|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
| ||||||||||||||
Siūlykite temą
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
|
„Santaka“ / 2007-04-12 08:40
Kol pradžius laukai, Robertas ir Julius Mickevičiai krapštosi prie technikos ir laukia nušvintančios saulutės.Autorės nuotr. Kristina VAITKEVIČIENĖ
Kartu su sūnumi Robertu Julius Mickevičius dirba per 1200 ha žemės. Ūkininkas sakė, kad išgyventų ir be įvairių paramų, nors konkurencijos sąlygos nelengvos. Prieš pat šventes Mickevičiai vasariniais kviečiais apsėjo apie 100 hektarų. Velykos „pašventino“ žemę lietumi, plūstelėjo šaltesni orai, tad šeimyna šventes praleido artimųjų būryje, juolab kad ir proga buvo neeilinė – J.Mickevičiui sukako šešiasdešimt metų. Dabar ūkininkai jau vėl dairosi po laukus ir laukia, kada pradžius žemė. – Kol kas krapštomės prie technikos, ūkyje darbo visuomet yra, – aiškino Robertas. – Kai tik bus sausiau, vėl tęsime sėją. Jaunas ūkininkas sakė, kad dabar jie sėja pačių paruoštą lenkišką vasarinių kviečių ‘Koksa’ sėklą. Ji pasižymi dideliu grūdų svoriu, atspari lapų ir varpų ligoms, didžiausias gautas derlius tyrimų metu – 6,88 tonos iš hektaro. Matlaukiškiai ūkininkai sudarę sutartį su lenkais, veža iš ten aukštesnės reprodukcijos sėklą ir daugina savo laukuose. Pasak Mickevičių, sėklos kasmet priruošiama tiek, kad užtenka ir saviems, ir svetimiems. Jų pirkėjai – dažniausiai smulkesni ūkininkai, tad kartais sako, kad sėkla brangi, bet su visomis paramomis, pateikus paraišką, atpinga. – Būtume anksčiau pradėję sėją, bet šalčiai naktimis – negerai, – dalijosi patirtimi J.Mickevičius. – Vasarinių kviečių planuojame pasėti per 250 hektarų. Mickevičių laukai padalyti į tris dalis – kviečiams, rapsams ir cukriniams runkeliams. Pasėlius ūkininkai tręšia tik skystomis trąšomis. Ūkyje yra 24 metrų plotą apimantis purkštuvas, tad ir našumas nemenkas. Spėjama kartu su sėja – kiek pasėja, tiek nupurškia. Šiame ūkyje per javapjūtę nė vienas traktorius nestovi eilėje prie supirktuvių. Pradėję savarankiškai ūkininkauti, matlaukiečiai už pajus nusipirko kolūkio fermas, nieko negriovė, neniokojo. Čia įrengtas didžiulis technikos kiemas, degalinė, garažai, apie 5 tūkstančių tonų talpos grūdų sandėliai. Dar tebevyksta remontas, ruošiamas poilsio kambarys darbininkams, pirtelė. Sutarčių su jokia firma Mickevičiai nepasirašinėja. Laiko grūdus savo sandėliuose tol, kol rinkoje nusistovi normalios kainos. Praeitame Kaimo plėtros plano etape 2004–2006 metams Mickevičiai nedalyvavo. J.Mickevičius sakė, kad tada rūpėjo įsigyti kuo daugiau nuosavos žemės, teko imti paskolas. Taigi, kol „sėdėjo“ banko kišenėje, negalėjo imti kitos paskolos, reikalingos paramai gauti. – Dabar jau bandysime „judinti“ kokią paramą, gal pasiseks, – kalbėjo ūkininkas. Robertas iš Jaunųjų ūkininkų rėmimo programos jau nusipirko naują kombainą ir traktorių. – Sūnus labai mėgsta visokias senienas, pritempęs ir pridėliojęs visur prie dirbtuvių senų akėčių, plūgų, – šypsojosi tėvas. – Atsitempėme ir seną traktorių T-74 – su tokiu pradėjome ūkininkauti, tai paminklą statysime. Kaip paminklas stovi ir du didžiuliai nenaudojami bokštai – kolūkio laikų palikimas. Publikuota: 2007-04-12 08:40:35 Komentarai:Jūs naršote standartinę svetainės versiją. Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
|
Šiame numeryje
* Kultūros darbuotojų dieną – ąžuolas Dainų šventei * Senjorė ligoninės slaugę apkaltino smurtu * Rūta Žilionytė: „Dainavimas – dalis manęs“ Laikraštis leidžiamas antradieniais ir penktadieniais.
|
||||||||||||
|