|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / 2007-05-08 09:00
|
|
|
Kristina VAITKEVIČIENĖ
Vilkaviškio krašto vietos veiklos grupė (VVG) trečiadienį kvietė bendruomenių pirmininkus ir seniūnus aptarti savo veiklą. Susirinkime dalyvavo per trisdešimt žmonių. Jie išklausė konsultanto Žilvino Gelgotos parengtą pristatymą apie numatomas galimybes 2007–2013 m. kaimo bendruomenėms pasinaudoti ES programomis.
Skatina naują mąstymą
Nacionalinės mokėjimo agentūros specialistai teigia, kad Europos Sąjungos struktūrinių fondų parama Lietuvoje jau duoda akivaizdžių rezultatų ne tik tiesioginėmis investicijomis, skirtomis ūkių ir įmonių modernizavimui, bet ir kuriant naują bendruomeninį mąstymą.
Kaimo plėtra, skatinanti gyventojų gebėjimą dirbti kartu, įgyvendinama projektu pagal Lietuvos bendrojo programavimo dokumento (BPD) Kaimo plėtros ir žuvininkystės prioriteto Leader+ pobūdžio priemonę.
Vilkaviškiečiai nuo
Marijampolės atsiskyrė
Prieš keletą metų ir vilkaviškiečiai ėmė kurti savąją vietos veiklos grupę. Iš pradžių priklausyta bendrai Marijampolės apskrities grupei. Bet supratę, kad norint efektyviai dirbti toks vienetas yra per didelis, vilkaviškiečiai atsiskyrė.
Tokioje VVG turi būti pusė socialinių ir ekonominių partnerių, o kitą pusę dalijasi viešojo sektoriaus ir verslo atstovai. Vilkaviškiečiai savo valdyboje turi 11 narių. Tai keturi bendruomenėms atstovaujantys žmonės – Rimutė Baracevičienė, Ineta Valuckienė, Renata Buragienė ir Lina Kružinauskienė, du valdžios atstovai – Gema Skystimienė ir Gediminas Bisikirskas, trys verslininkai – Kęstutis Akramas, Arvydas Šlivinskas bei Vitas Gavėnas, socialinis partneris, išmanantis aplinkosaugos reikalavimus, – Vidmanta Kynienė ir Tautvydas Gumauskas – atstovaujantis jaunimo interesams.
Žadins kaimo gyventojus
Pasak projekto vadove išrinktos L.Kružinauskienės, pakutinio būstų surašymo duomenimis, Vilkaviškio kaimuose gyvena per 29 tūkstančius žmonių. Įgyvendinus tai, ką numatė vilkaviškiečiai, rajono kaimuose susikurtų daugiau bendruomenių, ateityje būtų sukurtas bendras rajono bendruomenių informacijos tinklas, kuris leistų greičiau keistis informacija, efektyviai koordinuoti veiklą. Pasak specialistų, informacijos sklaida padėtų pritraukti naujų žmonių, norinčių prisidėti prie kaimo žadinimo. Vienas pagrindinių tikslų – išsaugoti kultūrinį identitetą ir jį tobulinti.
Gavo lėšų strategijai
tobulinti
2006 m. atrinkta 10 VVG, kurioms pagal šią priemonę Žemės ūkio ministerija priėmė sprendimą skirti finansavimą po pusę milijono litų bandomosioms integruotoms strategijoms įgyvendinti. Veiklos grupės skirsto lėšas vietos projektams ir prižiūri jų vykdymą. Šiuos projektus teikia ir įgyvendina VVG teritorijoje veikiančios kaimo bendruomenės, ne pelno organizacijos, socialinės įmonės, kiti strategijoje nurodyti asmenys. Pagal vietos veiklos grupės parengtą ir patvirtintą strategiją bus įgyvendinami projektai gyvenimo ir darbo kokybei kaimo vietovėje gerinti.
Šiuo metu Lietuvoje yra 39 vietos veiklos grupės. Sukurtai strategijai tobulinti vilkaviškiečiai, kaip ir kitos VVG, gavo 70 tūkstančių litų.
Pateikė daugiausiai
paraiškų
Pirmą kartą valstybės biudžete lėšos – 3 mln. litų – kaimo bendruomenių ir VVG veiklai remti buvo numatytos praeitais metais. Valstybės paramai gauti buvo pateiktos 354 kaimo bendruomenių ir VVG paraiškos. Aktyviausios buvo Vilkaviškio (22 paraiškos), Biržų ir Raseinių (po 17 paraiškų) rajonų kaimo bendruomenės. Visų pareiškėjų prašoma paramos suma siekė beveik 6 mln. litų. Daugiausia paramos buvo prašoma visuomeninės paskirties patalpoms renovuoti ar įrengti ir techninei bazei stiprinti. Kitos lėšos – visuomeninės paskirties aplinkai tvarkyti, sporto ir poilsio aikštelėms įrengti, renginiams organizuoti, kaimo bendruomenių ir vietos veiklos grupių veiklai viešinti bei leidiniams išleisti.
Vilkaviškio krašto vietos veiklos grupė (VVG) trečiadienį kvietė bendruomenių pirmininkus ir seniūnus aptarti savo veiklą. Susirinkime dalyvavo per trisdešimt žmonių. Jie išklausė konsultanto Žilvino Gelgotos parengtą pristatymą apie numatomas galimybes 2007–2013 m. kaimo bendruomenėms pasinaudoti ES programomis. |
Nacionalinės mokėjimo agentūros specialistai teigia, kad Europos Sąjungos struktūrinių fondų parama Lietuvoje jau duoda akivaizdžių rezultatų ne tik tiesioginėmis investicijomis, skirtomis ūkių ir įmonių modernizavimui, bet ir kuriant naują bendruomeninį mąstymą.
Kaimo plėtra, skatinanti gyventojų gebėjimą dirbti kartu, įgyvendinama projektu pagal Lietuvos bendrojo programavimo dokumento (BPD) Kaimo plėtros ir žuvininkystės prioriteto Leader+ pobūdžio priemonę.
Prieš keletą metų ir vilkaviškiečiai ėmė kurti savąją vietos veiklos grupę. Iš pradžių priklausyta bendrai Marijampolės apskrities grupei. Bet supratę, kad norint efektyviai dirbti toks vienetas yra per didelis, vilkaviškiečiai atsiskyrė.
Tokioje VVG turi būti pusė socialinių ir ekonominių partnerių, o kitą pusę dalijasi viešojo sektoriaus ir verslo atstovai. Vilkaviškiečiai savo valdyboje turi 11 narių. Tai keturi bendruomenėms atstovaujantys žmonės – Rimutė Baracevičienė, Ineta Valuckienė, Renata Buragienė ir Lina Kružinauskienė, du valdžios atstovai – Gema Skystimienė ir Gediminas Bisikirskas, trys verslininkai – Kęstutis Akramas, Arvydas Šlivinskas bei Vitas Gavėnas, socialinis partneris, išmanantis aplinkosaugos reikalavimus, – Vidmanta Kynienė ir Tautvydas Gumauskas – atstovaujantis jaunimo interesams.
Pasak projekto vadove išrinktos L.Kružinauskienės, pakutinio būstų surašymo duomenimis, Vilkaviškio kaimuose gyvena per 29 tūkstančius žmonių. Įgyvendinus tai, ką numatė vilkaviškiečiai, rajono kaimuose susikurtų daugiau bendruomenių, ateityje būtų sukurtas bendras rajono bendruomenių informacijos tinklas, kuris leistų greičiau keistis informacija, efektyviai koordinuoti veiklą. Pasak specialistų, informacijos sklaida padėtų pritraukti naujų žmonių, norinčių prisidėti prie kaimo žadinimo. Vienas pagrindinių tikslų – išsaugoti kultūrinį identitetą ir jį tobulinti.
2006 m. atrinkta 10 VVG, kurioms pagal šią priemonę Žemės ūkio ministerija priėmė sprendimą skirti finansavimą po pusę milijono litų bandomosioms integruotoms strategijoms įgyvendinti. Veiklos grupės skirsto lėšas vietos projektams ir prižiūri jų vykdymą. Šiuos projektus teikia ir įgyvendina VVG teritorijoje veikiančios kaimo bendruomenės, ne pelno organizacijos, socialinės įmonės, kiti strategijoje nurodyti asmenys. Pagal vietos veiklos grupės parengtą ir patvirtintą strategiją bus įgyvendinami projektai gyvenimo ir darbo kokybei kaimo vietovėje gerinti.
Šiuo metu Lietuvoje yra 39 vietos veiklos grupės. Sukurtai strategijai tobulinti vilkaviškiečiai, kaip ir kitos VVG, gavo 70 tūkstančių litų.
Pirmą kartą valstybės biudžete lėšos – 3 mln. litų – kaimo bendruomenių ir VVG veiklai remti buvo numatytos praeitais metais. Valstybės paramai gauti buvo pateiktos 354 kaimo bendruomenių ir VVG paraiškos. Aktyviausios buvo Vilkaviškio (22 paraiškos), Biržų ir Raseinių (po 17 paraiškų) rajonų kaimo bendruomenės. Visų pareiškėjų prašoma paramos suma siekė beveik 6 mln. litų. Daugiausia paramos buvo prašoma visuomeninės paskirties patalpoms renovuoti ar įrengti ir techninei bazei stiprinti. Kitos lėšos – visuomeninės paskirties aplinkai tvarkyti, sporto ir poilsio aikštelėms įrengti, renginiams organizuoti, kaimo bendruomenių ir vietos veiklos grupių veiklai viešinti bei leidiniams išleisti.
Publikuota: 2007-05-08 09:00:21
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Ministrė žada dar labiau stiprinti sienos apsaugą
* Malūno sienas virpino meistriškai valdomo akordeono muzika
* Trūksta ir gero kelio, ir veiklių žmonių
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|