|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Moteris, turinti patirties, ieško valytojos darbo. Tel. 8 699 29 968.Galioja iki: 2024-04-21 14:44:23
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / 2007-05-22 09:09
|
|
|
Valentinas Gražulis sakė, kad rajono Žemės ūkio skyriaus specialistai dirba be priekaištų, tad problemų deklaruojant pasėlius nekyla.
Autorės nuotr.
Kristina VAITKEVIČIENĖ
Pasėlių deklaravimo terminas jau persivertė į antrąją pusę. Iki paskutinės dienos – birželio 15-osios – liko keletas savaičių. Šalyje girdisi nerimo gaidų, kad kai kur, eksperimentuojant įvedus elektroninį sklypų įbraižymą, dėl įvairių priežasčių deklaravimas stringa ir ūkininkai gali nesuspėti pateikti duomenų pasėlių deklaracijai, kuri kartu yra ir paraiška valstybės paramai gauti. Padėtį Vilkaviškio rajone pakomentavo rajono Savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vyriausiasis specialistas Valentinas GRAŽULIS.
– Ar reikia raginti Vilkaviškio žemdirbius, kad užsuktų į seniūnijas deklaruoti pasėlius?
– Nepasakyčiau, kad reikėtų labai raginti. Mūsų specialistai pasirūpino, kad visa reikiama informacija būtų paskelbta visose masinio susibūrimo vietose: pieno supirkimo punktuose, bibliotekose, parduotuvėse, seniūnijose. Klausučių seniūnijos specialistai net pasistengė, kad į namus būtų išnešioti kvietimai, juose nurodė datas, kada galima atvykti. Situacija kontroliuojama, ne pirmi metai dirbame, praktikos turime, tad nesusipratimų nekyla.
– Nejaugi visiškai nebuvo jokių problemų?
– Trikdymų neišvengta. Šiais metais naudojamės nauja rajono ortofotonuotrauka, pasikeitė visi kontrolinių žemės sklypų numeriai. Pastarieji anksčiau buvo vadinami „žemės blokais“.
Daug žemėlapių fragmentų mums pateikė Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras. Visa kita, ko trūksta, mes spausdiname čia, Žemės ūkio skyriuje. Iš pradžių buvo neleidžiama žemėlapio fragmente keisti asmens duomenų: vardo, pavardės, asmens kodo. Tai sudarė nepatogumų, nes daug žmonių pernai pasinaudojo ankstyvo pasitraukimo iš žemės ūkio gamybos priemone ir perdavė ūkius savo šeimos nariams. O verslo centras žemėlapių fragmentus atspausdino pagal praeitų metų pasėlių deklaravimo duomenis, taigi jie neatitiko. Žemėlapius su pakeitimais teko spausdinti iš naujo.
Dabar jau lengviau – ministro įsakymu duomenis leista pakeisti.
– Trijose seniūnijose bandote elektroninį sklypų įbraižymo variantą. Daugelyje šalies vietų tai sukėlė nemažai problemų. Kaip sekasi mūsų specialistams?
– Problemų buvo kilę tik dėl internetinio ryšio trikdžių. Dabar iš Žemės ūkio ministerijos gautas leidimas, esant tokiems sutrikimams, pasėlius deklaruoti įprastu būdu, o paskui suvesti duomenis į kompiuterį ir perduoti bylas į teritorinį skyrių. Iki šiandien jau esame išvežę į Nacionalinę mokėjimo agentūrą 1117 bylų. Tai neblogas rezultatas – beveik trečdalis visų bylų. Manome, kad spėsime viską padaryti laiku. Specialistams priekaištų neturiu, jie išmano savo darbą.
– Ar neatrodo, kad, palyginus ankstesniųjų metų duomenis, deklarantų mažėja, o ūkiai stambėja?
– Šiek tiek pastebime. Pernai pasėlius deklaravo 5674 asmenys. Daug kas, kaip minėjau, iš ūkininkavimo pasitraukė. Jų žemes perėmė kiti. Tiksliau galėsiu pasakyti pasibaigus deklaravimui.
– Kokių skundų dėl specialistų darbo sulaukėte iš ūkininkų?
– Negirdėjau jokių. Su žmonėmis stengiamasi elgtis gražiai, išsiaiškinti jų problemas. Praėjusiais metais iš 5674 deklarantų išmokų negavo 45. Tai labai nedidelis skaičius. Be to, tai – Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) patikrų rezultatas. Jį galėjo lemti plotų neatitikimas, kokių nors dokumentų trūkumas ar panašiai. Žemės ūkio skyriaus specialistų kaltės čia nėra. Didžiausia problema yra ta, kad žmonės netiksliai nurodo plotus kontroliniuose žemės sklypuose, tad NMA dažniausiai nustato viršdeklaravimo faktą. Dar yra ūkininkų, kurie nesilaiko geros agrarinės būklės palaikymo reikalavimų.
Tiems, kurių plotų ribos neatitinka, sutvarkius dokumentus išmokos bus mokamos. Jiems gali būti pritaikytos kokios nors sankcijos, mažinamos sumos, bet kad visiškai nieko negautų, tokio atvejo nebuvę.
Pinigai gali vėluoti tiems, kuriuos papildomam patikrinimui atsitiktinai parinko NMA kompiuteriai. Kasmet patikrinami apie 5 procentai pareiškėjų. Tai daroma norint pažiūrėti, ar gerai dirba agentūros darbuotojai, ar gerai apskaičiuotos išmokos. Bet čia nėra jokios problemos. Ūkininkas ateina pas mus, mes susisiekiame su NMA ir jie išaiškina, kodėl vėluojama pervesti išmokų pinigus.
Ypač atidžiai tikrinami tie, kurie daugiau deklaruoja pievų ir ganyklų. Agentūra labai griežtai žiūri, kaip palaikoma žemių agrarinė būklė. Jei aptinkama, kad pernai pievos buvo apleistos, nešienautos, tada taikomos sankcijos, nes „sofutės ūkininkų“ niekas netoleruoja.
– Ką patartumėte mūsų ūkininkams, dar nedeklaravusiems pasėlių?
– Patarčiau negaišti, nes anksčiau deklaravusieji ir pinigus gauna anksčiau. Vėliau, kaip visada, susidarys spūstys, specialistams teks dirbti po darbo, šeštadieniais ir sekmadieniais. Aišku, taip darysime, jei prireiks. Normaliai dirbant, mūsų specialistams seniūnijose kasdien reikėtų priimti 19–20 žmonių. Tai yra optimalus darbo krūvis.
Specialistai turi praeitais metais pasėlius deklaravusiųjų sąrašus, tad jei ūkininkų nesulaukia, paskambina, paklausia, išsiaiškina, ko trūksta, tad jokių trukdymų nebūna.
Žmonės turi ir patys suprasti, kad reikia rūpintis savo reikalais, jei nori gauti valstybės ir Europos Sąjungos išmokas. Gal mes ir patys kiek išlepinome.
– Kurioms seniūnijoms šiuo metu sekasi geriausiai ir kurios atsilieka?
– Kaip visada, lyderė yra Šeimenos seniūnija. Ten jau sutvarkytos deklaracijos daugiau nei dviem šimtams žmonių. Kybartų seniūnijoje pasėlius deklaravo 190, Keturvalakių – 150, Bartninkų – 160 žmonių.
Didžiausi trukdymai Klausučiuose (100), Pajevonyje (apie 50) ir Gražiškiuose (40) – ten, kur bandomas elektroninis sklypų įbraižymas. Po šios savaitės rezultatai turėtų pasikeisti, nes minėtose seniūnijose darbas šiuo metu vyksta labai intensyviai. Dėl šios naujovės problemų yra visur. Įsivaizduokite, kad vykdant procesą programa ima ir užstringa. Gaištamas laikas, pyksta specialistas, dar labiau nervinasi ūkininkas. Dabar atvežti papildomi žemėlapiai, kuriuos, užstrigus kompiuteriui ar „užsiožiavus“ internetui, galima naudoti deklaruojant.
Kompiuterinis deklaravimas yra pažangus, rimtas dalykas, bet tam reikia stipraus, netrūkinėjančio ryšio. Tikėsimės, kad technologijos tobulės ir viskas bus gerai.
– Kodėl būtent šios trys seniūnijos pasirinktos elektroniniam sklypų įbraižymui išbandyti?
– Taip nusprendė NMA. Šiose seniūnijose dirba stipriausi specialistai ir laukai ne tokie probleminiai, kaip kitur. Sudėtingiau deklaruoti ten, kur yra begalė kontrolinių žemės sklypų, pelkynai, krūmynai. Pajevonyje ir Klausučiuose šių problemų nėra. Gražiškiai pasirinkti norint išbandyti, kaip darbas vyks sudėtingomis sąlygomis. Čia ir deklarantų būna mažiausiai (pernai – 230). Daugiausia pasėlių visada deklaruojama Šeimenos seniūnijoje – apie 1200.
Pasėlių deklaravimo terminas jau persivertė į antrąją pusę. Iki paskutinės dienos – birželio 15-osios – liko keletas savaičių. Šalyje girdisi nerimo gaidų, kad kai kur, eksperimentuojant įvedus elektroninį sklypų įbraižymą, dėl įvairių priežasčių deklaravimas stringa ir ūkininkai gali nesuspėti pateikti duomenų pasėlių deklaracijai, kuri kartu yra ir paraiška valstybės paramai gauti. Padėtį Vilkaviškio rajone pakomentavo rajono Savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vyriausiasis specialistas Valentinas GRAŽULIS. |
– Ar reikia raginti Vilkaviškio žemdirbius, kad užsuktų į seniūnijas deklaruoti pasėlius?
– Nepasakyčiau, kad reikėtų labai raginti. Mūsų specialistai pasirūpino, kad visa reikiama informacija būtų paskelbta visose masinio susibūrimo vietose: pieno supirkimo punktuose, bibliotekose, parduotuvėse, seniūnijose. Klausučių seniūnijos specialistai net pasistengė, kad į namus būtų išnešioti kvietimai, juose nurodė datas, kada galima atvykti. Situacija kontroliuojama, ne pirmi metai dirbame, praktikos turime, tad nesusipratimų nekyla.
– Nejaugi visiškai nebuvo jokių problemų?
– Trikdymų neišvengta. Šiais metais naudojamės nauja rajono ortofotonuotrauka, pasikeitė visi kontrolinių žemės sklypų numeriai. Pastarieji anksčiau buvo vadinami „žemės blokais“.
Daug žemėlapių fragmentų mums pateikė Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras. Visa kita, ko trūksta, mes spausdiname čia, Žemės ūkio skyriuje. Iš pradžių buvo neleidžiama žemėlapio fragmente keisti asmens duomenų: vardo, pavardės, asmens kodo. Tai sudarė nepatogumų, nes daug žmonių pernai pasinaudojo ankstyvo pasitraukimo iš žemės ūkio gamybos priemone ir perdavė ūkius savo šeimos nariams. O verslo centras žemėlapių fragmentus atspausdino pagal praeitų metų pasėlių deklaravimo duomenis, taigi jie neatitiko. Žemėlapius su pakeitimais teko spausdinti iš naujo.
Dabar jau lengviau – ministro įsakymu duomenis leista pakeisti.
– Trijose seniūnijose bandote elektroninį sklypų įbraižymo variantą. Daugelyje šalies vietų tai sukėlė nemažai problemų. Kaip sekasi mūsų specialistams?
– Problemų buvo kilę tik dėl internetinio ryšio trikdžių. Dabar iš Žemės ūkio ministerijos gautas leidimas, esant tokiems sutrikimams, pasėlius deklaruoti įprastu būdu, o paskui suvesti duomenis į kompiuterį ir perduoti bylas į teritorinį skyrių. Iki šiandien jau esame išvežę į Nacionalinę mokėjimo agentūrą 1117 bylų. Tai neblogas rezultatas – beveik trečdalis visų bylų. Manome, kad spėsime viską padaryti laiku. Specialistams priekaištų neturiu, jie išmano savo darbą.
– Ar neatrodo, kad, palyginus ankstesniųjų metų duomenis, deklarantų mažėja, o ūkiai stambėja?
– Šiek tiek pastebime. Pernai pasėlius deklaravo 5674 asmenys. Daug kas, kaip minėjau, iš ūkininkavimo pasitraukė. Jų žemes perėmė kiti. Tiksliau galėsiu pasakyti pasibaigus deklaravimui.
– Kokių skundų dėl specialistų darbo sulaukėte iš ūkininkų?
– Negirdėjau jokių. Su žmonėmis stengiamasi elgtis gražiai, išsiaiškinti jų problemas. Praėjusiais metais iš 5674 deklarantų išmokų negavo 45. Tai labai nedidelis skaičius. Be to, tai – Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) patikrų rezultatas. Jį galėjo lemti plotų neatitikimas, kokių nors dokumentų trūkumas ar panašiai. Žemės ūkio skyriaus specialistų kaltės čia nėra. Didžiausia problema yra ta, kad žmonės netiksliai nurodo plotus kontroliniuose žemės sklypuose, tad NMA dažniausiai nustato viršdeklaravimo faktą. Dar yra ūkininkų, kurie nesilaiko geros agrarinės būklės palaikymo reikalavimų.
