„Santaka“ / Kaimo veidą keičia laikas ir jame pasiliekantys žmonės

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda traktoriaus MTZ priekinį varantyjį tiltą (naujai perrinktas), kombainą NIVA, traktorių MTZ-82 (geros būklės), keltuvą prie tratoriaus galo. Tel. 8 682 77 847.
Galioja iki: 2018-11-17 09:05:27

Parduoda garažą Vilkaviškyje, prie ligoninės (geras privažiavimas, yra elektra, ištinkuotas), 250 m² komercinės paskirties patalpas Giedriuose (už geležinkelio pervažos, yra aikštelė automobiliams, geras privažiavimas, vandens baseinas). Tel. 8 687 87 459.
Galioja iki: 2018-11-19 14:00:39



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2007-04-20 14:29

Dalinkitės:  


Klausučių seniūnei žinomas kiekvienas kaimo keliukas, pažįstami kelių kartų žmonių rūpesčiai ir problemos.

Autorės nuotr.


Kaimo veidą keičia laikas ir jame pasiliekantys žmonės

Birutė NENĖNIENĖ

Rudenį sukaks dvidešimt metų, kai Gema Skystimienė dirba Klausučių – vienos didžiausių rajono seniūnijų – seniūne. Ji mintinai žino kiekvieną kaimo keliuką ir kurioje jo vietoje yra taisytina duobė... Jai aiškios besikeičiančios ar besikartojančios problemos.

Sėkmingai dirbti padeda tai, kad planuodama ar atlikdama darbus seniūnė sulaukia rajono vadovų palaikymo ir paramos.

G.Skystimienė savo kabinete pasikabinusi įrėmintus Motinos Teresės žodžius. Dažniausiai vadovaujasi šiais: „Gerieji jūsų darbai bus užmiršti rytoj, vis dėlto darykite gerus darbus“ arba „Už kiekvienos pabaigos lūkuriuoja nauja pradžia“.

– Ką savo seniūnijoje neraudonuodama galėtumėte parodyti netikėtai apsilankiusiam Lietuvos Prezidentui? – pradėjau pokalbį su seniūne Gema Skystimiene.

– Na, ir uždavėte klausimą… Jei taip įvyktų, stengčiausi parodyti tai, ką turime gero, kaip paprastai tokiais atvejais daroma.

Parodyčiau labai gražiai renovuotą Sūdavos vidurinę mokyklą. Nuvesčiau į suremontuotas, bendruomenės poreikiams pritaikytas sales Sūdavoje, Kataučiznoje, Klausučiuose, parodyčiau Klausučių biblioteką. Būtinai palydėčiau į Sūdavos kaimo muziejų ir prie paminklų, žyminčių istorinius įvykius bei iškilių iš šio krašto kilusių žmonių tėviškes.

Tačiau manau, jog reikėtų parodyti ir antrąją gyvenimo pusę – skurdą ir skurdžias šeimas, – nuo to juk nepasislėpsi. Kalbėčiausi apie problemines šeimas, kurios gyvena šia diena, neturi motyvacijos ir noro keistis, savarankiškai pasistengti dėl geresnio savo ir vaikų gyvenimo. Gyvena su sovietiniais metais įaugusia nuostata, jog už juos turi būti viskas sugalvota ir padaryta, vengia bet kokio darbo. Tai socialinės rizikos šeimos, kuriose auga daug vaikų, ir gyvena jos daugiausia socialiniuose būstuose. Tokių būstų seniūnijoje yra 66, didžiulei daliai iš jų reikalingas kapitalinis remontas. Juos remontuojame iš pinigų, surenkamų už buto nuomą. Tačiau yra daug nuomininkų, kurie nemažai įsiskolinę. Jei vidutinė nuoma už metus yra 70 litų, tai įsivaizduokite, kiek galima už tokias lėšas suremontuoti...

– Kas labiausiai kelia nerimą?

– Tai, kad seniūnija yra netoli rajono centro, – ir gerai, ir blogai.

Išaugo konkurencija su miestu dėl švietimo paslaugų įvairovės teikimo. Vis tik švietimo politikoje turėtų būti laikomasi tvarkos, kad vaikai mokyklas lankytų pagal gyvenamąją vietą. Daug mūsų seniūnijos vaikų važinėja mokytis į Vilkaviškį, Kudirkos Naumiestį. Girdžiu miesto tėvų nuogąstavimus, jog dėl kaimo vaikų antplūdžio jų vaikams teks mokytis antroje pamainoje. Man nesuprantamas dalykas, kai kaime gyvenantys, patys vos devynias klases baigę tėvai į miesto mokyklas išleidžia savo pirmaklasį vaiką.

Negalima menkinti kaimo mokyklų, nes ir jose dirba išsilavinę, magistrinius laipsnius turintys mokytojai, bėda tik ta, kad prastesnė šių mokyklų materialinė bazė. Mūsų kaimo mokyklas yra baigę šiandieniniai profesoriai Z.Lydeka, A.Krupavičius ir daug mokslo daktarų.

Nerimą kelia senstanti kaimo populiacija. Jaunos šeimos čia ilgai neužsibūna.

Kartais supykina jaunimas, kuris labai negražiai elgiasi bendrojo naudojimosi vietose – šiukšlina, laužo sūpynes, kitokią įrangą.

– Bet nemanau, jog nematote pragiedrulių?

– Įsikūrusios ir aktyviai veikia dešimt kaimų bendruomenių. Žmonės rašo projektus, savo veikloje panaudoja gautas lėšas iš Savivaldybės ir respublikinių fondų. Gerai, kad mažėja bedarbių skaičius. Nepaprastai džiaugiuosi, kai jaunose tvarkingose ūkininkų šeimose gimsta po trečią ar ketvirtą vaiką, nes žinau, kad jiems netrūks dėmesio ir meilės.

