Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

---

Svečių knyga

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2005-03-10 16:54

---

Neverta rizikuoti

Paauglystė – toks gyvenimo tarpsnis, kuomet norisi kaip galima daugiau pažinti ir išbandyti. Tai – atradimų ir eksperimentavimo metas. Gerai, jei pasirenkama „sveikai“ rizikuoti – kopti į kalnus, slidinėti ar pan. Tokia veikla yra turininga ir naudinga. Deja, kartais pasirinkimas išties būna nevykęs, o rizika nemotyvuota. Nusprendžiama rizikuoti savo sveikata, gal net gyvybe: nutariama išbandyti narkotikus.

Gal todėl dažniausias paauglių atsakymas į tai, kodėl išbandė narkotikus, būna, jog „iš smalsumo“. O juk didžioji dauguma paauglių sutinka, jog narkotikai kenkia sveikatai. Kodėl rizikuojama?

Taip nutinka dėl to, kad paaugliai nesuvokia realios narkotikų žalos. Paprastai pasekmės atrodo pernelyg tolimos ir nepritaikomos sau. Saugiau yra manyti, jei kas blogo ir nutiks, tai tik ne man.



Nuo problemų neišgelbės

Narkotikus vartojantys paaugliai dažnai klaidingai galvoja, kad tai padės išspręsti psichologines problemas. Todėl neretai narkotikus vartoja nepakankamai save vertinantys, emociškai nestabilūs ir vieniši žmonės, norintys nors trumpam pabėgti nuo savo problemų ir sureguliuoti savo jausmus, nuslopinti savo sunkias emocijas.

Paauglystėje sustiprėja poreikis bendrauti, užimti tinkamą vietą tarp bendraamžių, todėl dažnas atvejis, kai draugai paskatina paragauti „uždrausto vaisiaus“.

„Taip“ ištariama, nes bijoma išsiskirti, prarasti autoritetą draugų akyse. Narkotikų vartojimą skatina ir noras būti madingu, nepriklausomu, noras greičiau suaugti. „Kuo aš blogesnis už suaugusius? Kodėl jiems galima, o man ne?“ – taip mąsto jaunas žmogus. Kai kada narkotikai pradedami vartoti iš neturėjimo ką veikti, neužimtumo. Jie tampa lyg priemone praleisti laisvalaikį.

Dažniausiai vartojama alkoholis ir tabakas. Nuo šių legalizuotų narkotinių medžiagų palaipsniui pereinama prie nelegalių – marihuanos, hašišo, ekstazi, heroino ir kitų.



Patarimai tėvams

Kaip apsaugoti savo vaikus nuo žalingo narkotikų poveikio? Visi žinome, kad didelę įtaką turi šeima. Narkotikų vartojimą gali paskatinti netinkamas auklėjimas šeimoje. Jei tėvai linkę perdėtai kontroliuoti vaikus ar, priešingai, suteikia jiems visišką laisvę, didėja tikimybė, kad vaikai pradės vartoti narkotikus. Blogai, jei tėvai nuolat užsiėmę, emociškai abejingi savo vaikams, nesidomi jais, menkina jų sugebėjimus. Žinoma, kad vaikai, kilę iš alkoholikų ir narkomanų šeimų, dažniau linkę pradėti vartoti narkotikus, negu jų bendraamžiai. Padidėja rizika ir vaikams iš nepilnų šeimų.

Kokiomis savybėmis turėtų pasižymėti žmogus, kad susidūręs su pasiūlymu paragauti „uždrausto vaisiaus“ sugebėtų jam atsispirti? Tikriausia tai pavyktų pasitikinčiam savimi, turinčiam gerus bendravimo įgūdžius ir išvystytą interesų ratą paaugliui. Todėl nuo ankstyvos vaikystės tėvai daug dėmesio turėtų skirti šitų savybių ugdymui. Dažniau padrąsinkime savo vaikus, išvardinkime, ką jie daro gerai, pasakykime, kokie jie mums reikšmingi. Leiskime jiems pasireikšti, paklauskime jų nuomonės ir patarimo, išklausykime juos. Kartu su vaikais juokimės ir džiaukimės, liūdėkime ir verkime. Sudominkime juos, kad ateityje nekiltų kitų pagundų, – kartu eikime į mišką, teatrą, slidinėkime ir keliaukime, skaitykime knygas ir maudykimės. Pasiūlykime veiklą, kuri galėtų juos „uždegti“ – tai gali būti muzikos užsiėmimai, krepšinio ar dailės būreliai.

Labai svarbu ir pavyzdys, kurį mato vaikai savo šeimoje – darnūs tėvų santykiai, bendri šeimos interesai.

Matydami, kaip bendrauja tėvai tarpusavyje, su savo atžalomis ir aplinkiniais, vaikai mokosi bendravimo meno. Be abejo, svarbus ir neigiamas tėvų požiūris į narkotikus.

Dažnai patys suaugusieji vaikų akivaizdoje nesaikingai vartoja alkoholį (pavyzdžiui, švenčių metu) – kokią tuomet teisę jie turi reikalauti, kad vaikai elgtųsi kitaip?

Kartais tėvai, pastebėję, kad jų paauglys vartoja narkotikus, linkę kaltinti aplinkinius – netinkamus draugus ar mokytojus. Galbūt šitaip jie mėgina pateisinti save. Kiekvienam skaudu žinoti, kad kažką darei ne taip. Bet visgi didžiausią įtaką tam, koks taps mūsų vaikas, ar mokės jis atsakingu momentu pasakyti „NE“, turime mes – tėvai.

Taip pat turime didelę galimybę padėti vaikui, jau pakliuvusiam į bėdą. Nedelskime.



Julija DEKAMINAVIČIENĖ

Vilkaviškio pirminės sveikatos priežiūros centro psichologė

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---