|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Moteris, turinti patirties, ieško valytojos darbo. Tel. 8 699 29 968.Galioja iki: 2024-04-21 14:44:23
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / 2007-04-19 08:52
|
|
|
Užsienio ekspertai ir žemėtvarkos specialistai Griškabūdžio seniūnijoje.
Ričardo MOCKAUS nuotr.
Žemės savininkai ne visada įvertina, kokią naudą iš konsolidacijos jie gali turėti. Tai ne tik sklypų sustambinimas, bet ir visos kaimo infrastruktūros kūrimas – kelių tiesimas, bendruomenei reikalingų objektų statyba, nenašių žemės sklypų apželdinimas mišku, parkų įveisimas ir kt.
Lietuvoje baigiama atkurti nuosavybė į žemę. Sekant pažangių Europos šalių patirtimi ir siekiant sukurti konkurencingą ūkį Europos Sąjungoje, pradėtas kitas svarbus žemės reformos etapas – konsolidacija, tai yra žemės perskirstymo procesas, kurio metu kaimo vietovėje pagal žemės savininkų pageidavimus kompleksiškai pertvarkomi sklypai: keičiamos jų ribos, vieta. Taip pat siekiama sustambinti sklypus, imamasi suformuoti racionalias ūkių žemėnaudas ir pagerinti jų struktūrą, sukurti reikiamą kaimo infrastruktūrą, įgyvendinti kitus plėtros uždavinius.
Nacionalinė žemės tarnyba kartu su Žemės ūkio ministerija ir Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacija (FAO) vykdo projektą „Parama rengiant žemės konsolidacijos organizacinę sistemą Lietuvoje“. Tuo siekiama sukurti palankias sąlygas konkurencingoms ūkinėms struktūroms formuotis, stiprinti kaimo ir regioninę plėtrą Lietuvoje.
Įgyvendinant minėtą projektą, rengiama lietuviškos konsolidacijos koncepcija ir strategija bei mokomi apskričių viršininkų administracijų specialistai, dirbantys šioje srityje.
Pagal FAO projektą Lietuvoje jau surengti trys seminarai. Ketvirtasis jų balandžio 3–4 dienomis vyko Marijampolės apskrityje, kurioje jau baigta atkurti nuosavybės teisė į žemę. Šioje srityje pirmaujantys marijampoliečiai žemėtvarkininkai ir nedaug nuo jų atsiliekantys Telšių, Tauragės ir Panevėžio apskričių viršininkų administracijų darbuotojai noriai perima kitų šalių patirtį rengiant žemės konsolidacijos projektus.
Be šių reikalų pradininkės ir koordinatorės, Nacionalinės žemės tarnybos Žemės tvarkymo departamento Žemėtvarkos skyriaus vedėjos Vilmos Daugalienės, seminare apie baigiamojo žemės sklypų pertvarkymo plano parengimą dalyvavo Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacijos ekspertai italas Davidas Palmeris, danas Mortenas Hartvigsenas ir miškininkystės ekspertas Volteris Sasse iš Vengrijos.
Vieną dieną jie bendradarbiavo su Marijampolės apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento ir jo padalinių rajonuose bei savivaldybėse specialistais ir projektų rangovais, kartu buvo išvykę į vietoves, kuriose vykdomi projektai. Svečiai gana ilgai bendravo su apskrities viršininku Albinu Mitrulevičiumi – kalbėjosi apie žemės konsolidacijos aktualijas, žemės tvarkymo srityje kylančias problemas. Užsienio ekspertai domėjosi Marijampolės apskritimi, kuo situacija čia yra išskirtinė, aptarė pozicijas ir abi pusės išsakė nuomones.
Antrąją dieną keturių apskričių specialistai susitiko Marijampolėje. Apskrities viršininkas Albinas Mitrulevičius pasveikino seminaro dalyvius. Jis išsakė teigiamą požiūrį į konsolidacijos projektus ir džiaugėsi, kad šis procesas vyksta ne tik Marijampolės, bet ir kitose apskrityse.
Marijampolės apskrityje vykdomi keturi projektai. Beje, pirmasis bandomasis projektas prieš kelerius metus vyko Puskelnių (Marijampolės sav.) kadastrinėje vietovėje, kai Lietuvoje dar nebuvo norminių aktų konsolidacijai vykdyti.
Į seminarą atvykę ekspertai kartu su Marijampolės apskrities žemėtvarkininkais važinėjo po Vilkaviškio ir Šakių rajonus. Didžiausią plotą – net 606 ha – sudaro Gižų ir Keturvalakių seniūnijose vykdomas projektas, kurio darbų sąmatinė vertė 306 tūkst. Lt. Antrojo – Gižų kadastrinės vietovės projekto – dydis apima 199 ha (104 tūkst. Lt).
Marijampolės apskrities viršininko administracijoje vyko diskusijos, aptarti aktualūs su projektų rengimu susiję klausimai, analizuoti teisės aktai, programiniai dokumentai.
Žemės tvarkymo departamento specialistai ir rangovai papasakojo, kaip sekėsi atlikti projekto parengiamuosius darbus ir pateikti paraišką NMA mokėjimui už juos gauti. Šiame etape iškilo nemažai problemų dėl dokumentų, reikalingų finansavimui gauti, pateikimo Nacionalinei mokėjimo agentūrai tvarkos.
Pagal Marijampolėje ir kitose apskrityse besiformuojančią patirtį bus siekiama tobulinti įstatymų bazę, nes klasikinė žemės konsolidacijos tvarka ne visiškai tinka mūsų šaliai: čia savitos sąlygos, kitokia politinė situacija.
Pasak seminaro organizatorių, blogiausia tai, kad žemės savininkai dar neįvertina, kokią naudą iš konsolidacijos jie gali turėti. Tai ne tik sklypų sustambinimas, bet ir visos kaimo infrastruktūros kūrimas, pvz.: kelių tiesimas, visai bendruomenei reikalingų objektų statyba, nenašių žemės sklypų apželdinimas mišku, parkų įveisimas – vėliau išpirkti iš savininkų žemę šiems objektams būtų daug sudėtingiau. Kol kas nei savivaldybės, nei bendruomenės tokių pageidavimų beveik neteikia. Aktyviau dalyvauja Gižų seniūnijos seniūnas R.Karčiauskas, puikiai suvokiantis konsolidacijos prasmę. Kai rengiant projektą paaiškėjo, kad vienoje vietovėje reikėtų pagerinti trumpą kelio atkarpą, jis pasiryžo pagal galimybes tai padaryti.
Kaip seminare teigė ekspertai, konsolidacijos sėkmė priklauso nuo savininkų ir specialistų, kurie ją vykdo, sugebėjimo bendrauti ir įgyti savininkų pasitikėjimą aiškinant pertvarkymo naudą.
Irena KNEIZEVIČIENĖ
Žemės tvarkymo departamento direktorė
Žemės savininkai ne visada įvertina, kokią naudą iš konsolidacijos jie gali turėti. Tai ne tik sklypų sustambinimas, bet ir visos kaimo infrastruktūros kūrimas – kelių tiesimas, bendruomenei reikalingų objektų statyba, nenašių žemės sklypų apželdinimas mišku, parkų įveisimas ir kt. |
Lietuvoje baigiama atkurti nuosavybė į žemę. Sekant pažangių Europos šalių patirtimi ir siekiant sukurti konkurencingą ūkį Europos Sąjungoje, pradėtas kitas svarbus žemės reformos etapas – konsolidacija, tai yra žemės perskirstymo procesas, kurio metu kaimo vietovėje pagal žemės savininkų pageidavimus kompleksiškai pertvarkomi sklypai: keičiamos jų ribos, vieta. Taip pat siekiama sustambinti sklypus, imamasi suformuoti racionalias ūkių žemėnaudas ir pagerinti jų struktūrą, sukurti reikiamą kaimo infrastruktūrą, įgyvendinti kitus plėtros uždavinius.
Nacionalinė žemės tarnyba kartu su Žemės ūkio ministerija ir Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacija (FAO) vykdo projektą „Parama rengiant žemės konsolidacijos organizacinę sistemą Lietuvoje“. Tuo siekiama sukurti palankias sąlygas konkurencingoms ūkinėms struktūroms formuotis, stiprinti kaimo ir regioninę plėtrą Lietuvoje.
Įgyvendinant minėtą projektą, rengiama lietuviškos konsolidacijos koncepcija ir strategija bei mokomi apskričių viršininkų administracijų specialistai, dirbantys šioje srityje.
Pagal FAO projektą Lietuvoje jau surengti trys seminarai. Ketvirtasis jų balandžio 3–4 dienomis vyko Marijampolės apskrityje, kurioje jau baigta atkurti nuosavybės teisė į žemę. Šioje srityje pirmaujantys marijampoliečiai žemėtvarkininkai ir nedaug nuo jų atsiliekantys Telšių, Tauragės ir Panevėžio apskričių viršininkų administracijų darbuotojai noriai perima kitų šalių patirtį rengiant žemės konsolidacijos projektus.
