|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
| ||||||||||||||
Siūlykite temą
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
|
„Santaka“ / 2007-04-27 18:02
S.Kurtinaitis, R.Kiaulakienė, R.Gagienė ir A.Vaičaitis kalbėjosi su Vištyčio krašto žmonėmis, ką daryti, kad neapkarstų statybos.Romo ČĖPLOS nuotr. Eglė MIČIULIENĖ
Į seniūnijos salę su gyventojais pabendrauti atvyko Vilkaviškio rajono savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėja Rūta Kiaulakienė bei Marijampolės apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybų valstybinės priežiūros skyriaus vyriausiasis specialistas Saulytis Kurtinaitis. Apribojimus, taikomus regioniniame parke, trumpai apibendrino kultūrologė Rima Gagienė ir kraštotvarkininkas Andrius Vaičaitis. Parko darbuotoja Rima Gagienė sakė, jog norėta palengvinti žmonėms dėl statybų kylančias problemas. Ji linkėjo, kad noro statyti ir remontuoti turimą turtą neužgožtų problemos pažeidus įstatymą. Vištytis – saugoma teritorija, todėl joje yra taikomi griežtesni statybų apribojimai. – Saugomų teritorijų Lietuvoje yra apie 11 proc. Galime kasdien ir čia pat gėrėtis tuo, ko kiti žmonės neturi. Bet tą grožį privalome saugoti ir puoselėti. Vištyčio miestelis yra urbanistinis draustinis ir norisi, kad jis neprisipildytų svetimkūnių, o kuo labiau išsaugotų savitumą, savo bruožus, – sakė R.Gagienė. Žmonėms, turintiems žemės plotą ar ketinantiems jį įsigyti, specialistė patarė pirmiausiai kreiptis į regioninio parko direkciją: ten bus paaiškinta, ką tame plote savininkas galės daryti. Statybų klausimais dabar rūpinasi naujas Vištyčio regioninio parko specialistas kraštotvarkininkas Arūnas Vaičaitis. Po to reikia kreiptis į Vilkaviškio rajono savivaldybę. Savivaldybės atstovai daugiau kalbėjo apie tai, kas žinotina visiems, ne tik Vištyčio, gyventojams norint imtis statybos darbų. Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėja R.Kiaulakienė paaiškino apie projektavimo sąlygas ir leidimų išdavimą. Norėdamas gauti projektavimo sąlygas, gyventojas turi turėti įregistruotą žemės sklypą ir dokumentus. Pasak R.Kiaulakienės, dažnai pasitaiko, kad savo namų valdos ar žemės ūkio paskirties žemės žmonės nebūna teisiškai įregistravę. Tokiu atveju reikia padaryti geodezinius matavimus ir sklypą įregistruoti. Norint statyti ar rekonstruoti statinį, reikia turėti ir sklypo bei jame esančių pastatų registracijos pažymėjimą iš Registrų centro. Taip pat derėtų žinoti, jog statinių planai bus braižomi tik ant ne senesnės kaip vienų metų topografinės geodezinės nuotraukos, kuri patikslinama (jei reikia) projekto rengimo metu (statant nesudėtingą statinį pakaks kadastrinių matavimų plano). Turėdamas šiuos dokumentus gyventojas gali pateikti paraišką Savivaldybės administracijai. Jos darbuotojai kreipsis į Regioninio parko direkciją, kur bus išduotos statybų sąlygos, kitas reikalingas institucijas. Gavus atsakymus bus parašytas projektavimo sąlygų sąvadas, t.y. leidimas projektavimui. Tada žmogus gali eiti pas projektuotojus ir užsisakyti statinio projektą. Turėdamas projektą žmogus turi kreiptis į Savivaldybę su prašymu statybų leidimui gauti. R.Kiaulakienė paaiškino, jog norint atlikti statinio rekonstrukciją reikės sudaryti sutartį su statybines atliekas kaupiančia įmone – kaip garantiją, kad statybų atliekos nebus išmestos bet kur. Taip pat reikia sudaryti sutartį su techniniu prižiūrėtoju. Tai žmogus, kuris vykdys techninę statinio priežiūrą ir pasirašys atliktų darbų aktus. Dar vienas reikalingas asmuo – statybos vadovas. Šis žmogus turi vadovauti statyboms ir kiekvieną dieną pildyti statybos darbų žurnalą. Turint visus reikalingus dokumentus ir su visomis sąlygas išdavusiomis institucijomis suderinus projektą, bus duotas leidimas statyti. Jis galios dešimt metų. Per tiek laiko nebaigus statybų teks vėl tvarkyti dokumentus. Apie įstatymus, reglamentuojančius statybų procesą, R.Gagienė paprašė papasakoti S.Kurtinaičio. – Ta įstatymų bazė – labai plati. Geriausia atsiminti mano telefono numerį 52 409, pasiskambinti ir pasiklausti, kas rūpi, – patarė pareigūnas. Anot vyr. inspektoriaus, ką nors sumaniusiems statytis žmonėms pravartu būtų pastudijuoti Statybos įstatymą ir Statybos techninius reglamentus: „Statinio statybos rūšys“ (čia nurodoma, kas yra statinio remontas, rekonstrukcija ir kt.) bei „Nesudėtingi statiniai“. Vištyčio krašto žmonėms reikėtų paskaityti ir Saugomų teritorijų įstatymą. Jį, pasak S.Kurtinaičio, šiuo metu ruošiamasi pakeisti. Anksčiau buvo numatyta, jog tam tikrose įstatymų saugomose teritorijose namą ar ūkio pastatus galima statyti buvusioje sodybvietėje. Sugriežtinus įstatymą, bus leista statyti tik tada, jei toje vietoje yra išlikusi sodyba. Statybos įstatyme nurodytos kategorijos, apibrėžimai, kas yra statiniai. – Būna, kad žmogus sako: aš čia ne statinį statau, tik pašiūrę... Bet viskas, ką jūs statote, yra statiniai. Tik jie skirstomi į pastatus ir inžinerinius statinius. Taigi net ir pašiūrė, šulinys ar tvora yra statiniai, – dėstė S.Kurtinaitis. Inspektorius trumpai pakomentavo, kas yra Statybos įstatyme apibrėžta savavališka statyba. Pareigūnas priminė, jog ne taip seniai pakeistas straipsnis, leidęs susimokėjus baudą ir susitvarkius dokumentus savavališką statinį įsiteisinti. Nuo pernai įsigaliojo nuostata, kad viskas, kas pastatyta savavališkai, turi būti nugriauta – ar tai būtų namas, ar tvartas, ar tik nauja stogo danga. Salėje sėdėjusiems klausytojams tokiu įstatymu pasipiktinus, S.Kurtinaitis pasiteisino, kad jų tarnyba įstatymų nekuria, tik prižiūri, kad jų būtų laikomasi. S.Kurtinaitis pakomentavo, kas yra nesudėtingi statiniai, paaiškino, kokio aukščio ir tankumo reikėtų statyti tvorą, kada projekto reikia keičiant langus ir pan. Kalbant apie statinio statybos rūšis, labiausiai šio krašto žmones domino stogo dangos keitimo reikalai. Pareigūnas dar kartą priminė, jog stogo dangos keitimas kito tipo medžiaga (pvz., keičiant šiferį į skardą) yra statinio rekonstrukcija, ir jai daryti reikia projekto. Stogo dangos keitimas to paties tipo medžiaga (pvz., keičiant seną šiferį į naują) laikomas paprastuoju remontu ir kaime leidimo nereikėtų. Tačiau regioniniame parke pagal reglamentus reikia derinti stogo dangos spalvą. Regioninio parko darbuotojas Andrius Vaičaitis paaiškino, jog nei stogo, nei paties namo spalva Vištyčio krašte negali būti salotinė ar mėlyna. Ji turėtų būti gelsva, rusva, žalia, neryški raudona ar kito natūralaus tono. S.Kurtinaitis priminė lyg ir visiems žinomą, bet ne visų dar paisomą reikalavimą: kiekvienas pastatytas statinys turi būti „priduotas“ naudoti. Taigi kol komisija, kurios vienas iš narių mūsų rajone yra S.Kurtinaitis, statinio nepripažins tinkamu naudoti ir nepasirašys dokumentų, tol jo eksploatuoti negalima. S.Kurtinaitis paaiškino žmonėms, kokios baudos laukia pažeidus statybos įstatymą, ir palinkėjo jo nepažeisti. A.Vaičaitis Vištyčio gyventojams padalijo Regioninio parko direkcijos išleistus lankstinukus. Juose yra visa naudinga informacija, kurios šio krašto žmonėms prireiks pradedant naujo namo statybą, seno rekonstrukciją ar remontą. Publikuota: 2007-04-27 18:02:39 Komentarai:Jūs naršote standartinę svetainės versiją. Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
|
Šiame numeryje
* Naujas komisariato vadovas Suvalkijoje jaučiasi savas * NŽT specialistai teisinosi ir prašė supratimo * Turizmas Vištytyje: kaip laikosi gražiausias rajono kampelis? Laikraštis leidžiamas antradieniais ir penktadieniais.
|
||||||||||||
|