|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Moteris, turinti patirties, ieško valytojos darbo. Tel. 8 699 29 968.Galioja iki: 2024-04-21 14:44:23
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / 2007-04-05 09:24
|
|
|
Lietuva, vykdydama ES norminius dokumentus ir Biokuro ir bioalyvų įstatymą, priėmė nemažai teisės aktų, kurie sudaro sąlygas aktyviai biodegalų gamybos plėtrai.
Biodegalų asocijacijos duomenimis, Lietuvoje 2006 m. pabaigoje bioetanolio gamybos pajėgumai siekė 20 tūkstančių tonų, o biodyzelino – iki 30 tūkstančių tonų per metus. Šiuo metu statomų gamyklų pajėgumai dar daugiau padidins gamybos apimtis. Mokslininkų duomenimis, iš 1 ha rapsų gaunama apie 1600 l biodyzelino, kurio pakanka vieno automobilio metinėms reikmėms. Šiuo metu rapsų sėklų, kaip žaliavos biodyzelino gamybai, Lietuvoje pakanka. Tačiau didėjant biodyzelino gamybai, jų gali ir pritrūkti. Europoje jau dabar jaučiamas žaliavos, ypač rapsų sėklos, trūkumas. Lietuvoje dirvožemio ir klimato sąlygos tinkamos užauginti gausius vasarinių rapsų derlius.
Geriausiai vasariniams rapsams tinka vidutinio sunkumo priemoliai ar priesmėliai su laidžiu podirviu. Dirvožemių rūgštingumas turėtų būti didesnis kaip pH 5,6. Vasariniai rapsai nereiklūs priešsėliui, bet siekiant išvengti ligų ir kenkėjų antplūdžio į tą patį lauką juos galima sėti ne anksčiau kaip po 3–4 metų. Netinkami rapsų priešsėliai yra kryžmažiedinių ir bastutinių šeimos augalai – dėl tų pačių ligų ir kenkėjų. Negalima rapsų sėti po cukrinių runkelių dėl runkelių nematodų plitimo, o rapsų pabiros sunkiau naikinamos cukrinių runkelių pasėlyje. Todėl vertėtų ūkyje turėti dvi sėjomainas. Netinkama vasarinių rapsų kaita su linais – dėl spragių. Žirniai ir dobilai taip pat blogas priešsėlis – dėl sklerotinio puvinio plitimo.
Pavasarį vasarinių rapsų sėjai dirbama žemė negali lipti prie padargų, bet turi gerai subyrėti. Jei sumetimai nebuvo išlyginti iš rudens, tai šis darbas atliekamas pirmiausiai pavasarį. Neišlyginus dirvos, prarandame iki 20 proc. derliaus. Vasarinių rapsų sėklos įterpimo gylis – 1,5–3 cm. Ji turėtų būti pasėta taip, kad atsigultų ant supurento sutankinto pagrindo, bet ne ant supuolusio dirvos sluoksnio. Tai ypač aktualu sunkiose dirvose. Per giliai įdirbus dirvą, netaupoma drėgmė sėkloms sudygti ir sausesnį pavasarį galime turėti retą pasėlį. Dirbant per sekliai, rapsų daigų šaknys blogai aprūpinamos deguonimi, jauni augalai prastai vystosi. Einant per paruoštą sėjai dirvą batai turi klimpti ne daugiau kaip 2 cm. Volavimas po sėjos reikalingas, jei sėjamoji neturi prispaudžiamųjų volelių. Rapsai yra viena iš jautriausių kultūrų sėjos guolio paruošimo kokybei.
Būtina sudaryti optimalias sąlygas rapsų sėkloms sudygti. Tada sumažėja su sėkla plintančių ligų pavojus, mažiau pakenkia kryžmažiedinės spragės, greitai besivystantys augalai geriau konkuruoja su piktžolėmis.
Dabartiniu metu respublikoje yra 32 vasarinių rapsų veislės. 29 iš jų yra linijinės, o kitos 3 – hibridinės. Hibridinių veislių sėkla yra brangesnė, tačiau duoda didesnį derlių. Įvairių šaltinių duomenimis, jis gali būti iki 30 proc. didesnis. Geriausias vasarinių rapsų pasėlio tankumas bus, kai 1 kvadratiniame metre augs 100–150 augalų. Optimali sėklos norma priklausys nuo sėklos stambumo ir daigumo. Visada planuokite sėklos lauko daigumą 10–20 proc. mažesnį, negu nustatytas laboratorinis. Dažnai ūkininkų daroma klaida yra per didelis važiavimo greitis sėjos metu. Jis turėtų būti 5–6 km/val. Sėjant didesniu greičiu, dalis sėklų lieka dirvos paviršiuje ir nesudygsta.