Be šių reikalų pradininkės ir koordinatorės, Nacionalinės žemės tarnybos Žemės tvarkymo departamento Žemėtvarkos skyriaus vedėjos Vilmos Daugalienės, seminare apie baigiamojo žemės sklypų pertvarkymo plano parengimą dalyvavo Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacijos ekspertai italas Davidas Palmeris, danas Mortenas Hartvigsenas ir miškininkystės ekspertas Volteris Sasse iš Vengrijos.
Vieną dieną jie bendradarbiavo su Marijampolės apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento ir jo padalinių rajonuose bei savivaldybėse specialistais ir projektų rangovais, kartu buvo išvykę į vietoves, kuriose vykdomi projektai. Svečiai gana ilgai bendravo su apskrities viršininku Albinu Mitrulevičiumi – kalbėjosi apie žemės konsolidacijos aktualijas, žemės tvarkymo srityje kylančias problemas. Užsienio ekspertai domėjosi Marijampolės apskritimi, kuo situacija čia yra išskirtinė, aptarė pozicijas ir abi pusės išsakė nuomones.
Antrąją dieną keturių apskričių specialistai susitiko Marijampolėje. Apskrities viršininkas Albinas Mitrulevičius pasveikino seminaro dalyvius. Jis išsakė teigiamą požiūrį į konsolidacijos projektus ir džiaugėsi, kad šis procesas vyksta ne tik Marijampolės, bet ir kitose apskrityse.
Marijampolės apskrityje vykdomi keturi projektai. Beje, pirmasis bandomasis projektas prieš kelerius metus vyko Puskelnių (Marijampolės sav.) kadastrinėje vietovėje, kai Lietuvoje dar nebuvo norminių aktų konsolidacijai vykdyti.
Į seminarą atvykę ekspertai kartu su Marijampolės apskrities žemėtvarkininkais važinėjo po Vilkaviškio ir Šakių rajonus. Didžiausią plotą – net 606 ha – sudaro Gižų ir Keturvalakių seniūnijose vykdomas projektas, kurio darbų sąmatinė vertė 306 tūkst. Lt. Antrojo – Gižų kadastrinės vietovės projekto – dydis apima 199 ha (104 tūkst. Lt).
Marijampolės apskrities viršininko administracijoje vyko diskusijos, aptarti aktualūs su projektų rengimu susiję klausimai, analizuoti teisės aktai, programiniai dokumentai.
Žemės tvarkymo departamento specialistai ir rangovai papasakojo, kaip sekėsi atlikti projekto parengiamuosius darbus ir pateikti paraišką NMA mokėjimui už juos gauti. Šiame etape iškilo nemažai problemų dėl dokumentų, reikalingų finansavimui gauti, pateikimo Nacionalinei mokėjimo agentūrai tvarkos.
Pagal Marijampolėje ir kitose apskrityse besiformuojančią patirtį bus siekiama tobulinti įstatymų bazę, nes klasikinė žemės konsolidacijos tvarka ne visiškai tinka mūsų šaliai: čia savitos sąlygos, kitokia politinė situacija.
Pasak seminaro organizatorių, blogiausia tai, kad žemės savininkai dar neįvertina, kokią naudą iš konsolidacijos jie gali turėti. Tai ne tik sklypų sustambinimas, bet ir visos kaimo infrastruktūros kūrimas, pvz.: kelių tiesimas, visai bendruomenei reikalingų objektų statyba, nenašių žemės sklypų apželdinimas mišku, parkų įveisimas – vėliau išpirkti iš savininkų žemę šiems objektams būtų daug sudėtingiau. Kol kas nei savivaldybės, nei bendruomenės tokių pageidavimų beveik neteikia. Aktyviau dalyvauja Gižų seniūnijos seniūnas R.Karčiauskas, puikiai suvokiantis konsolidacijos prasmę. Kai rengiant projektą paaiškėjo, kad vienoje vietovėje reikėtų pagerinti trumpą kelio atkarpą, jis pasiryžo pagal galimybes tai padaryti.
Kaip seminare teigė ekspertai, konsolidacijos sėkmė priklauso nuo savininkų ir specialistų, kurie ją vykdo, sugebėjimo bendrauti ir įgyti savininkų pasitikėjimą aiškinant pertvarkymo naudą.
Irena KNEIZEVIČIENĖ
Žemės tvarkymo departamento direktorė
Publikuota: 2007-04-19 08:52:16
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Senieji maldos namai – ne vien tikinčiųjų rūpestis * Sergantieji širdies nepakankamumu gaus papildomą gydymą
* Sesuo Lina: „Gyvas tikėjimas šeimą sujungia stipriais ryšiais“
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|