Tiems, kurių plotų ribos neatitinka, sutvarkius dokumentus išmokos bus mokamos. Jiems gali būti pritaikytos kokios nors sankcijos, mažinamos sumos, bet kad visiškai nieko negautų, tokio atvejo nebuvę.
Pinigai gali vėluoti tiems, kuriuos papildomam patikrinimui atsitiktinai parinko NMA kompiuteriai. Kasmet patikrinami apie 5 procentai pareiškėjų. Tai daroma norint pažiūrėti, ar gerai dirba agentūros darbuotojai, ar gerai apskaičiuotos išmokos. Bet čia nėra jokios problemos. Ūkininkas ateina pas mus, mes susisiekiame su NMA ir jie išaiškina, kodėl vėluojama pervesti išmokų pinigus.
Ypač atidžiai tikrinami tie, kurie daugiau deklaruoja pievų ir ganyklų. Agentūra labai griežtai žiūri, kaip palaikoma žemių agrarinė būklė. Jei aptinkama, kad pernai pievos buvo apleistos, nešienautos, tada taikomos sankcijos, nes „sofutės ūkininkų“ niekas netoleruoja.
– Ką patartumėte mūsų ūkininkams, dar nedeklaravusiems pasėlių?
– Patarčiau negaišti, nes anksčiau deklaravusieji ir pinigus gauna anksčiau. Vėliau, kaip visada, susidarys spūstys, specialistams teks dirbti po darbo, šeštadieniais ir sekmadieniais. Aišku, taip darysime, jei prireiks. Normaliai dirbant, mūsų specialistams seniūnijose kasdien reikėtų priimti 19–20 žmonių. Tai yra optimalus darbo krūvis.
Specialistai turi praeitais metais pasėlius deklaravusiųjų sąrašus, tad jei ūkininkų nesulaukia, paskambina, paklausia, išsiaiškina, ko trūksta, tad jokių trukdymų nebūna.
Žmonės turi ir patys suprasti, kad reikia rūpintis savo reikalais, jei nori gauti valstybės ir Europos Sąjungos išmokas. Gal mes ir patys kiek išlepinome.
– Kurioms seniūnijoms šiuo metu sekasi geriausiai ir kurios atsilieka?
– Kaip visada, lyderė yra Šeimenos seniūnija. Ten jau sutvarkytos deklaracijos daugiau nei dviem šimtams žmonių. Kybartų seniūnijoje pasėlius deklaravo 190, Keturvalakių – 150, Bartninkų – 160 žmonių.
Didžiausi trukdymai Klausučiuose (100), Pajevonyje (apie 50) ir Gražiškiuose (40) – ten, kur bandomas elektroninis sklypų įbraižymas. Po šios savaitės rezultatai turėtų pasikeisti, nes minėtose seniūnijose darbas šiuo metu vyksta labai intensyviai. Dėl šios naujovės problemų yra visur. Įsivaizduokite, kad vykdant procesą programa ima ir užstringa. Gaištamas laikas, pyksta specialistas, dar labiau nervinasi ūkininkas. Dabar atvežti papildomi žemėlapiai, kuriuos, užstrigus kompiuteriui ar „užsiožiavus“ internetui, galima naudoti deklaruojant.
Kompiuterinis deklaravimas yra pažangus, rimtas dalykas, bet tam reikia stipraus, netrūkinėjančio ryšio. Tikėsimės, kad technologijos tobulės ir viskas bus gerai.
– Kodėl būtent šios trys seniūnijos pasirinktos elektroniniam sklypų įbraižymui išbandyti?
– Taip nusprendė NMA. Šiose seniūnijose dirba stipriausi specialistai ir laukai ne tokie probleminiai, kaip kitur. Sudėtingiau deklaruoti ten, kur yra begalė kontrolinių žemės sklypų, pelkynai, krūmynai. Pajevonyje ir Klausučiuose šių problemų nėra. Gražiškiai pasirinkti norint išbandyti, kaip darbas vyks sudėtingomis sąlygomis. Čia ir deklarantų būna mažiausiai (pernai – 230). Daugiausia pasėlių visada deklaruojama Šeimenos seniūnijoje – apie 1200.
Publikuota: 2007-05-22 09:09:44
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Senieji maldos namai – ne vien tikinčiųjų rūpestis * Sergantieji širdies nepakankamumu gaus papildomą gydymą
* Sesuo Lina: „Gyvas tikėjimas šeimą sujungia stipriais ryšiais“
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|