Kęstutis BUKAUSKAS
LŽŪKT Vilkaviškio biuro
augalininkystės konsultantas
Lietuva, vykdydama ES norminius dokumentus ir Biokuro ir bioalyvų įstatymą, priėmė nemažai teisės aktų, kurie sudaro sąlygas aktyviai biodegalų gamybos plėtrai. |
Biodegalų asocijacijos duomenimis, Lietuvoje 2006 m. pabaigoje bioetanolio gamybos pajėgumai siekė 20 tūkstančių tonų, o biodyzelino – iki 30 tūkstančių tonų per metus. Šiuo metu statomų gamyklų pajėgumai dar daugiau padidins gamybos apimtis. Mokslininkų duomenimis, iš 1 ha rapsų gaunama apie 1600 l biodyzelino, kurio pakanka vieno automobilio metinėms reikmėms. Šiuo metu rapsų sėklų, kaip žaliavos biodyzelino gamybai, Lietuvoje pakanka. Tačiau didėjant biodyzelino gamybai, jų gali ir pritrūkti. Europoje jau dabar jaučiamas žaliavos, ypač rapsų sėklos, trūkumas. Lietuvoje dirvožemio ir klimato sąlygos tinkamos užauginti gausius vasarinių rapsų derlius.
Geriausiai vasariniams rapsams tinka vidutinio sunkumo priemoliai ar priesmėliai su laidžiu podirviu. Dirvožemių rūgštingumas turėtų būti didesnis kaip pH 5,6. Vasariniai rapsai nereiklūs priešsėliui, bet siekiant išvengti ligų ir kenkėjų antplūdžio į tą patį lauką juos galima sėti ne anksčiau kaip po 3–4 metų. Netinkami rapsų priešsėliai yra kryžmažiedinių ir bastutinių šeimos augalai – dėl tų pačių ligų ir kenkėjų. Negalima rapsų sėti po cukrinių runkelių dėl runkelių nematodų plitimo, o rapsų pabiros sunkiau naikinamos cukrinių runkelių pasėlyje. Todėl vertėtų ūkyje turėti dvi sėjomainas. Netinkama vasarinių rapsų kaita su linais – dėl spragių. Žirniai ir dobilai taip pat blogas priešsėlis – dėl sklerotinio puvinio plitimo.
Pavasarį vasarinių rapsų sėjai dirbama žemė negali lipti prie padargų, bet turi gerai subyrėti. Jei sumetimai nebuvo išlyginti iš rudens, tai šis darbas atliekamas pirmiausiai pavasarį. Neišlyginus dirvos, prarandame iki 20 proc. derliaus. Vasarinių rapsų sėklos įterpimo gylis – 1,5–3 cm. Ji turėtų būti pasėta taip, kad atsigultų ant supurento sutankinto pagrindo, bet ne ant supuolusio dirvos sluoksnio. Tai ypač aktualu sunkiose dirvose. Per giliai įdirbus dirvą, netaupoma drėgmė sėkloms sudygti ir sausesnį pavasarį galime turėti retą pasėlį. Dirbant per sekliai, rapsų daigų šaknys blogai aprūpinamos deguonimi, jauni augalai prastai vystosi. Einant per paruoštą sėjai dirvą batai turi klimpti ne daugiau kaip 2 cm. Volavimas po sėjos reikalingas, jei sėjamoji neturi prispaudžiamųjų volelių. Rapsai yra viena iš jautriausių kultūrų sėjos guolio paruošimo kokybei.
Būtina sudaryti optimalias sąlygas rapsų sėkloms sudygti. Tada sumažėja su sėkla plintančių ligų pavojus, mažiau pakenkia kryžmažiedinės spragės, greitai besivystantys augalai geriau konkuruoja su piktžolėmis.
Dabartiniu metu respublikoje yra 32 vasarinių rapsų veislės. 29 iš jų yra linijinės, o kitos 3 – hibridinės. Hibridinių veislių sėkla yra brangesnė, tačiau duoda didesnį derlių. Įvairių šaltinių duomenimis, jis gali būti iki 30 proc. didesnis. Geriausias vasarinių rapsų pasėlio tankumas bus, kai 1 kvadratiniame metre augs 100–150 augalų. Optimali sėklos norma priklausys nuo sėklos stambumo ir daigumo. Visada planuokite sėklos lauko daigumą 10–20 proc. mažesnį, negu nustatytas laboratorinis. Dažnai ūkininkų daroma klaida yra per didelis važiavimo greitis sėjos metu. Jis turėtų būti 5–6 km/val. Sėjant didesniu greičiu, dalis sėklų lieka dirvos paviršiuje ir nesudygsta.
Kęstutis BUKAUSKAS
LŽŪKT Vilkaviškio biuro augalininkystės konsultantas
Publikuota: 2007-04-05 09:24:04
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Senieji maldos namai – ne vien tikinčiųjų rūpestis * Sergantieji širdies nepakankamumu gaus papildomą gydymą
* Sesuo Lina: „Gyvas tikėjimas šeimą sujungia stipriais ryšiais“
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|