„Santaka“ / Geriau tvirtas pensininkas nei silpnas ūkininkas

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda naujus klausos aparatus, kraujospūdžio matuoklius (40 Eur). Tel. 8 670 99 923.
Galioja iki: 2018-09-20 09:59:47

Parduoda 1 t talpos konteinerį metaliniame rėme su išleidimo čiaupu ir jo prailginimu (45 Eur), tokį pat konteinerį be metalinio rėmo (15 Eur). Tinka vandeniui ar kurui laikyti. Gali atvežti. Tel.: 8 686 98 506, 8 686 98 503.
Galioja iki: 2018-09-29 09:19:34



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2005-03-15 08:35

Dalinkitės:  


Keturvalakių seniūnijos ūkininkas G.Dembinskas sakė niekad negalvojęs, kad ES taip gali paremti prekinės žemės ūkio gamybos atsisakiusius ūkininkus. Tačiau šios paramos taisyklėse ūkininkas mato ir kai kurių nuoskaudų. Kai kitiems kainos už pieną kils, jo atsisakytai pieno kvotai parama mažės. Kylant pramoninių prekių, maisto produktų kainoms, paramos pinigų indeksuoti nežadama. Šiandien ES parama lyg ir nemaža, o kaip ji atrodys po 5–10 metų labai neaišku. Kai viskas juda ir keičiasi, „europinė pensija“ lyg ir įšaldoma.

Romo ČĖPLOS nuotr.


Geriau tvirtas pensininkas nei silpnas ūkininkas

Algimantas GUDAITIS

Praeitais metais pagal Europos Sąjungos (ES) remiamą Kaimo plėtros 2004–2006 m. plano priemonę „Ankstyvo pasitraukimo iš prekinės žemės ūkio gamybos rėmimas“ iš Vilkaviškio rajono paraiškas paramai gauti pateikė 212 ūkininkų. Šiuo metu dauguma jų savo sąskaitose jau rado pirmiesiems paramos metams skirtus populiariai žmonėse vadinamos „europinės pensijos“ pinigus.

Ar sunku buvo ryžtis atsisakyti prekinės gamybos ir pasikliauti ES parama, paklausėme Keturvalakių seniūnijos ūkininko Gedimino DEMBINSKO.



Ūkininkauti neįsibėgėjo

– Užaugau ant žemės, nuo 12 metų dirbau kolūkyje laukininkystės darbininku, o kolūkinės eros pabaigoje prikopiau iki darbų saugos inžinieriaus pareigų, – pradėjo mūsų pokalbį Gediminas.

Dembinskų šeimoje auga du sūnūs, tačiau, pasak tėvo, prie žemės jie nelabai linkę. Vyresnysis Valdas jau vedęs, bet dar mokosi Marijampolės kolegijoje. Jaunesnis Vilius studijuoja Kauno kūno kultūros akademijoje. Pagalvoti apie pasitraukimą iš aktyvaus ūkininkavimo vertė dar ir pablogėjusi Gedimino sveikata.

– Nepriklausomybės pradžioje, kol buvome jaunesni ir tvirtesni, atrodė, kad kalnus nuversime. Atsiėmiau 30 ha tėvų žemės, dar tiek nusipirkome. Žemė mūsų krašte labiau tinkama kviečiams auginti, apie 60 balų kokybės. Daugiausiai kviečius, miežius ir auginome. Tik netrukus įsitikinau, kad užauginti javą kur kas lengviau, nei parduoti grūdus. Nuveži supirkėjui kviečius kaip auksą, o jis sako, jog tik II klasė. Supirkėjo gero pažįstamo ar giminaičio grūdai kur kas tamsesni, bet jo prekė ekstra klasės, – jautė nuoskaudą ūkininkas.

Neįsibėgėjo Dembinskai ir su gyvulininkyste. Gal kolūkiečiai, vėliau – bendrovininkai, jautė pagiežą pradedantiems ūkininkauti, gal dėl kitokių priežasčių nuo bendrovės atlikusių karvidžių Dembinskams pajininkai nepardavė. Vėliau jas nupirko kitas žmogus ir nugriovė.