Manau, jog geras žingsnis padarytas gyvenvietėse įdiegiant konteinerinę šiukšlių išvežimo sistemą. Paskutinis bendrojo naudojimo konteineris nuvežtas į tolimiausią – Putinų – kaimą.

Esame numatę Klausučiuose ir prie Sūdavos muziejaus mažiems vaikams įrengti atrakcionus, žaidimo aikšteles. Žynių kaimo vaikams pastatysime futbolo vartus. Apskritai, kaimuose labai reikia aikštynų, tačiau vien krepšinio aikštelės įrengimas kainuoja apie 40 tūkstančių litų, o tokių lėšų neturime. Savo kaimuose labai laukiame, kada bus įdiegtas plačiajuostis internetas. Šiemet tikimės įrengti apšvietimą paskutiniuose dar neapšviestuose kaimuose – Augalų, Šapalų, Mažųjų Šelvių. Ateityje labai norisi apšviesti bažnyčias, kiekviename kaime pastatyti kryžių.

Manome, jog pasiseks įruošti patrauklesnes, patogesnes maudymosi vietas prie Šešupės Kataučiznoje bei Slabaduose.

– Ką imtumėtės daryti, jei netikėtai gautumėte labai daug pinigų?

– Iš tikrųjų, kartais pajuokauju: jei gaučiau milijoną, padaryčiau labai daug darbų. Pirmiausia kiekviename kaime surasčiau žemės ir įrengčiau po gražų poilsio kampelį – parką, kuriame susėdę galėtų šnekučiuotis seneliai, mamos turėtų kur atsivesti vaikučius pažaisti. Kiekvienas kaimas turėtų po gražų gėlyną. Išasfaltuočiau visų gyvenviečių kelius. Nors ir dabar įvairiais būdais materialiai remiame labai vargingai gyvenančias šeimas, bet tada galėtume joms padėti daugiau, įsteigti tokių šeimų vaikams dienos centrus ir t.t.

– Kaip dabar kaimo žmonės rūpinasi savo gyvenamosios aplinkos tvarka?

– Galiu pasidžiaugti, jog labai tvarkosi atskirų namų ir daugiabučių gyventojai. Tačiau liūdnas vaizdas prie socialinių būstų – išpila pamazgas ant laiptų, o paskui patys lipa per šiukšles.

Seniūnijoje gražiausiai tvarkomos aplinkos konkursų neskelbiame, nes galvojame, jog vis tiek laimėtų tie patys žmonės. Aš noriu padaryti kažką naujai, apie tai dar tarsimės su bendruomenėmis. Juk ne kiekvienas turi pomėgį gėlėms ir ne kiekvienam užtenka pinigų joms nusipirkti. Man kur kas svarbiau, kad sodybos būtų tvarkingos. Pavyzdžiui, vienais metais Bobių kaimas apskrities konkurse buvo įvertintas kaip tvarkingiausias, ir dabar ten žmonės palaiko tvarką.

– Kokias galėtumėte paminėti silpnąsias seniūnijos puses?

– Vis neįveikiame nelegalių sąvartynų. Neturime dienos centrų socialinės rizikos šeimų vaikams. Neigiamai veikia dalies žmonių abejingumas, o tai yra didelis stabdys, organizuojant kultūrinius renginius, šventes, ekskursijas. Labai lėtai auga pilietinis visuomenės aktyvumas.

– Kaip Jūsų akyse keitėsi kaimo žmonės? Kuo Jums jie gražūs?

– Kai prieš 20 metų pradėjau dirbti šioje seniūnijoje, buvo galima pastebėti, kad žmonės pyksta, tik patys nežino kodėl ir ant ko. Galvojau, kada jie taps vienas kitam geresni, kada nustos pavydėti? Žinoma, kažkuri pavydo dalis išliko, tačiau žmonės pasidarė geresni. Jie sumanūs, imlūs naujovėms, kūrybingi. Labai neigiamai vertinu pasakymą, jog kaimas prasigėręs, tai mane tiesiog žeidžia.

Beje, nesitikėjau, kad sulauksime tokio didelio visuomenės susisluoksniavimo, kad atsiras tiek daug skurdžiai gyvenančių šeimų. Gaila jose augančių vaikų, tiesiog baisu – ten vaikai nežino, kas yra stalo žaidimai, neturi spalvotų pieštukų, o didžiausias jų žaisliukas – keli šuniukai ir kačiukai.

– Iš kur pasisemiate energijos atlikti išvardytiems ir daugybei nepagarsintų, bet jūsų planuose esančių darbų?

– Labai gerbiu senų žmonių išmintį, bendravimas su senoliais duoda naujų jėgų. Džiaugiuosi tokiais žmonėmis, kurie turi energijos ir savo sumanymais nebijo dalytis su kitais.

Pati daug ką praleidžiu su humoru, stengiuosi nesikarščiuoti.






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Kybartų „vaiduokliui“ Savivaldybė nutarė skirti administratorių
* Ispaniją palikusi siuvėja pamažu savo vietą atranda Vilkaviškyje
* Lopai ant lopų – ir tie patys banguoti
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar vartojate alkoholį prie savo nepilnamečių vaikų?
To niekada nedarau.
Išgeriu tiek, kad neapsvaigčiau.
Savęs neriboju.
Mano vaikai jau pilnamečiai.
Vaikų neturiu.



Kalbos patarimai

Apkrikštyti ar pakrikštyti?
Bendrinėje kalboje teiktinesnis veiksmažodis pakrikštyti. Jis vartojamas ir Šventojo Rašto vertimuose į lietuvių kalbą.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas