|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Moteris, turinti patirties, ieško valytojos darbo. Tel. 8 699 29 968.Galioja iki: 2024-04-21 14:44:23
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / 2007-04-17 09:02
|
|
|
Jei privalomuoju sveikatos draudimu apdraustas (ar apsidraudęs) Lietuvos pilietis lankosi Europos Sąjungos šalyse bei Norvegijoje, Islandijoje, Lichtenšteine bei Šveicarijoje ir jam prireikia būtinosios medicinos pagalbos, jam suteiktos tokios paslaugos visiškai arba iš dalies apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšų.
Iš PSDF apmokamos sveikatos priežiūros paslaugos minėtose užsienio šalyse teikiamos pagal apdraustumą patvirtinančią Europos sveikatos draudimo kortelę, kurią išduoda mūsų šalies teritorinės ligonių kasos. Gydymo paslaugos teikiamos pagal tos šalies teisės aktus, atsižvelgiant į tai, kokių jų asmeniui reikia ir kiek jis toje šalyje bus. Jeigu ten už būtinosios pagalbos paslaugas reikia primokėti, tai padaryti teks ir mūsų šalies gyventojams (tokių priemokų teritorinės ligonių kasos nekompensuoja).
Kai laikinai būnant ES šalyje žmogui prireikia būtinosios medicinos pagalbos, jis gali kreiptis tiesiai į gydymo įstaigą ir pateikti Europos sveikatos draudimo kortelę. Ar pagalba yra būtina ir kokios jos reikia, sprendžia gydytojas. Europos Sąjungos teisės aktai suteikia teisę gauti būtinąją pagalbą kitų šalių valstybinės sveikatos apsaugos sistemos gydymo įstaigose.
Vykdami į Europos Sąjungos šalis mūsų šalies piliečiai iš anksto turėtų pasidomėti, kokiose gydymo įstaigose už suteiktas paslaugas bus garantuojamas apmokėjimas. Užsienyje, kaip ir Lietuvoje, yra įstaigų, nesudariusių sutarčių su ligonių kasomis arba kita kompetentingąja institucija. Tad jeigu mūsų šalies pilietis kreipsis būtinosios pagalbos į sveikatos priežiūros įstaigą, kuri tokios sutarties nesudariusi, už paslaugas teks sumokėti pačiam. Nepadengiamos ir kelionės išlaidos, jei dėl nelaimingo atsitikimo ar ligos užsienyje pacientui teks keliauti namo.
Besirengiantiems vykti į užsienį sveikatos draudimo kortelės išduodamos teritorinėse ligonių kasose (TLK) pateikus prašymą ir pasižadėjimą, kurių blankus galima gauti TLK, juos taip pat galima rasti Valstybinės ligonių kasos interneto svetainės (www.vlk.lt) skyrelyje „Europos Sąjungos aktualijos“ ir TLK interneto svetainėse. Prašymą galima pateikti pačiam ar per įgaliotąjį asmenį, paštu, faksu bei elektroniniu paštu.
Kortelė išduodama nemokamai per 14 kalendorinių dienų nuo prašymo pateikimo, pasirašius pasižadėjimą nedelsiant pranešti ją išdavusiai TLK apie draudžiamojo statuso pasikeitimą ar kortelės praradimą. Kortelė išduodama ne trumpesniam kaip 3 mėnesių ir ne ilgesniam kaip 6 metų laikotarpiui. Jei išvykęs į ES šalis privalomuoju sveikatos draudimu apdraustas asmuo neturi minimos kortelės ir jam prireikia būtinosios pagalbos, jis turi už gydymą sumokėti. Tik grįžęs į Lietuvą jis gali kreiptis į teritorinę ligonių kasą dėl šių išlaidų kompensavimo.
Legaliai įsidarbinę kurioje nors ES šalyje ir mokantys nustatytus mokesčius Lietuvos piliečiai yra apdraudžiami sveikatos draudimu ir gauna tokias pat paslaugas kaip ir tos šalies piliečiai. Tiesa, kai kuriose šalyse galioja vadinamasis laukimo periodas, kurio metu asmenys dar nebūna apdrausti. Danijoje dirbantysis taps apdraustas pagyvenęs šioje šalyje 6 savaites, Graikijoje – dirbęs 50 darbo dienų per pastaruosius metus, Belgijoje – vienerius metus mokėjęs minimalias įmokas ir pan.
Jei kelionės į užsienį tikslas – gydymas, būtina gauti Lietuvos sveikatos apsaugos ministerijos leidimą pacientą gydyti. Gydymas ir konsultavimas užsienyje apmokamas PSDF lėšomis tuo atveju, jei ligoniui Lietuvoje suteiktos konsultacijos ir taikyti visi galimi tyrimo ir gydymo metodai nedavė teigiamų rezultatų. Į užsienį konsultuoti, tirti ar gydyti siunčiamas asmuo turi būti apdraustas arba apsidraudęs privalomuoju sveikatos draudimu.
