|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Moteris, turinti patirties, ieško valytojos darbo. Tel. 8 699 29 968.Galioja iki: 2024-04-21 14:44:23
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / 2007-05-08 09:32
|
|
|
Aktyvusis erkių sezonas prasideda tuomet, kai dirvožemio temperatūra pakyla iki 5–7° C. Tai reiškia, jog maždaug nuo balandžio iki spalio mėnesio mažieji miško parazitai jus gali užkrėsti pavojingomis ligomis.
Europinė miško erkė – pagrindinis erkių platinamų ligų platintojas Europoje ir Lietuvoje. Ši erkė paplitusi visuose šalies miškuose ir miestų parkuose. Daugėja susirgimų, kuriuos perduoda erkės – Laimo ligos, erkinio encefalito. Yra rizika užsikrėsti ir babezioze ar erlichioze. Tačiau šios ligos rečiau diagnozuojamos.
Babeziozė – liga, sukeliama pirmuonio babezijos. Įkandus užkrėstai erkei, babezijos patenka į kraują ir parazituoja raudonuosiuose kraujo kūneliuose – eritrocituose. Liga pasireiškia į maliariją panašiais priepuoliais, kuriems būdingas karščiavimas, prakaitavimas, rečiau pasireiškia gelta.
Erlichiozė – bakterijų erlichijų sukeliama infekcinė liga. Erkei įsisiurbus, erlichijos patenka į žmogaus kraują ir pradeda daugintis baltuosiuose kraujo kūneliuose – leukocituose. Liga pasireiškia temperatūros padidėjimu, bloga savijauta, galvos skausmais, išbėrimais.
Užsikrėtus vien babezioze ar erlichioze, jos pasireiškia lengvomis formomis ir praeina savaime. Tačiau žmogui įkandusi erkė gali kartu būti ir kitų ligų – erkinio encefalito ar Laimo ligos – nešiotoja. Tuomet gyvybei iškyla grėsmė.
Pernai Vilkaviškio rajone nebuvo užregistruota erkinio encefalito, tačiau Laimo ligos užregistruota net 17 atvejų. Užpernai pasitaikė vienas erkinio encefalito ir 19 Laimo ligos atvejų. Daugiausia rajono gyventojų užsikrėtė Klausučių, Gražiškių, Pilviškių, Pajevonio seniūnijų miškuose bei laukuose. Po vieną – Vištyčio, Kybartų seniūnijų miškuose, Vilkaviškio mieste, Kazlų Rūdos miške, Varėnos rajono miškuose. Vienas rajono gyventojas Laimo liga užsikrėtė lakydamasis Švedijoje. Trys šia liga susirgę žmonės negalėjo nurodyti, kur jiems įsisiurbė pavojingą ligą nešiojanti erkė.
Erkės yra voragyviai. Jos vystosi keturiais etapais. Kiekvienoje fazėje parazitui būtina maitintis krauju. Erkė dažniausiai įsisiurbia į kaklą, paausį, kirkšnį, pažastį, kojų ar rankų lenkimo srityje – tose vietose, kur oda ploniausia. Įkandimo žmogus nejaučia, kadangi erkių seilėse yra analgetinių, antiuždegiminių bei kraujo krešumą stabdančių medžiagų. Įsisiurbusi erkė gali tūnoti porą dienų, kartais net savaitę. Po to ji gali peržiemoti ir vystytis į naują stadiją.
Daugiausia erkės veisiasi drėgnuose lapuočių miškuose. Jos laikosi ant žolių, krūmų, nepakildamos aukščiau nei vienas metras nuo žemės paviršiaus. Ant erkių kūno yra daug jutimo organų, kuriais jos pajunta artėjančią auką (erkės reaguoja į iškvepiamo oro anglies dvideginį, temperatūros kitimus, oro judėjimą).
Kaip išvengti erkės įkandimo? Einant į mišką reikia rengtis drabužiais, kurie kuo daugiau pridengtų kūną. Rinkitės drabužius ilgomis rankovėmis, kelnių galus susikiškite į kojines ar batus. Geriau dėvėti šviesių spalvų drabužius, nes ant jų greičiau pastebėsite einančią erkę. Galvą patartina apsirišti skarele arba užsidėti gerai priglundančią kepurę. Atbaidyti kraujasiurbius naudojami specialūs preparatai – repelentai. Jais padengiama žmogaus oda, rūbai.
