|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Moteris, turinti patirties, ieško valytojos darbo. Tel. 8 699 29 968.Galioja iki: 2024-04-21 14:44:23
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / 2007-04-17 08:49
|
|
|
Eglė KVIESULAITIENĖ
Į redakciją užsukusi vilkaviškietė skundėsi papuolusi tarsi į užburtą ratą. Prieš kelerius metus baudos nesumokėjusi moteris dabar turėtų kloti penkiagubą sumą. Laiminga istorijos pabaiga mažai betikinti skolininkė vylėsi, kad paviešinta istorija bent jau kitus panašaus likimo žmones atves į protą.
Bauda per konfliktą
Zita S. įstatymo nemalonėn pateko prieš trejus metus. Tada ji susipyko su kaimyne. Moterys išsiplūdo, bet to nervams nuraminti nepakako. Kaimynė kreipėsi į policiją ir Zita buvo nubausta 100 litų bauda. Šiuos pinigus moteris turėjo sumokėti per dvi savaites.
Trečios grupės invalide pripažinta ir iš 174 litų pensijos gyvenanti 55-erių Zita baudos mokėti neskubėjo. 100 litų jai buvo dideli pinigai, todėl moteris tikėjosi, kad nesumokėjus baudos ji nunyks. Pasitarusi su pažįstamais teisininkais Zita nusiramino, kad sueis įsisenėjimo terminas ir bauda bus užmiršta.
Mokėti atsisakė
Tačiau skolos valstybei niekas neužmiršo. Maždaug po metų Zita gavo raštą iš antstolio Algimanto Maliukevičiaus kontoros. Pranešime buvo raginama sumokėti 100 litų baudą. Tame pačiame rašte buvo nurodyta, jog skolininkė privalo sumokėti dar apie keturiasdešimt litų vykdymo išlaidų.
– Tuomet nuėjau pas antstolį ir kategoriškai pasakiau, kad skolos aš nemokėsiu, nes neturiu pinigų, – pasakojo Zita.
Tačiau, kaip patarlėje sakoma, skola – ne rona, neužgyja. Pagal Vilkaviškio policijos komisariato vykdomąjį dokumentą antstolis privalėjo išieškoti skolą, jei skolininkas turi pajamų arba turto. Tad netrukus buvo kreiptasi į tas institucijas, kuriose saugomi arba mokami pinigai. Paaiškėjus, kad Zitai „Sodra“ moka invalidumo pensiją, baudos suma buvo išskaičiuota iš šių pajamų.
Išaugo penkiagubai
Zita tikėjosi, kad tuo jau viskas pasibaigė. Bet netrukus į vilkaviškietės namus atkeliavo dar vienas raštas iš antstolio kontoros. Juo buvo pranešama, kad 100 litų skola jau išieškota Policijos komisariato naudai ir siūloma per 10 dienų sumokėti 30 litų administravimo išlaidų, 89,64 Lt faktinių vykdymo išlaidų ir 100 litų atlyginimą antstoliui. Iš viso Zita vėl buvo skolinga 219,64 Lt. Su skolų išieškojimo tvarka nesusidūrusiai moteriai nusviro rankos. Ji nebeįsivaizdavo, iš kur gauti tiek pinigų ir, suprantama, geranoriškai skolos nemokėjo.
Įstatymo girnos sukosi toliau. Geranoriškai nesumokėjus skolos, ją iš Zitos A.Maliukevičiaus kontorai priteisė teismas. Prie poros šimtų litų dar prisidėjo 50 litų bylinėjimosi išlaidų ir 40 Lt vykdymo, bankinių pavedimų bei pašto išlaidų. Iš buvusios 100 litų baudos Zitos skola išaugo iki beveik penkių šimtų. Moteris atsidūrė beviltiškoje situacijoje. Dabar Zita apgailestauja, kad tuomet naiviai tikėjosi, jog skola bus užmiršta. Į panašias situacijas papuolusiems žmonėms ji patartų kaip nors surasti pinigų ir kuo skubiau susimokėti baudas.
Nelaukti antstolių
Vilkaviškio rajone savo kontorą turintis antstolis A.Maliukevičius sakė, kad tokie atvejai, kai žmogus taip ilgai nemoka gan nedidelės sumos, kuri išauga keliagubai, nėra dažni. Žinantys įstatymus vengia rizikuoti ir patys „augintis“ skolas.
Laiku mokesčių, baudų ar kitų skolų nemokantys žmonės dažnai nepagalvoja, kad įstaiga, privati bendrovė ar netgi valstybinė institucija, kuri neatgauna pinigų, gali kreiptis į antstolius. O tada, jeigu skolininkas turi pajamų arba turto, skola bus išieškota, neatsižvelgiant į jo norus.