Veronika PEČKIENĖ
Kauno teritorinės ligonių kasos vyriausioji specialistė ryšiams su visuomene
Jei privalomuoju sveikatos draudimu apdraustas (ar apsidraudęs) Lietuvos pilietis lankosi Europos Sąjungos šalyse bei Norvegijoje, Islandijoje, Lichtenšteine bei Šveicarijoje ir jam prireikia būtinosios medicinos pagalbos, jam suteiktos tokios paslaugos visiškai arba iš dalies apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšų. |
Iš PSDF apmokamos sveikatos priežiūros paslaugos minėtose užsienio šalyse teikiamos pagal apdraustumą patvirtinančią Europos sveikatos draudimo kortelę, kurią išduoda mūsų šalies teritorinės ligonių kasos. Gydymo paslaugos teikiamos pagal tos šalies teisės aktus, atsižvelgiant į tai, kokių jų asmeniui reikia ir kiek jis toje šalyje bus. Jeigu ten už būtinosios pagalbos paslaugas reikia primokėti, tai padaryti teks ir mūsų šalies gyventojams (tokių priemokų teritorinės ligonių kasos nekompensuoja).
Kai laikinai būnant ES šalyje žmogui prireikia būtinosios medicinos pagalbos, jis gali kreiptis tiesiai į gydymo įstaigą ir pateikti Europos sveikatos draudimo kortelę. Ar pagalba yra būtina ir kokios jos reikia, sprendžia gydytojas. Europos Sąjungos teisės aktai suteikia teisę gauti būtinąją pagalbą kitų šalių valstybinės sveikatos apsaugos sistemos gydymo įstaigose.
Vykdami į Europos Sąjungos šalis mūsų šalies piliečiai iš anksto turėtų pasidomėti, kokiose gydymo įstaigose už suteiktas paslaugas bus garantuojamas apmokėjimas. Užsienyje, kaip ir Lietuvoje, yra įstaigų, nesudariusių sutarčių su ligonių kasomis arba kita kompetentingąja institucija. Tad jeigu mūsų šalies pilietis kreipsis būtinosios pagalbos į sveikatos priežiūros įstaigą, kuri tokios sutarties nesudariusi, už paslaugas teks sumokėti pačiam. Nepadengiamos ir kelionės išlaidos, jei dėl nelaimingo atsitikimo ar ligos užsienyje pacientui teks keliauti namo.
Besirengiantiems vykti į užsienį sveikatos draudimo kortelės išduodamos teritorinėse ligonių kasose (TLK) pateikus prašymą ir pasižadėjimą, kurių blankus galima gauti TLK, juos taip pat galima rasti Valstybinės ligonių kasos interneto svetainės (www.vlk.lt) skyrelyje „Europos Sąjungos aktualijos“ ir TLK interneto svetainėse. Prašymą galima pateikti pačiam ar per įgaliotąjį asmenį, paštu, faksu bei elektroniniu paštu.
Kortelė išduodama nemokamai per 14 kalendorinių dienų nuo prašymo pateikimo, pasirašius pasižadėjimą nedelsiant pranešti ją išdavusiai TLK apie draudžiamojo statuso pasikeitimą ar kortelės praradimą. Kortelė išduodama ne trumpesniam kaip 3 mėnesių ir ne ilgesniam kaip 6 metų laikotarpiui. Jei išvykęs į ES šalis privalomuoju sveikatos draudimu apdraustas asmuo neturi minimos kortelės ir jam prireikia būtinosios pagalbos, jis turi už gydymą sumokėti. Tik grįžęs į Lietuvą jis gali kreiptis į teritorinę ligonių kasą dėl šių išlaidų kompensavimo.
Legaliai įsidarbinę kurioje nors ES šalyje ir mokantys nustatytus mokesčius Lietuvos piliečiai yra apdraudžiami sveikatos draudimu ir gauna tokias pat paslaugas kaip ir tos šalies piliečiai. Tiesa, kai kuriose šalyse galioja vadinamasis laukimo periodas, kurio metu asmenys dar nebūna apdrausti. Danijoje dirbantysis taps apdraustas pagyvenęs šioje šalyje 6 savaites, Graikijoje – dirbęs 50 darbo dienų per pastaruosius metus, Belgijoje – vienerius metus mokėjęs minimalias įmokas ir pan.
Jei kelionės į užsienį tikslas – gydymas, būtina gauti Lietuvos sveikatos apsaugos ministerijos leidimą pacientą gydyti. Gydymas ir konsultavimas užsienyje apmokamas PSDF lėšomis tuo atveju, jei ligoniui Lietuvoje suteiktos konsultacijos ir taikyti visi galimi tyrimo ir gydymo metodai nedavė teigiamų rezultatų. Į užsienį konsultuoti, tirti ar gydyti siunčiamas asmuo turi būti apdraustas arba apsidraudęs privalomuoju sveikatos draudimu.
Veronika PEČKIENĖ
Kauno teritorinės ligonių kasos vyriausioji specialistė ryšiams su visuomene
Publikuota: 2007-04-17 09:02:30
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Senieji maldos namai – ne vien tikinčiųjų rūpestis * Sergantieji širdies nepakankamumu gaus papildomą gydymą
* Sesuo Lina: „Gyvas tikėjimas šeimą sujungia stipriais ryšiais“
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|