„Santaka“ / Kaimo vaikai domisi savo krašto istorija ir dabartimi

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda pilnai įrengtą, suremontuotą 1 kambario butą su rūsiu Pilviškių g., Vilkaviškyje (2/5 aukštas). Tel. 8 625 50 615.
Galioja iki: 2018-11-15 09:19:44

Vilkaviškyje remontuoja variklius, keičia dirželius, tikrina, šlifuoja variklių galvutes, atlieka lengvųjų automobilių kompiuterinę diagnostiką. Tel. 8 609 79 788.
Galioja iki: 2018-11-16 08:58:32

Parduoda traktoriaus MTZ priekinį varantyjį tiltą (naujai perrinktas), kombainą NIVA, traktorių MTZ-82 (geros būklės), keltuvą prie tratoriaus galo. Tel. 8 682 77 847.
Galioja iki: 2018-11-17 09:05:27

Parduoda garažą Vilkaviškyje, prie ligoninės (geras privažiavimas, yra elektra, ištinkuotas), 250 m² komercinės paskirties patalpas Giedriuose (už geležinkelio pervažos, yra aikštelė automobiliams, geras privažiavimas, vandens baseinas). Tel. 8 687 87 459.
Galioja iki: 2018-11-19 14:00:39



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2007-04-12 08:51

Dalinkitės:  


Gražiškių vidurinės mokyklos Karalkrėslio skyriaus mokytojos Ona Kvasnauskienė (sėdi) ir Lineta Vyzienė su savo mokiniais.

Autorės nuotr.


Kaimo vaikai domisi savo krašto istorija ir dabartimi

Birutė NENĖNIENĖ

Mokykla išliks

Nuo didesnių miestų ir bažnytkaimių nutolusi Karalkrėslio mokyklėlė priklauso Pajevonio seniūnijai, tačiau yra Gražiškių vidurinės mokyklos skyrius. Šiuo metu ją lanko 22 pirmų–ketvirtų klasių mokiniai. Rajono Savivaldybės mokyklų tinklo pertvarkos 2005–2012 m. bendrajame plane rašoma, jog Karalkrėslio mokyklai negresia uždarymas, nors dėl mažėjančio gimstamumo mokinių skaičius iki 2012 metų tesieks penkiolika. Bet tai nėra užbrėžta riba, nes kaime pastebimas žmonių judėjimas ir kaita.

Mokykla, paštas, medicinos punktas, gaisrinė, parduotuvė aplinkiniams gyventojams yra svarbiausi taškai, iš kurių išteka ir į kuriuos suteka savitas gyvenimas.



Čia visi kaip savi

Dvidešimtus metus šio krašto vaikus moko mokytoja Ona Kvasnauskienė, septintieji darbo Karalkrėslyje metai eina ir jos jaunesniajai kolegei Linetai Vyzienei. Nors abi mokytojos į darbą atvažinėja iš Vilkaviškio, bet čia daugelis žmonių joms savi, ypač O.Kvasnauskienei. Ji per buvusius savo mokinius pažino daug tėvų, o ir pirmieji mokiniai jau užaugo. Deja, jaunimas neįleido šaknų ir neįsitvirtino tėvų žemdirbių išpurentoje žemėje. Tačiau gera žinoti, jog tėvai rūpinosi ir tebesirūpina tolesniu jų išsimokslinimu, jog nė vienas iš buvusių mokinių savo gyvenimo būdu „neuždavė širdies“.

Kol kas mokytoja moko tik vienos savo buvusios mokinės vaiką.



Tėvai rūpinasi

Karalkrėslis – tai viena iš pirmųjų mūsų rajono teritorijoje šešioliktajame amžiuje apgyvendintų vietovių. Mokytojos sakė, jog pavadinimo kilmės nėra atsekusios, bet panašu, jog sudurtinis žodis skaidytinas į du: „karalių krėslas“. Tad ar jaučiasi kaimo mokytojos kaip „karalienės“? Į šį pajuokavimą – atsakymas visai rimtas: „Kartais taip ir jaučiamės“. Kas sužadina tokią jauseną? „Labai rūpestingi ir dėmesingi vaikų tėvai“, – sakė mokytojos. Jau kokius ketverius penkerius metus nemaža grupė tėvų savo iniciatyva surengia ketvirtokų išleistuves. Nepamiršta mokytojų pasveikinti, be to, išradingai pagerbia Mokytojų dienos proga, padeda suremontuoti klases, pagelbsti kitais atvejais.

„Tikrai pas mus nėra blogų šeimų. Mamos, nelaukdamos tėvų susirinkimų, užeina į mokyklą pasikalbėti dėl vaikų mokymosi ar elgesio, išsiaiškiname, koks rūpestis slegia“, – tvirtino mokytojos.



Kaip tikros mamos

Karalkrėslio mokyklos mokiniai – vietiniai gyventojai, artimi kaimynai, iš Užbalių, Sodėnų, Trilaukio, Balandėlių kaimų, tik du broliukai gyvena toliausiai – už dviejų kilometrų.

Mokytojos baimindamosi suklysti iš atminties bandė suskaičiuoti, iš kelių šeimų mokyklą lanko po du tris vaikus. Lukoševičių, Lukaševičių, Kavaliauskų, Malinauskų, Kumetų, Brazaičių – ir jau gera pusė visos mokyklos kaip sava šeima, kaip giminės. Pradinukų mokytojos seniai pripratusios būti šaukiamos „mamomis“, „močiutėmis“ ar „tetomis“. Judriuosius, įsismarkavusius tenka ir pabarti, o taip elgiasi ir kiekviena tikroji mama.

Kad mokytojos neperdeda tvirtindamos, jog visi jų mokiniai į mokyklą ateina tvarkingai, švariai aprengti, kad nėra liūdnų ar paniurusių veidelių, pavyko įsitikinti klasėje. Vaikai tvirtino, jog savo mokytojas labiausiai myli už tai, kad jos nori juos išmokyti. Dauguma mergaičių kėlė rankas, norėdamos pasakyti, jog jos užaugusios bus mokytojos. Dauguma berniukų žadėjo ūkininkausią čia, savo kaime.



Mokytojos pavyzdys

Kad dalies mergaičių vaikiška svajonė gali virsti tikrove – labai akivaizdus jų mokytojos Onos Kvasnauskienės pavyzdys. „Dar skaityti nemokėjau, bet žinojau, jog noriu būti mokytoja. Kaimo vaikus susisodinusi, atbulai knygą atsivertusi pasakas sekiau“, – kalbėjo Onutė. Ji prisiminė, kiek daug nuostabių pasakų išgirdo iš savo mažamokslės mamos, per jos kraują tikriausiai atitekėjo ir meilė kaimo gamtos ramybei bei žmonėms. Profesijos pasirinkimui įtakos turėjo ir mokytoja Birutė Bekerienė, mokiusi Dotamų pradinėje mokykloje. Patiko Onutei pirmosios mokytojos ir kalba, ir žvilgsnis, mergaitė pati rankas išsikreiduodavo, kad tik būtų panaši į mokytoją. O.Kvasnauskienė kartais pajuokauja, kad profesijos pasirinkimą gal lėmė ir tai, jog ji gimusi rugpjūčio 25-ąją, o šią dieną mokytojai tarsi gimsta naujiems mokslo metams – taip ir ji gimė savo pašaukimui. Nors antroji šios mokyklos mokytoja Lineta, tikra vilkaviškietė, sakė profesiją pasirinkusi atsitiktinai, tačiau vyresniosios kolegės pastabi akis nužiūrėjo, jog ji su vaikais yra labai švelni.



Keliauja po Lietuvą ir savąjį rajoną

Nors beveik visiems Karalkrėslio mokiniams paskirtas nemokamas maitinimas, tačiau dėl šeimų sunkesnės materialinės padėties nė vienas vaikas nepatiria atskirties vykstant į ekskursijas. „Mums, kaip savo skyriui, Gražiškių vidurinė mokykla finansuoja kelionių išlaidas, dar lieka ir bilietams į muziejų ar kur kitur“, – džiaugėsi mokytojos. Daug kur buvo kaimo vaikai: aplankyti Trakai, Druskininkai, Palanga, Klaipėdos jūrų muziejus, Vilnius, Kaunas, rajono žymios vietos. Ir mamos, ir net tėčiai siūlosi padėti mokytojoms palydėti vaikus, padeda parinkti maršrutus.



Rinko žinias apie kaimą

Mokytojos su savo mokiniais praėjusių metų pabaigoje vykdė projektą „Mano gimtasis kaimas“. Jo tikslas – kad mokiniai kuo daugiau sužinotų apie savo kaimą ir susipažintų su jame dirbančiais žmonėmis, jų profesijomis. Vaikai noriai ėmėsi korespondentų vaidmens, o mokytojos „įsidarbino“ fotografėmis. Iš ūkininko, pardavėjos, medicinos punkto medikės, gaisrinės vadovo, pašto darbuotojos interviu ėmusios mergaitės pačios suformulavo klausimus ir užrašė atsakymus.

Iš to projekto medžiagos atsiskleidė ir kaimo socialinis vaizdas. Pavyzdžiui, vietinėje parduotuvėje paklausiausios prekės – duonutė ir sausainiai, vaikai dažniausiai perka traškučius, mažiausią paklausą turi žvakės. Šio kaimo pašte žmonės užsisakė 286 įvairius laikraščius, net 106 „Santakas“, bet labai mažai ką nuperka. Ūkininko namuose vaikai domėjosi, kiek jis turėjo žemės pradėdamas ūkininkauti, kiek jos turi dabar, kiek kainavo salietra, kada buvo lengviau dirbti. Į pastarąjį klausimą užrašė atsakymą: „Dabar, nes dirbi sau, o ne kitiems“.

Mokytojos O.Kvasnauskienės teiravausi, kokį skirtumą mato kaimo gyvenime lygindama savo darbo pradžią Karalkrėslyje su dabartimi.

Pirmiau tėvai dirbo kolūkyje, dabar užsiima savo ūkiu ar verslu, kai kas uždarbiauja užsienyje. Bet nebuvo ir nėra taip, kad tėvai neprižiūrėtų savo vaikų.

Abi pedagogės šio krašto pavyzdžiais paneigė kartais visuomenėje sklindančią nuomonę, jog kaimo vaikai į mokyklą leidžiami vien dėl to, kad gautų pavalgyti, kad mažai kam rūpi jų lavinimas ir ateitis.






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Vilkaviškyje kursis Prekybos, pramonės ir amatų rūmų atstovybė
* Trumpoje gatvėje – ilga nesutarimų gija
* Vis daugiau vilkaviškiečių atranda kalanetikos naudą
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar rūpinatės savo įvaizdžiu socialiniuose tinkluose?
Informaciją skelbiu apgalvotai.
Dėl to visai nesuku galvos.
Neturiu socialinio tinklo paskyros.



Kalbos patarimai

Ar taisyklinga „priimti dėmesin (domėn)“?
Ne, nes tai yra nevartotinas vertinys. Ne priimti dėmesin (domėn), o atsižvelgti, turėti galvoje, omenyje.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas