Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Moteris, turinti patirties, ieško valytojos darbo. Tel. 8 699 29 968.
Galioja iki: 2024-04-21 14:44:23
Redakcijos darbo laikas: Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
|
„Santaka“ / 2005-03-10 08:41
Vytautas nesupranta, kodėl ant silkių dėžutės viena kaina, o kasininkė paima pinigus
pagal kitą kainą.
Romo ČĖPLOS nuotr. Buvusiam miestiečiui sunki kaimo našlio dalia
Algimantas GUDAITIS
Viena bėda – dar ne bėda, kai užgriūva dvi ar trys – tuomet jau tikra nelaimė. Tokia
yra žmonių išmintis.
Daugiau apie nelaimes nei džiaugsmus išsikalbėjome su Kybartų seniūnijos Kybeikių
kaimo ūkininku Vytautu Jurgelaičiu. Vytautas ūkininkauti ėmėsi neseniai. Tarybų laikais
dirbo apskaitininku, buitinių prietaisų remonto meistru. Atkūrus Nepriklausomybę,
atsiradus laisvai rinkai su žmona ėmėsi miltinių gaminių ruošimo ir prekybos verslo. Bet
juos aplenkė stambesni gamybininkai. Savąjį verslą teko uždaryti. Buvę verslininkai
pasirinko žemdirbio kelią. Dabar Vytautas dirba 13,5 ha žemės, turi seną JUMZ traktorių,
pagrindinius žemės dirbimo padargus. Ūkininkas laiko 5 karves, 3 veislines telyčias,
anksčiau dar turėjo kiaulių, paukščių.
Bet į namus pasibeldė pirmoji, pati didžiausia nelaimė. Prieš aštuonis mėnesius staiga
mirė žmona Ona.
– Nesirgo, visą laiką dirbo, staiga sustojo širdis, – guodėsi vyras.
Ant Vytauto pečių liko ne tik laukai, gyvuliai, pradėtas remontuoti namas, bet ir
virtuvė, puodai, skalbimas, parduotuvės... Vaikų kasdieną neprisišauksi. Sūnus Robertas
dirba Vilniuje, Krašto apsaugos ministerijoje, dar mokosi Karo akademijoje. Dukra Rasa
ištekėjusi, mokytojauja Vilkaviškyje. Kartu su Vytautu gyvena ir jo 90-metė mama
Konstancija.
Į namus atslinko dar viena bėda – prieš mėnesį mamai lūžo koja. Šiuo metu ji guli
ligoninėje. V.Jurgelaitis jau ir anksčiau matė, kad su ūkiu ir garbaus amžiaus mama
vienam sunku susitvarkyti.
Bedarbiai dirbti neapsiėmė
– Ieškojau mamai slaugytojos. Pakalbinau vieną, kitą moterį. Per kaimą nuėjo žinia,
kad samdyčiau pagalbininkę. Rodos, ir atlyginimą, lyginant su kaime uždirbamais
pinigais, siūliau pakenčiamą. Bet niekas slaugyti mamos neapsiėmė. Buvo atėjusios kelios
moterys, pasižiūri, apsidairo ir sako, kad joms bus per sunku, – atsidūsta našlys.
Kai nerado slaugytojos, Vytautas ėmėsi ieškoti melžėjos. Manė, jog atsiras moteris,
kuri pamelš karves, sutvarkys pieną, o jis galės daugiau laiko skirti namams, mamai.
– Kaime šitiek bedarbių, galvojau, tikrai atsiras melžėja, bet moterims pasirodė ir šis
darbas neįveikiamas, – sakė Vytautas.
Pasak našlio, buvo kelios sutikusios padirbėti, bet ilgiau mėnesio neišbuvo. Dabar jau
kuris laikas Vytauto karves melžia vyras. Pasak šeimininko, žmogus dirba gerai.
Prie visų nelaimių ir nesėkmių galėtum pridurti dar ir tai, kad stringa Vytautui
priklausanti Europos Sąjungos (ES) parama. Tame laukų bloke, kuriam priklauso jo žemė,
savo laukus dirba dar 21 ūkininkas. Vieną bloko plotelį deklaravo ir žemės savininkas, ir
to gabalėlio nuomotojas. Agentūra išmokų mokėjimą sustabdė visiems bloko naudotojams.
Pasak Vytauto, jo žemių deklaracijoje klaidą padarė Kybartų seniūnijoje dirbę specialistai. Susumavę pasėlių plotelius vietoj 10,22 ha parašė 10,58 ha. Ir vėl priežastis paramai
nemokėti.
Akių mulkinimas
Likus našliu Vytautui tenka vis dažniau ir į puodus pasižiūrėti, ir po parduotuves
pavaikščioti.
– Keistų dalykų pastebiu parduotuvėse. Dažnai vienoje Kybartų parduotuvėje perku
silkių filė su troškintomis daržovėmis. Silkė išfasuota plastmasinėse dėžutėse po 1,5
kilogramo. Ant dėžutės parašyta kilogramo kaina – 5,59 Lt. Už dėžutę kasininkė
paprastai paima 8,93 Lt. Prie kasos visko nesusiskaičiuosi, ant kulnų lipa kiti pirkėjai, –
aiškino Vytautas.
Pastarąjį kartą parėjęs į namus jis pasiskaičiavo, kad už kilogramą silkės iš jo
kasininkė paėmė ne po 5,59 Lt, o po 5,95 Lt. Vietoj 8,39 Lt iš jo paėmė 8,93 lito. „Kaip čia
yra – žaidimas skaičiais, akių mulkinimas?“ – klausė žmogus.
Pasak Vytauto, kai jis pasiginčija su pardavėja, už permokėtą sumą kartais ši duoda
kelias dėžutes degtukų, kitą kartą jaunutė pardavėja atrėžia: „Už kiek norime, už tiek
parduodame. Jei per brangu – nepirkite“.
– Ar tikrai prekės kainą gali pakelti kasininkė, pardavėja? – teiravosi korespondento
V.Jurgelaitis.
Kainą nustato
parduotuvės savininkas
Aiškindamasis, kaip nustatomos maisto prekių kainos, apskambinau keletą institucijų.
Nei Savivaldybė, nei Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, nei Valstybinė mokesčių
inspekcija sakė į kainų nustatymą nesikišančios. Tik Ūkio ministerijos specialistė paaiškino, kad dabar prekės kainą nustato laisva rinka arba paprasčiau kalbant – parduotuvės
savininkas ar jo įgaliotas asmuo. Kuo didesnė prekės kaina, tuo geriau ne tik pardavėjui,
bet ir mokesčių rinkėjui – nuo kainos paskaičiuojamas pridėtinės vertės mokestis (PVM),
nuo kainų priklauso parduotuvės pelnas.
Žinoma, iki beprotybės parduotuvės savininkas kainos neiškels. Kaina didinama tol,
kol pirkėjas dar perka.
Godesniems pardavėjams atsitinka taip, kad dėl iškeltų kainų prekės užsiguli. Tuomet
tenka kainą sumažinti, prekes išparduoti. Tačiau ministerijos darbuotoja priminė, kad ta
kaina, kuri užrašyta ant prekės ar greta prekės lentynoje, jau yra šventas dalykas, ir
kasoje jos padidinti niekas negali. Ta pati prekė kitą dieną (ar net po valandos) gali
kainuoti ir daugiau, tačiau jos kaina turi būti paskelbta (užrašyta) prekybos salėje viešai.
Publikuota: 2005-03-10 08:41:15
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją. Perjungti į mobiliąją versiją?
|
* Kultūros darbuotojų dieną – ąžuolas Dainų šventei * Senjorė ligoninės slaugę apkaltino smurtu * Rūta Žilionytė: „Dainavimas – dalis manęs“ Laikraštis leidžiamas antradieniais ir penktadieniais.
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“? Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Statistika
|