Gavę antstolio kontoros raštus skolininkai paprastai sutrinka, nes reikiama mokėti suma gerokai viršija buvusią skolą.
– Antstoliai patys nesprendžia, kiek pinigų imti už skolos išieškojimą, bylos administravimo ar vykdomąsias išlaidas. Įkainius nustato valstybė, – aiškino antstolis A.Maliukevičius. – Įkainiai gan nemaži. Įstatyme nedaromos išlygos net mažas pajamas turintiems ar iš invalidumo, senatvės pensijų gyvenantiems žmonėms. Jiems teleidžiama skolos mokėjimą išdėstyti per ilgesnį laiką. Mes patariame laiku susimokėti skolas, kad žmogus neįklimptų į dar didesnę bėdą.
Išskaičiuos iš pensijos
A.Maliukevičius patarė kiekvienam, gavusiam raštą iš jų kontoros, nedelsiant ateiti pas antstolį. Kartais klaidingai manoma, kad antstolio tikslas kuo giliau įklampinti žmogų į skolas ir po to iš jo nuplėšti kuo daugiau pinigų.
– Visada patariame, ką skolininkas turėtų daryti, kad prarastų kuo mažiau pinigų, įstatymo ribose pratęsiame mokėjimo terminą, stengiamės, kad tai būtų kuo mažiau „skausminga“. Juk ir mūsų darbe reikia žmoniškumo, – dėstė A.Maliukevičius. – Bet visgi daugelis skolininkų stengiasi ne kuo greičiau susimokėti ir mažiau nukentėti, bet gudrauja, apsimetinėja, slepia pajamas, turtą ir visaip bando išvengti atsiskaitymo. Gavę antstolio raštą, jį išmeta, neateina kviečiami, vengia bendrauti. Kuo ilgiau tai tęsiasi, tuo labiau išauga skola. Skolininkui ir antstoliui būtina rasti kompromisą, nes kito kelio nėra.
Visiems, apsimetantiems bedarbiais bei išlaikytiniais, antstolis priminė, kad skolos niekur nedings. Vis tiek kada nors skolininkas turės kokių pajamų, galbūt gaus palikimą ar pan., tuomet ir bus išskaičiuota per tiek laiko keleriopai išaugusi skola. Jei įsiskolinimo jis nesumokės iki senatvės, skola bus išskaičiuojama iš pensijos.
Į redakciją užsukusi vilkaviškietė skundėsi papuolusi tarsi į užburtą ratą. Prieš kelerius metus baudos nesumokėjusi moteris dabar turėtų kloti penkiagubą sumą. Laiminga istorijos pabaiga mažai betikinti skolininkė vylėsi, kad paviešinta istorija bent jau kitus panašaus likimo žmones atves į protą. |
Zita S. įstatymo nemalonėn pateko prieš trejus metus. Tada ji susipyko su kaimyne. Moterys išsiplūdo, bet to nervams nuraminti nepakako. Kaimynė kreipėsi į policiją ir Zita buvo nubausta 100 litų bauda. Šiuos pinigus moteris turėjo sumokėti per dvi savaites.
Trečios grupės invalide pripažinta ir iš 174 litų pensijos gyvenanti 55-erių Zita baudos mokėti neskubėjo. 100 litų jai buvo dideli pinigai, todėl moteris tikėjosi, kad nesumokėjus baudos ji nunyks. Pasitarusi su pažįstamais teisininkais Zita nusiramino, kad sueis įsisenėjimo terminas ir bauda bus užmiršta.
Tačiau skolos valstybei niekas neužmiršo. Maždaug po metų Zita gavo raštą iš antstolio Algimanto Maliukevičiaus kontoros. Pranešime buvo raginama sumokėti 100 litų baudą. Tame pačiame rašte buvo nurodyta, jog skolininkė privalo sumokėti dar apie keturiasdešimt litų vykdymo išlaidų.
– Tuomet nuėjau pas antstolį ir kategoriškai pasakiau, kad skolos aš nemokėsiu, nes neturiu pinigų, – pasakojo Zita.
Tačiau, kaip patarlėje sakoma, skola – ne rona, neužgyja. Pagal Vilkaviškio policijos komisariato vykdomąjį dokumentą antstolis privalėjo išieškoti skolą, jei skolininkas turi pajamų arba turto. Tad netrukus buvo kreiptasi į tas institucijas, kuriose saugomi arba mokami pinigai. Paaiškėjus, kad Zitai „Sodra“ moka invalidumo pensiją, baudos suma buvo išskaičiuota iš šių pajamų.
Zita tikėjosi, kad tuo jau viskas pasibaigė. Bet netrukus į vilkaviškietės namus atkeliavo dar vienas raštas iš antstolio kontoros. Juo buvo pranešama, kad 100 litų skola jau išieškota Policijos komisariato naudai ir siūloma per 10 dienų sumokėti 30 litų administravimo išlaidų, 89,64 Lt faktinių vykdymo išlaidų ir 100 litų atlyginimą antstoliui. Iš viso Zita vėl buvo skolinga 219,64 Lt. Su skolų išieškojimo tvarka nesusidūrusiai moteriai nusviro rankos. Ji nebeįsivaizdavo, iš kur gauti tiek pinigų ir, suprantama, geranoriškai skolos nemokėjo.
Įstatymo girnos sukosi toliau. Geranoriškai nesumokėjus skolos, ją iš Zitos A.Maliukevičiaus kontorai priteisė teismas. Prie poros šimtų litų dar prisidėjo 50 litų bylinėjimosi išlaidų ir 40 Lt vykdymo, bankinių pavedimų bei pašto išlaidų. Iš buvusios 100 litų baudos Zitos skola išaugo iki beveik penkių šimtų. Moteris atsidūrė beviltiškoje situacijoje. Dabar Zita apgailestauja, kad tuomet naiviai tikėjosi, jog skola bus užmiršta. Į panašias situacijas papuolusiems žmonėms ji patartų kaip nors surasti pinigų ir kuo skubiau susimokėti baudas.
Vilkaviškio rajone savo kontorą turintis antstolis A.Maliukevičius sakė, kad tokie atvejai, kai žmogus taip ilgai nemoka gan nedidelės sumos, kuri išauga keliagubai, nėra dažni. Žinantys įstatymus vengia rizikuoti ir patys „augintis“ skolas.
Laiku mokesčių, baudų ar kitų skolų nemokantys žmonės dažnai nepagalvoja, kad įstaiga, privati bendrovė ar netgi valstybinė institucija, kuri neatgauna pinigų, gali kreiptis į antstolius. O tada, jeigu skolininkas turi pajamų arba turto, skola bus išieškota, neatsižvelgiant į jo norus.
Gavę antstolio kontoros raštus skolininkai paprastai sutrinka, nes reikiama mokėti suma gerokai viršija buvusią skolą.
– Antstoliai patys nesprendžia, kiek pinigų imti už skolos išieškojimą, bylos administravimo ar vykdomąsias išlaidas. Įkainius nustato valstybė, – aiškino antstolis A.Maliukevičius. – Įkainiai gan nemaži. Įstatyme nedaromos išlygos net mažas pajamas turintiems ar iš invalidumo, senatvės pensijų gyvenantiems žmonėms. Jiems teleidžiama skolos mokėjimą išdėstyti per ilgesnį laiką. Mes patariame laiku susimokėti skolas, kad žmogus neįklimptų į dar didesnę bėdą.
A.Maliukevičius patarė kiekvienam, gavusiam raštą iš jų kontoros, nedelsiant ateiti pas antstolį. Kartais klaidingai manoma, kad antstolio tikslas kuo giliau įklampinti žmogų į skolas ir po to iš jo nuplėšti kuo daugiau pinigų.
– Visada patariame, ką skolininkas turėtų daryti, kad prarastų kuo mažiau pinigų, įstatymo ribose pratęsiame mokėjimo terminą, stengiamės, kad tai būtų kuo mažiau „skausminga“. Juk ir mūsų darbe reikia žmoniškumo, – dėstė A.Maliukevičius. – Bet visgi daugelis skolininkų stengiasi ne kuo greičiau susimokėti ir mažiau nukentėti, bet gudrauja, apsimetinėja, slepia pajamas, turtą ir visaip bando išvengti atsiskaitymo. Gavę antstolio raštą, jį išmeta, neateina kviečiami, vengia bendrauti. Kuo ilgiau tai tęsiasi, tuo labiau išauga skola. Skolininkui ir antstoliui būtina rasti kompromisą, nes kito kelio nėra.
Visiems, apsimetantiems bedarbiais bei išlaikytiniais, antstolis priminė, kad skolos niekur nedings. Vis tiek kada nors skolininkas turės kokių pajamų, galbūt gaus palikimą ar pan., tuomet ir bus išskaičiuota per tiek laiko keleriopai išaugusi skola. Jei įsiskolinimo jis nesumokės iki senatvės, skola bus išskaičiuojama iš pensijos.
Publikuota: 2007-04-17 08:49:43
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Kultūros darbuotojų dieną – ąžuolas Dainų šventei * Senjorė ligoninės slaugę apkaltino smurtu
* Rūta Žilionytė: „Dainavimas – dalis manęs“
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|