|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
| ||||||||||||||
Siūlykite temą
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
|
„Santaka“ / 2007-05-22 09:31
A.Jankauskienė (antra iš kairės) ne tik vadovauja bendruomenei, bet yra ir „Gražupio“ ansamblio narė.Autorės nuotr. Kristina VAITKEVIČIENĖ
Taip jau atsitiko, kad glaudiems mokyklos ryšiams su žmonėmis ir seniūnijos darbuotojais lemta dar sutvirtėti. Greitai ką tik suremontuotame buvusiame mokinių bendrabutyje įsikurs seniūnė su pavaduotoja ir kitais darbuotojais, čia kabinetą turės ir apylinkės inspektorius. Darbai jau užbaigti. Tad, pasak seniūnės R.Didvalienės, teliko laukti, kol į naujas patalpas bus įvestas telefonas, interneto prieiga, ir galima bus neštis daiktus. – Žmonėms bus daug patogiau rasti viską centre, vienoje vietoje, – sakė seniūnė. – Juolab kad ir mums patiems bus smagiau dirbti sutvarkytose patalpose, nes dabartinės prašyte prašosi meistro rankos. Ir žmonėms laiptais nereikės kabarotis – mes įsikursime pirmajame aukšte. Paklausta apie Gražiškiuose gyvenančius ir ypač visai bendruomenei nusipelniusius žmones, seniūnė ilgai negalvodama išvardijo: mokyklos direktorius, bendruomenės pirmininkė ir klebonas. – Kol bendruomenė neturėjo tokių jaukių namų, visi renginiai vykdavo mokykloje, – pasakojo R.Didvalienė. – Čia buvo didžiausias traukos centras. Susirinkdavo ir tėvai, ir vaikai, ir seneliai. Direktorius Jonas Tamošaitis kartu su žmona čia dirba jau trisdešimt metų, daugiau nei pusę šio laiko vadovauja mokyklai. Pakalbintas J.Tamošaitis neslėpė, kad šis darbas kasmet darosi vis sunkesnis. Direktoriui dabar tenka būti viskuo: nuo statybų planuotojo iki apželdinimo specialisto. Gražiškietis džiaugėsi, kad pagaliau eina į pabaigą patalpų renovacija, kad žiemą klasėse šilta. Į suremontuotą priestatą pavyko iškelti biblioteką, kompiuterių klasę, technologijų kabinetus. – Visas antrasis buvusio bendrabučio aukštas bus naudojamas mokyklos reikmėms, čia pat laipteliais bus galima nusileisti ir pas seniūnijos specialistus, apačioje įrengta ir jauki, visų po šiuo stogu besiglaudžiančių bendrai naudojama salė, – aiškino direktorius. – Dabar ji paruošta mokiniams, kurie čia laikys egzaminus. Paklaustas, ką mėgsta veikti laisvalaikiu, J.Tamošaitis sakė, kad, būdamas pagal specialybę geografas, tiesiog dievina keliones. Jis yra aplankęs nemažai šalių, tik šiuo metu, deja, laiko tam lieka vis mažiau. Apie kokį nors užsiėmimą po darbo taip pat nėra ko svajoti – grįžus tenka rūpintis namų ūkio reikalais ir jau norisi poilsio. – Iš tiesų, nuo jaunumės mėgau muziką, – pagaliau atsivėrė gražiškietis. – Kažkada grojau ansamblyje gitara, nemažai koncertuodavome, tai man labai patikdavo. Paklaustas, ar jis griežtas savo mokiniams, J.Tamošaitis sakė, kad būna visko. Tuo tarpu buvę mokiniai jį atsimena kaip nuostabų, teisingą pedagogą, mokėjusį bendrauti su vaikais ir dažnai su jais važiuodavusį į ekskursijas, mėgstantį pasišnekučiuoti prie laužo. – Et, tikrai smagu būdavo, ir laiko viskam užtekdavo, – J.Tamošaitis prisiminė metus, kai dar nebuvo direktoriumi. Pedagogai ir abi savo dukras įkvėpė būti mokytojomis. Vyresnioji baigė lietuvių filologijos studijas ir turi magistro laipsnį. Jaunylė dar tik studijuoja ir žada būti tikybos mokytoja. Kad turi tokius nuostabius bendruomenės namus, gražiškiečiai dėkingi parapijos klebonui kunigui Dainiui Gurevičiui. Tai jis pritarė, kad bažnyčiai priklausiusiame pastate, keletą metų stovėjusiame be gyvybės ženklų, vėl pradėtų virti gyvenimas, kad juo galėtų naudotis visi žmonės. Klebonas pats dalyvauja bendruomenės renginiuose, kalbasi su žmonėmis ir žino kiekvieno rūpesčius bei džiaugsmus. Gal todėl praeitais metais rengtas Šventojo Mykolo Arkangelo bažnyčios 125 metų jubiliejus tapo visos bendruomenės rūpesčiu. Čia, kaip ir prieš gerą dvidešimtpenkmetį tarnaujant kunigui J.Steponaičiui, vėl užsimezgė glaudūs ryšiai tarp parapijiečių ir bažnyčios. Čia vėl kartu švenčiamos valstybės, religinės ir mokyklos šventės. Kaip teigia istorikai ir archeologai, Gražiškių bažnyčia – tikrų tikriausias architektūros ir dailės paminklas. Išorės architektūroje panaudotos viduramžiškos statybos formos, na, o viduje – ištisas lobynas. Meninę vertę turi Švenčiausiosios Mergelės Marijos Maloningosios paveikslas su aptaisais. Bažnyčios vargonai pagaminti Šimanskio ir sūnaus firmoje Varšuvoje dar XIX amžiaus pabaigoje. Trys neobarokiniai altoriai pastatyti 1881-aisiais, tai yra mūrinės bažnyčios pastatymo metais. Iš anksčiau jos vietoje stovėjusios medinės bažnyčios perkelta ir barokinio stiliaus sakykla, kuri laikoma vienu įdomiausių šios rūšies ir paskirties dirbinių ne tik Suvalkijoje, bet ir visoje Lietuvoje. Vertingas paminklas yra ir krikštykla, ypač dėl mažai kur išlikusios išraiškingos „altorinės“ kompozicijos bei dekoratyvumo. Lietuvos sakralinės dailės kataloge Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčia Gražiškiuose aprašoma gana plačiai, smulkiai aptariama kiekviena skulptūra. Bet ne šio lobyno pažiūrėti gražiškiečiai (ir ne tik jie) traukia į bažnyčią, o pasisemti ramybės ir dvasios šilumos. Bendruomenės pirmininkė Alesė Jankauskienė kiekvieną kartą pasakodama apie savo žmones netveria džiaugsmu. Kiekvienam ji galėtų pasakyti gerą žodį, juk tai jie visko pagrindas ir tvirčiausias ramstis. Kai tik buvo sutvarkyti visi formalumai dėl pastato perėmimo iš bažnyčios, bendruomenė parengė ir pristatė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai projektą, kuris laimėjo 130 tūkstančių litų, skirtų remontui. Pinigus reikėjo panaudoti greitai, tad rugsėjo pradžioje pradėti darbai buvo baigti iki metų galo. Ir visa tai – darbščių ir supratingų vietinių žmonių dėka. Šiuo metu parengtas kitas projektas, kurio lėšomis norima užbaigti pastato remontą. Teikiamame dokumente numatoma užbaigti pastato remonto darbus ir galutinai pritaikyti patalpas socialinėms paslaugoms. Tam pritarė ir rajono Savivaldybės taryba. Iš išorės dar neišvaizdžiuose bendruomenės namuose dabar nuolat verda gyvenimas. Čia renkasi ansamblis „Gražupis“ (vad. I.Krapavickienė), čia vyksta koncertai, seminarai, susirinkimai, esant poreikiui, šarvojama. Pasak A.Jankauskienės, kol ji turėsianti sveikatos, bendruomenė gyvuos – kaip ir savitos Gražiškių tradicijos. Publikuota: 2007-05-22 09:31:51 Komentarai:Jūs naršote standartinę svetainės versiją. Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
|
Šiame numeryje
* Jubiliejų švenčiantis prelatas: „Duonos be plutos nebūna“ * Salomėja Nėris: palikti poetės vardą ar naikinti? * Beržų kirtėjai išgąsdino žmones: ar išliks Ripkaus giraitė? Laikraštis leidžiamas antradieniais ir penktadieniais.
|
||||||||||||
|