Padėjo specialistai

Gal ir teisinga žmonių išmintis, jog nėra to blogo, kas į gerą neišeitų. Tvirtai įsikibus į žemę jau būtų sunkiau nuo jos pasitraukti. Pasak Gedimino, ilgai jie su šeima vartė ir studijavo „Ankstyvo pasitraukimo iš prekinės žemės ūkio gamybos rėmimo“ programą.

Gediminą gundė dalyvauti šioje ES rėmimo programoje tai, kad jų ūkis atitiko beveik visas sąlygas – šeimininkui jau suėjo 55 metai, daugiau kaip 10 metų jis užsiėmė žemės ūkio veikla, paskutinius 4 metus deklaravo žemės ūkio naudmenas ir pasėlius, tvarkė gyvulių apskaitą, laikė mažiau nei 5 (tik 2) karves, turėjo pieno kvotą, ūkis buvo registruotas Žemės ūkio ir kaimo verslo registre.

Tik žmona Danutė buvo per jauna, todėl šios programos parama pasinaudoti negalėjo. Jei sutuoktinė būtų sulaukusi 55 metų, bet dar negautų senatvės pensijos, metinė paramos suma ūkio šeimininkui būtų 645 eurais (2225 litais) padidinama. Gediminas abejoja, kuris atvejis dėl žmonos amžiaus būtų namams reikšmingesnis.

Kaip patyrė Dembinskai, biurokratizmo ruošiant paraišką paramai gauti buvo daug. Gediminas prašė padėkoti Žemės ūkio skyriaus specialistams Linai Grygelaitiene, Onai Slavinskienei, Valentinui Gražuliui, Nacionalinės mokėjimo agentūros Marijampolės skyriaus specialistei Laurai Lenčiauskienei.

– Jeigu ne jie, vargu ar tą popierizmą ir visas taisykles būčiau įveikęs, – sakė ūkininkas.

G.Dembinskas laiko nenormalia aplinkybę, kad detaliai paraišką ir prie jos priklausančius dokumentus tikrina Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) specialistai Vilniuje. Kur kas būtų paprasčiau, jei tą darbą atliktų NMA Marijampolės skyriaus darbuotojai. Dėl vieno langelio netinkamo paženklinimo, vilniečiai vos neatmetė ūkininko paraiškos. Kol Gediminas, susirašinėdamas su NMA, išaiškino, kad jis dėl šios klaidos nekaltas, praėjo visas mėnuo. „Marijampolėje būčiau susitvarkęs per dieną“, – sakė ūkininkas.

Pagaliau 2005 m. vasario 9 d. G.Dembinskas gavo NMA pranešimą, kad į jo sąskaitą pervesta pirmųjų metų pasitraukus iš prekinės žemės ūkio gamybos paramos suma ir pridėta atmintinė (informacinis laiškas), ką jis turi padaryti, kad parama būtų tęsiama ir toliau.

– Tai didelis pasitikėjimas žmogumi. Paraiškoje įrašytų sąlygų dar neišpildžiau, tik savo parašu parvirtinau, kad jas įvykdysiu, o pinigai – jau sąskaitoje. Man tai – kaip stebuklas. Net avansu gavau pinigus ne už tai, kad dirbu, bet kad atsisakau dirbti, – žiūrėjo į NMA pranešimą ir savo akimis beveik netikėjo žmogus.



Įsipareigojimus reikia vykdyti

Artimiausių darbų atmintinėje parašyta, kad ūkininkas šeimos poreikiams gali pasilikti tik vieną karvę. Likusias per 3 mėnesius nuo atmintinės (informacinio laiško) iš NMA išsiuntimo dienos turi parduoti kitam šeimininkui. Turima pieno pardavimo kvota perimama į valstybinį rezervą.

Per tiek pat laiko reikia paraiškoje įrašytam ūkininkui perleisti ne daugiau kaip 24 ha žemės ūkio paskirties žemės. Saviems poreikiams žemės gali pasilikti kiek nori, tačiau joje užaugintos produkcijos parduoti negali. Pasiliktai žemei neturi teisės prašyti ir gauti nei ES, nei savos šalies paramos. Tačiau pasiliktą žemę gali išnuomoti. Žemės perdavimas naujam šeimininkui turi būti įformintas pagal teisės aktų reikalavimus – ji gali būti tik parduota arba dovanota. Žemės dovanojimo ar pardavimo-pirkimo sutarčių kopijas per minėtą laiką reikia pristatyti NMA.

Žemės ir gyvulių pasikeitimas turi atsispindėti juos pardavusių ir pirkusių savininkų Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centre tvarkomoje apskai-toje ir valdų registruose. Jei šių ir kitų paraiškoje išdėstytų reikalavimų bei sąlygų ES paramą gavęs ūkininkas neįvykdys, jam bus nutrauktas tolimesnis paramos mokėjimas ir išieškotos jau išmokėtos sumos.



Parama už pensiją didesnė

Apie „europinės pensijos“ dydį Gediminas kalbėti nenorėjo. Sakė, kas sugalvos pasinaudoti tokia parama, jos dydį pats pasiskaičiuos. Nebent nuo savęs pridurtume, kad tokių pensijų iki ES paramos rajone vargu ar kas gavo.

Galvojantiems pasinaudoti „Ankstyvo pasitraukimo iš prekinės žemės ūkio gamybos rėmimo“ priemone priminsime, kad NMA patvirtinus jūsų pateiktą paraišką, bendra metinė paramos suma susidės iš trijų išmokos dalių.

Pirmiausiai skiriama pastovioji 1290 eurų (4450 litų) suma. Antra, už kiekvieną perleistą žemės ūkio paskirties žemės hektarą, bet ne daugiau 24 ha, mokama 90 eurų (311 Lt) parama. Trečia, už kiekvieną perleistą pieno kvotos toną pirmaisiais paramos metais skiriama 175 eurų (604 Lt), antraisiais metais – 150 eurų (512 Lt) ir trečiaisiais metais – 125 eurų (431 Lt) parama. Jei atsisakytumėte (perleistumėte) 24 ha žemės ir 3 karves su 15 tonų pieno kvota, tuomet pasinaudoję minėta paramos priemone kasmet gautumėte apie 21 tūkst. litų ES paramos. Paskaičiavus mėnesiui tektų apie 1750 litų.

Paramos trukmė – ne ilgesnė kaip 15 metų arba iki paramos gavėjui sukaks 75 metai. Tuo laikotarpiu bus mokama ir senatvės pensija, tačiau jos suma iš paramos pinigų bus atskaitoma.

Pasibaigus „europinės pensijos“ mokėjimo laikui, liksite tik su lietuviška pensija. Paraiškos pagal priemonę „Ankstyvo pasitraukimo iš prekinės žemės ūkio gamybos rėmimas“ 2005 metais bus renkamos dviem etapais: nuo balandžio 1 iki birželio 1 dienos ir nuo rugsėjo 1 iki spalio 1 dienos.




Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Remonto darbai miesto centre greitai nesibaigs
* Vištytyje viešėjo užsienio šalių diplomatai
* Būsima dizainerė įkvėpimo semiasi Islandijoje
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Kaip vertinate naujuosius Vilkaviškio riboženklius?
Profesionalus darbas.
Vaizdas nuvylė.
Dar nemačiau.
Senieji buvo geresni.



Kalbos patarimai

Nei rinkiminė kampanija, nei priešrinkiminiai pažadai
Iš abstraktų nereikėtų daryti vedinių su priesaga -inis. Taigi turėtų būti ne rinkiminė, o rinkimų apygarda, apylinkė, kampanija, komisija, kova, laida, programa, o priešrinkiminius debatus ar pažadus reikia keisti į debatus prieš rinkimus; pažadus, duotus prieš rinkimus.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas