo akimis pamatyti, kaip šiandieną atrodo kažkada dievo ir žmonių užmirštas Aistiškių kaimas. Ir nebijokite permainų. Mažesnė savivaldybė – neabejotina pažanga, kuri ateina į pačių atkampiausių vietovių ir užmirštų žmonių buitį. Mielai viską ir parodysime, ir papasakosime“, – nuoširdžiai užbaigė pokalbį mano pašnekovė.
Apie iniciatyvinės grupės narių išvyką į naujai įsteigtą Rietavo savivaldybę „Santaka“ jau rašė. Šiandieną jie turi „Sodrą“, mokesčių inspekciją, darbo biržą, notaro kontorą, architektą, nežinybinį archyvą, karo prievolės specialistą, keturis skyrius: civilinės metrikacijos, žemės ūkio, švietimo ir kultūros bei civilinės saugos ir darbo saugos. Įsteigtame policijos komisariate iš 28 užimti 26 etatai (o anksčiau toje pačioje teritorijoje dirbo tik 4 policininkai). Turi ir slaugos ligoninę, kurios (ne taip, kaip Kybartų) nespėjo panaikinti buvusi savivaldybė. Rietavo savivaldybėje, turinčioje 10 500 gyventojų, yra penkios seniūnijos. Mažiausioje – Tverų seniūnijoje – gyvena apie 500 žmonių. Čia dirba seniūnas, buhalterė (kiekviena seniūnija banke turi savarankišką sąskaitą), socialinė darbuotoja, kasininkė-pasininkė ir specialistas. Buvęs užmirštas rajono miestelis šiandieną tapo senovės žemaičių sostine, ten rengiamos įspūdingiausios šventės, lankosi turistai.
Rietavo savivaldybės meras Antanas Černeckis – buvęs kaimo mokyklos fizikos mokytojas – eina šias pareigas nuo pat pradžios. Jis nuoširdžiai papasakojo apie visus savivaldybės kūrimosi sunkumus ir problemas. Savivaldybės, turinčios 10,5 tūkstančio gyventojų, 2000 metų biudžetas buvo 10 milijonų litų. 2007-aisiais – jau 17 milijonų. Suspėjusi aptvarkyti didžiausias problemas kėlusius kelius, šiais metais savivaldybė pagal ES paruoštą projektą kelių tvarkymui dar gaus 5 milijonus litų.
Manome, kad A.Černeckį įdomu ir naudinga būtų išgirsti ir mūsų krašto žmonėms. Šio žmogaus samprotavimai apie naujų savivaldybių kūrimąsi, jo patirtis, dirbant labai nedidelę pramonę turinčios savivaldybės vadovu, seniūnų skyrimo praktika ir dar daug daug kitų niuansų padėtų geriau apsispręsti tiems, kurie kažkiek abejoja būsimos Kybartų savivaldybės ateitimi.
Gerbiamas A.Černeckis, iniciatyvinės grupės prašomas, sutiko aplankyti visas mūsų krašto seniūnijas, susitikti su gyventojais ir žemaitiškai tiesiai bei atvirai atsakyti į visus mums rūpimus klausimus. Planuojame, kad jis atvyks birželio 8 dieną ir su norinčiais susitiks Vištyčio kultūros namuose, Pajevonio seniūnijoje, Virbalio ir Kybartų miestų kultūros namuose.
Apie tikslesnį susitikimų su šiuo energingu ir įdomiu žmogumi laiką pranešime papildomai.
Mieli Kybartų, Pajevonio, Virbalio ir Vištyčio seniūnijų žmonės! Esu įsitikinusi, kad jums svarbi jūsų vaikų ateitis. Nuostata, kad viską už mus padarys kiti, yra labai klaidinga. Dėl savo ir vaikų ateities nuspręskite patys – balsuokite už Kybartų krašto savivaldą!
Akilina KAZLAUSKIENĖ
Iniciatyvinės grupės narė
Publikuota: 2007-05-31 09:54:00
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Kultūros darbuotojų dieną – ąžuolas Dainų šventei * Senjorė ligoninės slaugę apkaltino smurtu
* Rūta Žilionytė: „Dainavimas – dalis manęs“
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|