„Santaka“ / Mažoji kalbos palėpė

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda 1 t talpos konteinerį metaliniame rėme su išleidimo čiaupu ir jo prailginimu (45 Eur), tokį pat konteinerį be metalinio rėmo (15 Eur). Tinka vandeniui ar kurui laikyti. Gali atvežti. Tel.: 8 686 98 506, 8 686 98 503.
Galioja iki: 2018-09-29 09:19:34

Brangiai išsinuomotų žemės ūkio paskirties žemės. Tel. 8 624 12 402.
Galioja iki: 2018-09-30 10:57:07

Parduoda kiaulę skersti. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2018-10-01 11:50:58



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2007-04-27 18:19

Dalinkitės:  


Mažoji kalbos palėpė

Elena SABALIAUSKIENĖ

Šį kartą aptarsime kreipinio vartoseną, nes kartais bendraujant dėl nežinojimo gali kilti keblumų.

Kreipinį reiškiame tik šauksmininko linksniu. Daiktavardžio vienaskaitos šauksmininko galūnės gali būti įvairios: motina, tėve, broli, sūnau, širdie ir t.t. Atkreiptinas dėmesys į galūnės -y rašybą: Kazy, Stasy ir kt. Kreipiamės žodžiais Jonai, Vytautai, bet sakytina Jonuk, Vytuk (ne Jonukai, Vytukai).

Atskirą šauksmininko formą lietuvių kalboje turi tik vienaskaita. Daugiskaitos šauksmininkas yra toks pat, kaip vardininkas (V. ir Š. brangieji tėveliai). Dėl to kartais ir vietoj vienaskaitos šauksmininko pasakomas vardininkas.

Kreiptis daiktavardžio vienaskaitos vardininku netaisyklinga. Šiuo linksniu reiškiamų kreipinių ypač pagausėjo sovietmečiu pagal rusų kalbos pavyzdį, nes ji šauksmininko nėra išlaikiusi. Taigi sakykime: Vairuotojau (ne vairuotojas), atidarykite duris!

Vardininko linksnį leistina vartoti, kai mokyklose, kitose įstaigose asmenys šaukiami pagal sąrašus ir tokį vardininką atsiliepiantysis suvokia kaip šauksmininką, pvz.: Antanaitis! Balsys! Butkutė!.. Sakiniuose jau reikia vartoti šauksmininką: Antanaiti ir Butkute, prašom užeiti į kabinetą.

Norėdami pabrėžti atsiribojimą, svetimumą, stilistiniais sumetimais kartais galime vartoti kreipiniui reikšti ir vardininką, pvz.: Rimas, palauk.

Kai vartojame kreipinį su pažyminiu, pastarąjį nusakome įvardžiuotine forma, pvz.: mieloji senele, gerbiamieji svečiai.

Pagarbūs kreipiniai rašomi didžiosiomis raidėmis: Lietuvos Respublikos Prezidente, Ekscelencija, Jūsų Ekscelencija (J.E.) – vyskupų titulas, Eminencija, Jūsų Eminencija (J.Em.) – kardinolų titulas, Šventasis Tėve, Jūsų Šventenybe – kreipiantis į popiežių ar kitą aukščiausio rango dvasios vadovą. Taigi dera rašyti ir Jo Šventenybė, Jo Ekscelencija.

Didžiosiomis raidėmis rašomi žodžiai, kuriais mandagiai, su pagarba kreipiamės į kitą asmenį (laiškuose, kvietimuose, sveikinimuose, prašymuose): Jūs, Tu, Tamsta, Pone, Gerbiamasis ir t.t.

Kaip derėtų kreiptis: pone ministre ar ponas ministre? Pagal ano meto tradiciją (draugas sekretoriau, draugas pirmininke) dar toleruojama vardininko forma (ponas viršininke), tačiau geriau sakyti pone ministre, ponia direktore ir t.t. Tai labiau atitinka lietuvių kalbos sistemą – prisiminkime senoviškus emocingus šūktelėjimus, pvz., pone Dieve!

Ir kitais atvejais priedėlius linksniu prideriname prie šauksmininko: deputate Petraiti, parlamentare Juozaiti... Vardininko linksnio forma skambėtų neįprastai, nemandagiai.

Nėra nusistovėjusi tarptautinio žodžio maestro vartosena (it. maestro – mokytojas, meistras) – tai pagarbus kompozitoriaus, muzikos virtuozo, dirigento, įžymaus dailininko vardas.

„Tarptautinių žodžių žodyne“ yra nuoroda į žodį maestras. Taigi pirmenybė teikiama linksniuojamai formai (maestrui, maestrą, maestre ir t.t.).

Tačiau vartosenoje, ypač oficialiojoje, žodis maestro dažniausiai lieka nekaitomas. Anot kalbininkų, jis galėtų būti linksniuojamas šnekamojoje kalboje.

Taigi mandagumo raiška ir taisyklinga kreipinio vartosena yra tarpusavyje susiję dalykai.






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Popiežius Pranciškus palaimino Lietuvos žmones
* Vilkaviškio rajone nebelieka migracijos padalinio
* Vizito pas medikus mokestis drausmintų ir mažintų pacientų eiles
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar kada nors esate nukentėjęs nuo vagių?
Taip, patyriau didelių nuostolių.
Niekada su vagystėmis nesusidūriau.
Nukentėjau nežymiai.
Esu apsidraudęs, todėl jaučiuosi saugiau.



Kalbos patarimai

Ką kilnojo – gyrą ar svarstį?
Didelis metalinis rutulys su rankena jėgai ugdyti vadintinas svarsčiu. Taigi stipruoliai varžosi kilnodami svarstį, bet ne gyrą.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas