Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2007-04-06 18:10

---

VARDADIENIUS ŠVENČIA



Balandžio 7 d. – Donata, Hermanas, Minvydas, Rūtenis, Saurimas, Santautas.

Balandžio 8 d. – Alma, Almas, Dionizas, Gintautas, Girvainas, Julijus, Skirgailė, Valteris.

Balandžio 9 d. – Aurimas, Dalė, Dalia, Dalija, Dalius, Maja, Rasa.

Balandžio 10 d. – Agna, Apolonijus, Hilda, Margarita, Mintautas, Mintautė, Polina.

Balandžio 11 d. – Daugailė, Leonas, Stanislovas, Vykintas.

---

DATOS



1882 m. balandžio 7 d. gimė prozininkas, dramaturgas Antanas Vienuolis (tikroji pavardė Žukauskas).

1944 m. balandžio 8 d. gimė lietuvių kompozitorius Giedrius Kuprevičius.

1869 m. balandžio 9 d. gimė lietuvių kompozitorius, pedagogas Juozas Naujalis.

1879 m. balandžio 11 d. gimė Jonas Biliūnas, rašytojas, lyrinės lietuvių prozos pradininkas.

1973 m. balandžio 11 d. gimė estrados atlikėjas Rytis Cicinas.

1990 m. balandžio 11 d. prisiekė pirmoji po Nepriklausomybės atkūrimo Lietuvos Vyriausybė.

---

DIENOS

Balandžio 7 d. – Pasaulinė sveikatos diena.

Balandžio 8 d. – Velykos.

Balandžio 9 d. – antroji Velykų diena.

Balandžio 11 d. – Tarptautinė kalinių išlaisvinimo iš koncentracijos stovyklų diena. Šią dieną 1945 m. buvo išlaisvinti Buchenvaldo kaliniai.

---

ĮDOMU



Velykos – kilnojama šventė, švenčiama pirmąjį mėnulio pilnaties sekmadienį po pavasario lygiadienio. Visas katalikų pasaulis šią dieną mini Kristaus prisikėlimą.

Ši pavasario šventė turi labai senas tradicijas. Velykų pavadinimas kilęs iš žodžio „vėlės“, mat mūsų protėviai šiuo metu aplankydavo artimųjų kapus, nunešdavo jiems kiaušinių. Tikėta, kad mirusiųjų vėlės išlenda kartu su atgimstančia gamta, bet paskui pasitraukia po pirmojo Perkūno. Velykos buvo švenčiamos kaip gamtos atbudimo šventė. Atėjus krikščionybei, ši šventė sutapatinta su Kristaus prisikėlimu.

Nuo seno lietuviai Velykas švęsdavo dar 4 dienas po jų išvakarių. Pirmosios Velykų dienos vakare būryje švęsdavo ir giedodavo jaunimas. Geriausi dainininkai buvo apdovanojami margučiais ir šventiniais skanumynais. Būdavo renkamas gražiausias margutis karalius.

Antroji Velykų diena – vaikų džiaugsmui. Šią dieną jie eidavo kiaušiniauti. Tradiciškai porą margučių jiems dovanodavo krikštamotė. Iš kaimynų margučių buvo prašoma dainomis: „Aš mažas vaikelis, kaip pupų pėdelis. Velykų rytą lelija pražydo, ne dėl manęs vieno, ale dėl viso svieto. Anoj pusėj gandras betupįs, snapu berašąs, kiaušinių beprašąs. Gaspadine, negailėki, į pintinę man įdėki...“

Ketvirtoji Velykų diena vadinta Ledų diena. Buvo tikima, jog šią dieną negalima liesti žemės, kad ledai javų vasarą neiškapotų. Negalima arti, akėti, net kuolo žemėn kalti.

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---