Aptikus erkę, reikia ją kuo greičiau ištraukti. Pasistenkite nespausti erkės kūnelio ir netepkite jo riebalais. Pincetu suimkite erkę kaip galima arčiau galvos ir pašalinkite ją truktelėdami atgal. Reikia apiplauti žaizdelę vandeniu su muilu ar dezinfekantu. Jei apie žaizdelę atsirado paraudimas ar kiti požymiai po erkės įkandimo, kreipkitės į gydytoją.
Ištrauktos erkės tirti neverta, nes mikroskopu apžiūrint erkės žarnyno turinį eritrocitai, pasklidę kartu su bakterijomis, gali jas uždengti, ir parazitologas bakterijų gali nematyti. Jei po erkės įkandimo praėjus dešimčiai dienų ar daugiau išryškėja kokie nors ligų simptomai (priklausomai nuo to, kokia liga buvo užkrėsta), reikėtų atlikti kraujo tyrimą ir įsitikinti, ar erkė neužkrėtė pavojinga liga.
Efektyviausia erkinio encefalito profilaktikos priemonė – skiepai. Skiepytis galima visais metų laikais. Rekomenduojama pradėti skiepytis prieš 1,5 mėnesio iki erkių aktyvumo sezono, tai yra kovo mėnesį. Paprastai skiepijimas susideda iš 3 injekcijų: antroji injekcija po pirmosios švirkščiama praėjus 28 dienoms, trečioji – po metų. Jei reikia skubiai imunizuoti, galima taikyti sutrumpintą vakcinacijos schemą. Paskiepijus pagal vieną iš schemų (įprastinę ar sutrumpintą), imunitetui palaikyti pakanka vienos dozės kas 3 metai. Skiepų nuo kitų erkių platinamų ligų nėra.
Norintys pasiskiepyti ir pasikonsultuoti dėl skiepų nuo erkinio encefalito gali kreiptis į Vilkaviškio pirminės sveikatos priežiūros centrą (tel. 60 123).
Julija PUPIENIENĖ
Marijampolės visuomenės
sveikatos centro Vilkaviškio
filialo sveikatos mokymo
organizatorė
Aktyvusis erkių sezonas prasideda tuomet, kai dirvožemio temperatūra pakyla iki 5–7° C. Tai reiškia, jog maždaug nuo balandžio iki spalio mėnesio mažieji miško parazitai jus gali užkrėsti pavojingomis ligomis. |
Europinė miško erkė – pagrindinis erkių platinamų ligų platintojas Europoje ir Lietuvoje. Ši erkė paplitusi visuose šalies miškuose ir miestų parkuose. Daugėja susirgimų, kuriuos perduoda erkės – Laimo ligos, erkinio encefalito. Yra rizika užsikrėsti ir babezioze ar erlichioze. Tačiau šios ligos rečiau diagnozuojamos.
Babeziozė – liga, sukeliama pirmuonio babezijos. Įkandus užkrėstai erkei, babezijos patenka į kraują ir parazituoja raudonuosiuose kraujo kūneliuose – eritrocituose. Liga pasireiškia į maliariją panašiais priepuoliais, kuriems būdingas karščiavimas, prakaitavimas, rečiau pasireiškia gelta.
Erlichiozė – bakterijų erlichijų sukeliama infekcinė liga. Erkei įsisiurbus, erlichijos patenka į žmogaus kraują ir pradeda daugintis baltuosiuose kraujo kūneliuose – leukocituose. Liga pasireiškia temperatūros padidėjimu, bloga savijauta, galvos skausmais, išbėrimais.
Užsikrėtus vien babezioze ar erlichioze, jos pasireiškia lengvomis formomis ir praeina savaime. Tačiau žmogui įkandusi erkė gali kartu būti ir kitų ligų – erkinio encefalito ar Laimo ligos – nešiotoja. Tuomet gyvybei iškyla grėsmė.
Pernai Vilkaviškio rajone nebuvo užregistruota erkinio encefalito, tačiau Laimo ligos užregistruota net 17 atvejų. Užpernai pasitaikė vienas erkinio encefalito ir 19 Laimo ligos atvejų. Daugiausia rajono gyventojų užsikrėtė Klausučių, Gražiškių, Pilviškių, Pajevonio seniūnijų miškuose bei laukuose. Po vieną – Vištyčio, Kybartų seniūnijų miškuose, Vilkaviškio mieste, Kazlų Rūdos miške, Varėnos rajono miškuose. Vienas rajono gyventojas Laimo liga užsikrėtė lakydamasis Švedijoje. Trys šia liga susirgę žmonės negalėjo nurodyti, kur jiems įsisiurbė pavojingą ligą nešiojanti erkė.
Erkės yra voragyviai. Jos vystosi keturiais etapais. Kiekvienoje fazėje parazitui būtina maitintis krauju. Erkė dažniausiai įsisiurbia į kaklą, paausį, kirkšnį, pažastį, kojų ar rankų lenkimo srityje – tose vietose, kur oda ploniausia. Įkandimo žmogus nejaučia, kadangi erkių seilėse yra analgetinių, antiuždegiminių bei kraujo krešumą stabdančių medžiagų. Įsisiurbusi erkė gali tūnoti porą dienų, kartais net savaitę. Po to ji gali peržiemoti ir vystytis į naują stadiją.
Daugiausia erkės veisiasi drėgnuose lapuočių miškuose. Jos laikosi ant žolių, krūmų, nepakildamos aukščiau nei vienas metras nuo žemės paviršiaus. Ant erkių kūno yra daug jutimo organų, kuriais jos pajunta artėjančią auką (erkės reaguoja į iškvepiamo oro anglies dvideginį, temperatūros kitimus, oro judėjimą).
Kaip išvengti erkės įkandimo? Einant į mišką reikia rengtis drabužiais, kurie kuo daugiau pridengtų kūną. Rinkitės drabužius ilgomis rankovėmis, kelnių galus susikiškite į kojines ar batus. Geriau dėvėti šviesių spalvų drabužius, nes ant jų greičiau pastebėsite einančią erkę. Galvą patartina apsirišti skarele arba užsidėti gerai priglundančią kepurę. Atbaidyti kraujasiurbius naudojami specialūs preparatai – repelentai. Jais padengiama žmogaus oda, rūbai.
Aptikus erkę, reikia ją kuo greičiau ištraukti. Pasistenkite nespausti erkės kūnelio ir netepkite jo riebalais. Pincetu suimkite erkę kaip galima arčiau galvos ir pašalinkite ją truktelėdami atgal. Reikia apiplauti žaizdelę vandeniu su muilu ar dezinfekantu. Jei apie žaizdelę atsirado paraudimas ar kiti požymiai po erkės įkandimo, kreipkitės į gydytoją.
Ištrauktos erkės tirti neverta, nes mikroskopu apžiūrint erkės žarnyno turinį eritrocitai, pasklidę kartu su bakterijomis, gali jas uždengti, ir parazitologas bakterijų gali nematyti. Jei po erkės įkandimo praėjus dešimčiai dienų ar daugiau išryškėja kokie nors ligų simptomai (priklausomai nuo to, kokia liga buvo užkrėsta), reikėtų atlikti kraujo tyrimą ir įsitikinti, ar erkė neužkrėtė pavojinga liga.
Efektyviausia erkinio encefalito profilaktikos priemonė – skiepai. Skiepytis galima visais metų laikais. Rekomenduojama pradėti skiepytis prieš 1,5 mėnesio iki erkių aktyvumo sezono, tai yra kovo mėnesį. Paprastai skiepijimas susideda iš 3 injekcijų: antroji injekcija po pirmosios švirkščiama praėjus 28 dienoms, trečioji – po metų. Jei reikia skubiai imunizuoti, galima taikyti sutrumpintą vakcinacijos schemą. Paskiepijus pagal vieną iš schemų (įprastinę ar sutrumpintą), imunitetui palaikyti pakanka vienos dozės kas 3 metai. Skiepų nuo kitų erkių platinamų ligų nėra.
Norintys pasiskiepyti ir pasikonsultuoti dėl skiepų nuo erkinio encefalito gali kreiptis į Vilkaviškio pirminės sveikatos priežiūros centrą (tel. 60 123).
Julija PUPIENIENĖ
Marijampolės visuomenės sveikatos centro Vilkaviškio filialo sveikatos mokymo organizatorė
Publikuota: 2007-05-08 09:32:29
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Kultūros darbuotojų dieną – ąžuolas Dainų šventei * Senjorė ligoninės slaugę apkaltino smurtu
* Rūta Žilionytė: „Dainavimas – dalis manęs“
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|