Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2005-03-10 16:52

---

Bemaž kasdien Lietuvoje kas nors nukenčia nuo turtingojo užsienio vilionių. Išvažiavę užsidirbti žmonės grįžta su skolomis, iškamuoti baisių gyvenimo sąlygų arba dingsta kaip į vandenį. Artimieji tada kreipiasi į policiją, įvairias tarptautines organizacijas. Kartais būna per vėlu...

Atrodo, jog be kitų užkrečiamų dešimtmečio ligų, atsirado dar viena – užsienio vilionės. Gerai, jei žmonės perserga ja ir įgauna imunitetą. Deja, kai kurie grįžta karstuose...

Negalima sakyti, kad visiems taip atsitinka. Daugelis dirba sėkmingai, siunčia šeimoms pinigus, o kartais ir įsikuria ten ilgam. Kaip ten bebūtų, pradžia sunki visiems.



Be šeimos

Kiek teko bendrauti su užsienyje pralobusiais vilkaviškiečiais, daugelis sakė išvažiavę patys, be jokių firmų pagalbos. Pakalbinti draugų ar tiesiog išvykę į nežinią žmonės patys susirado darbus ir parvežė šeimai pinigų. Kiti, palikę čia šeimas, važiuoja į tą pačią vietą uždarbiauti kasmet. Tokia realybė, daugelis vilkaviškiečių šeimų gyvena atskirai, net ne toje pačioje šalyje, kad išmaitintų vaikus, darbo nerandančius vyrus ar žmonas. Kai kurie, užsidirbę pradžiai, įkuria savo verslą ir sėkmingai gyvena čia.

Apsimeta vietiniais

Keista, bet užsienyje gerai įsitaisę lietuviai su ką tik atvažiavusiais nebendrauja. Netgi apsimeta ne lietuviais. Mat tarp atvažiavusiųjų tokia nuostata – tautiečiai kaip vilkai. Pamatys, kad turi geriau, gali atimti. Jei padėsi įsikurti ir ištiesi pagalbos ranką, pasistengs paveržti tavo darbo vietą. Nors išvažiavusieji beprotiškai ilgisi namų, bet su atvykėliais iš savo šalies draugauti nerizikuoja.

Neteko sutikti nė vieno, kuris būtų patenkintas įdarbinusia firma. Informacija apie tai pasklidusi po visą Lietuvą. Tik kažkokiu būdu įvairioms įdarbinimo agentūroms pasiseka patraukti į savo pusę vis dar nemažai žmonių.



Svajojo užsidirbti

Kad svetimoje šalyje nelengva, byloja dar keletas istorijų.

Aušra (vardai straipsnyje pakeisti – aut. past.) kartu su savo vyru plėtojo savo verslą. Pagal patentą dirbusi moteris vieną dieną su draugėmis Vilma ir Vaida išvažiavo į Kauną parsivežti prekių. Visos trys kažkodėl susigundė Kauno firmos siūlomomis įdarbinimo paslaugomis Anglijoje. Kaip susitarę, per vieną dieną moterys susikrovė daiktus, susiskolino firmos prašomus pinigus (2500 litų) ir... į kelionę.

Svajojančios apie „ilgesnį“ litą (mat prekyba mieste nelabai klestėjo, vos užtekdavo pragyventi) vilkaviškietės iškart buvo nustebintos kelionės sąlygomis. Į mažą, senos laidos autobusiuką buvo tiesiog „sugrūsti“ aštuoni žmonės. Tarp kelionės daiktų, lagaminų nebuvo kuo kvėpuoti, ką jau bekalbėti apie kojų ištiesimą ar elementarų poilsį. Po pusantros paros sustingusiomis kojomis trejetas uždarbiautojų palietė Anglijos žemę.

Prisidarė skolų

Įkurdintos ir išsiilgusios poilsio moterys manė, kad tai – pats nemaloniausias ir vienintelis išvykos etapas. Deja, jų giliam nusivylimui, problemos tik prasidėjo. Nuo pat pirmos dienos joms teko mokėti už viską: vežimą ankštame autobuse į darbą, socialinio draudimo pažymėjimą (legaliai dirbę užsienyje žmonės teigė, kad už tai moka darbdavys, reiškia pinigėliai suteka įdarbinimo firmai į kišenę), rūbus darbui ir kitokias smulkmenas. Dar nespėję normaliai įsidarbinti vilkaviškietės jau patyrė išlaidų, o neturinčioms su savimi grynųjų viskas buvo rašoma „į skolą“, kurią dar teks atidirbti.

Žadėto pelningo darbo kauniškiai darbdaviai ieškojo keletą savaičių. Susirūpinusiam ir vis skambindavusiam Aušros vyrui buvo žadama, kad tuoj viskas susitvarkys.



Elgėsi nekaimyniškai

Pasak Vaidos, nuvežę į gėlių plantacijas tėvynainiai aiškino, kad čia jau tikrai galėsią užsidirbti. Darbas lengvas, malonus ir moka neblogai. Tik stoję skinti gėlių vilkaviškietės buvo sutiktos priešiškai anksčiau čia įsidarbinusių lenkų. Teritoriniai kaimynai, deja, elgėsi ne kaimyniškai. Naujoms darbuotojoms jie liepė nekišti nagų prie jų lysvių, nors jų ir galo nebuvo matyti. Kur beėjo moterys, visur susidūrė su ta pačia fraze: „Nelįskit ne į savo lysves“.

Jos ne tik neuždirbo, bet patyrė stresą dėl tokio elgesio bei aplink su vilkšuniais vaikščiojančių apsaugininkų.



Lažo neiškentė

Kad nesusidraugautų ir nesuregztų pabėgimo plano, kartu atvažiavusieji buvo keletą kartų išskirstyti, mėtomi po skirtingas vietas. Po keleto dienų Aušra, Vaida ir Vilma viena kitos jau nepamatė. Firmos atstovų atvežtiniai darbininkai buvo akylai saugomi, mat turėjo atidirbti neva jų pridarytas skolas ir atiduoti darbdaviui.

Gaila, kad moterys iškeisti savo saugius, nors ir nepelningus, verslelius sugalvojo būtent tuo metu. Mat po keleto dienų po jų išvykimo iš Anglijos „pabėgo“ dvi kitos vilkaviškietės. Išvažiavusios su ta pačia firma, jos, slapčia išsprukę nuo prižiūrėtojų, susirado pakeleivingą transportą ir grįžo namo. Vietoje to, kad grįžtų su lagaminu, pilnu šlamančiųjų, jos turės atiduoti pasiskolintus pinigus draugams ir artimiesiems. Nesulaukę žadėtų darbų, jos sakė neiškentusios. Jei būtų bent leidę užsidirbti, moterys sakė būtų nebėgusios – būtų tenkinę ir prastos sąlygos, ir net pažeminimas...

„Santaka“ rašė apie Anglijoje dingusią merginą, kuri atsiskyrė nuo draugų ir išvažiavo į Londoną. Čekijoje neseniai prapuolė ir vienos alvitiečių šeimos narys. Gaila, kad tėvynainiams, neradusiems darbo, tenka išvažiuoti, o dar baisiau, kai juos ištinka nelaimė. Visiems, norintiems ar jau apsisprendusiems išvykti svetur, derėtų žinoti šiuos telefonus:

Dingusių žmonių šeimų paramos centras (pagalbos telefonas (8 800) 26 161), Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuras (telefonas (8 5) 262 48 97).



Kristina VAITKEVIČIENĖ

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---