|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
| ||||||||||||||
Siūlykite temą
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
|
„Santaka“ / 2005-03-10 09:01
Prisiminiau nežinomo autoriaus eilėraštį, kuris buvo išspausdintas, berods, 1927 metais „Vaidilutės“ ar „Romuvos“ žurnale. Jis skirtas savanoriams, žuvusiems kovose dėl Lietuvos laisvės ir nepriklausomybės. Tos eilės giliai įstrigo į mano širdį, jos tarsi testamentas dabarties kartoms. Jose išsakytu jausmu noriu pasidalyti su dabartiniais skaitytojais: „Aplankyki, lietuvi, žemės karžygių kapus./ Pasodinki rožę, kai vasariai vėjai pūs./ Pasodinęs vis ją laistyk, kad nevystų alkana./ Tegul žydi, tegul klesti laisvės grožio, gėrio kupina./ Jei apleisi kapinyną, kaip šešėlis, kaip bailys/ Nebešvies jau mums užgesęs žiburys./ Tad budėk, budėk, lietuvi, kaip ant aukuro ugnis/ Nes kitaip vėl tapsi vergas – drėgno urvo kalinys./ Lietuvi, budėk. Juozas ŽALIABARŠTIS Vilkaviškietis, pensininkas Publikuota: 2005-03-10 09:01:52 Komentarai:Jūs naršote standartinę svetainės versiją. Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
|
Šiame numeryje
* Kultūros darbuotojų dieną – ąžuolas Dainų šventei * Senjorė ligoninės slaugę apkaltino smurtu * Rūta Žilionytė: „Dainavimas – dalis manęs“ Laikraštis leidžiamas antradieniais ir penktadieniais.
|
||||||||||||
|