„Santaka“ / Medikės gyvenimą pakylėja poezijos vilnis

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda 1 t talpos konteinerį metaliniame rėme su išleidimo čiaupu ir jo prailginimu (45 Eur), tokį pat konteinerį be metalinio rėmo (15 Eur). Tinka vandeniui ar kurui laikyti. Gali atvežti. Tel.: 8 686 98 506, 8 686 98 503.
Galioja iki: 2018-09-29 09:19:34

Brangiai išsinuomotų žemės ūkio paskirties žemės. Tel. 8 624 12 402.
Galioja iki: 2018-09-30 10:57:07

Parduoda kiaulę skersti. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2018-10-01 11:50:58



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2007-04-03 08:51

Dalinkitės:  


Dalia Milukaitė-Buragienė išleido jau keturioliktą savo kūrybos knygą.

Medikės gyvenimą pakylėja poezijos vilnis

Laima VABALIENĖ

Poezija besidomintiems skaitytojams Dalios Milukaitės-Buragienės kūrybos pristatinėti nereikia. Dalia yra buvusi mūsų Mažojo poezijos pavasario laureate, ne kartą pelniusi respublikinių Medikų poezijos pavasarių laureatės, daugelio kitų konkursų diplomantės vardus. Jos kūryba apdovanota Nepriklausomųjų rašytojų sąjungos mecenatų N.Bataitytės-Glažė (JAV) ir E.Šulaičio (JAV) literatūrinių fondų premijomis, taip pat Akmenės krašto pirmąja literatūrine S.Niūniavaitės premija ir kt.

Neseniai pas skaitytojus iškeliavo keturioliktoji gydytojos Dalios Milukaitės-Buragienės eilėraščių, akrostichų ir dedikacijų knyga „Degančios viltys“. Jos pristatymas įvyko Kaune, kur dabar kūrėja gyvena, o Vilkaviškyje su Dalia apie poeziją kalbėjomės ligoninės Konsultacinio skyriaus akių ligų kabinete. Porą kartų per savaitę gydytoja čia priiminėja pacientus.

– Esate sakiusi, kad savo gyvenime pasirinkote nuostatą: kaip gydytojai, davusiai Hipokrato priesaiką, Jums privalu gydyti žmogaus akis, o kaip poetei – jo sielą. Kas dažniau serga: žmonių akys ar siela?

– Atrodo, kad siela. Mano toks darbas, jog daug keliauju. Esu Neįgalumo ir darbingumo atstatymo tarnybos Akių ligų skyriaus vedėja. Toks skyrius – vienintelis Lietuvoje, tenka nemažai važinėti, tad pažįstu daug žmonių, palaikau su jais ryšį ir bandau padėti.

Eilėraščių aš neparašyčiau be žmonių. Su jais kalbuosi ne tik žiūrėdama į akis, bet ir išklausydama jų gyvenimo istorijas. Tai lieka mano sieloj, įkvepia rašyti.

– Naujoji knyga iš kitų išsiskiria būtent tuo, kad yra skirta konkretiems žmonėms, kurie Jums brangūs, kuriuos sutikote savo gyvenimo kelyje.

– Pirmiausia šitą knygą norėjau paskirti savo gimtųjų Šeštokų (Lazdijų rajonas) moterims, kurios dabar yra gydytojos, profesorės, mokytojos… Jų įgyvendinta jaunystės svajonė būti naudingoms Lietuvai palietė mano širdį, paskatino jas pagerbti akrostichais. Rašau apie jas, kaip apie savo gyvenimo žvaigždes. Jos visos buvo atvažiavusios į knygos pristatymą, prisiminėme jaunystę, mokyklines dienas…

Yra eilėraščių, dedikuotų dainininkei Danei Jurkšaitytei ir bardei Jūratei Dailydėnienei, kurios mano eiles pavertė skambiomis dainomis, dailininkei Algirdai Karaliūtei, kurios paveikslai puošia septynias mano knygas. Norėjau pagerbti ir tuos žmones, su kuriais dirbau. Tarp jų yra ir Vilkaviškio ligoninės vyr. gydytojas Romualdas Sveikata. Šio krašto žmonės ras ir daugiau pažįstamų pavardžių: eilėraščių parašiau savo mėgstamiausiai poetei Salomėjai Nėriai, taip pat gydytojai Dianai Mykolaitytei, pedagogei ir poetei Vidai Vosylienei, iš Kybartų kilusios lietuvybės puoselėtojos Izabelės Matusevičiūtės šviesiam atminimui...

Norėjau, kad knygoje liktų meilės, gerumo temos. Yra čia ir jaunystės eilėraščių, ir naujų.

– Vadinasi, kūrybos kelyje esate jau nuo jaunystės?

– Dar vaikystėje per literatūrines radijo valandėles skambėdavo mano eilėraščiai, iš Televizijos ir radijo komiteto gaudavau honorarus. Kūrybos šaknys tikriausiai ateina iš mano senelio brolio kunigo Antano Miluko. Jis buvo redaktorius ir knygų leidėjas. Vaikystėje matydavau ant aukšto sukrautas visas jo knygas, domėjausi literatūra.

Kadangi augau medikų giminėje – dėdės ir tetos buvo gydytojai, – tai ir aš į gyvenimą žiūrėjau medikės akimis. O kodėl pasirinkau gydyti akis? Vienuolika metų sėdėjau viename suole su trumparegyste sergančia drauge, tad matydama ją ir apsisprendžiau. Taip iš manęs ir išėjo dvigubas žmogus.

– Pirmasis Jūsų kūrybos skaitytojas, vertintojas ir patarėjas dabar tikriausiai yra vyras, vilkaviškiečiams taip pat gerai pažįstamas kūrėjas Vladas Buragas. Bendroje jūsų abiejų poezijos knygelėje rašėte: „O poezija mums – tai vienintelė Meilės malda“.

– Jis yra griežtas, labai reiklus ir profesionalus. Kartais vieną žodį pakeičia ir eilėraštis skamba daug geriau. Kartu su Vladu rašydama, galėdama parodyti jam savo eilėraščius pasijutau daug stipresnė. Iki pažinties su juo buvau išleidusi keturias knygas ir daugiau leisti neturėjau tikslo. Būdavo, parašau eilėraštį ir numetu. O Vladas surinko, suredagavo. Jis yra Nepriklausomųjų rašytojų sąjungos pirmininkas, įkvėpęs šiai organizacijai naujo vėjo. Jo stichija – gerbti savo tautą, Lietuvą, parodyti, kad gerai rašyti gali įvairių sričių žmonės. Toks yra jo tikslas ir tuo jis užkrečia kitus.

– Daug Jūsų eilių yra apie jausmus, apie meilę.

– Meilė – tai gyvenimo variklis. Šis jausmas pakylėja. Jei nebūtų arti mylimo žmogaus, jaustumeisi sužlugdytas, negalėtum tiek daug dirbti, aukoti save kitiems. Artumas, tarpusavio šiluma uždega poezijos skrydžiui ir gyvenimui.

– Buvo įvairių Jūsų poezijos rinkinių, tarp jų – ir knygelė vaikams.

– Vaikams labai sunku rašyti. Reikia pažinti jų pasaulį. Parašiau vieną eilėraštį apie medį, kitą… Vladas ir sugalvojo, jog reikia sukurti visą abėcėlę. Jo brolienė nupiešė iliustracijas. Išėjo labai puiki knygelė „Medžių abėcėlė“. Dabar ją ruošiasi išspausdinti aklųjų raštu.

– „Eilėraštis – mano gyvenimas. Ir viskas“, – šiuo posmu baigiate savo paskutiniąją knygą. Ar galėtumėte gyventi be kūrybos?

– Turbūt negalėčiau. Kai sunku, prisėdi prie stalo (nors nebūtinai prie stalo, gali būti ir autobuse ar traukinyje), kažką pagalvoji, sugalvoji ir lengviau atsidūsti. Visi skausmai, visi džiaugsmai sueina į eilėraštį. Jis – mano gyvenimas…






Iš Dalios Milukaitės-Buragienės knygos „Degančios viltys“



KASDIENINIS VYNAS



Tu pripilki man į širdį

Kasdieninio meilės vyno.

Audromis mane vaišinki

Ir svaigių peizažų pynėm.



Vėl rugpjūčio žvaigždės sninga

Mums į delnus ir į plaukus.

Pasakei: „Esi laminga...“

Gal dėl to, tavęs kad laukiau.



Tu sušildyk, neapvilki

Mano jausmo begalinio,

Tik pripilki man į širdį

Kasdieninio meilės vyno!






LYGIADIENIS KYBARTUOSE



Pavasario sekundė atnešta

Per pusę perskėlė šią parą.

Ir suplazdėjo nerami diena,

Ir nutūpė naktis ant stalo...

Eilėraščio giesme aukštai aukštai

Skardus pragydo sielos vyturys.

Lygiadienis švelniais dienų žiedais

Išpynė atviras poezijos duris.



Ir nuvilnijo sielom spinduliai

Lyg meteorams mūzoms išsibarsčius.

Lygiadienis baltais baltais sparnais

Kybartų kraštą ilgesingai varsto.






KNYGĄ RAŠAU



Gimtine, tau knygą rašau

Iš deimantinių rytmečio rasų,

Iš vakaro žarų rausvųjų

Pinu eiluotas pasakas.

Meldžiuosi Dievui

Ir pro ašaras prašau:

Nenešk audrų vėjuotų

Mano žodžiams.

Tegul sušildyti tave

Per amžius lemta bus!

Pabūsiu vyturiu Tavo dangaus,

Kad tik nebūtų

Jis blausus..






LIEPA ŠEŠTOKUOSE



Auksinėm žvaigždėm vėl dangus nuvilnijo,

Rasoton Vakarėn žvelgiu.

Šeštokų miestelyje liepžiedžiais lyja

Pirmutinis liepų medus.



Šeštokų miestely, senoj tėviškėlėj,

Pilnatve pražydo naktis.

Į virpantį dangų žvaigždynai susėmė

Auksines mūs metų viltis.



Ne tu gal tą rūstį ir pyktį pasėjai, –

Gyvenimas plėšo lapus...

Bemiegėm žvaigždelėm mūs kelias lašėjo,

Kirsnelė likimą dalijo perpus.







Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Išrinkti geriausi „Metų ūkiai“
* Svečiui iš Vokietijos įteiktos Garbės piliečio regalijos
* Neišmokiusi veltėdžių gyventi visuomenė moka dvigubai
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar kada nors esate nukentėjęs nuo vagių?
Taip, patyriau didelių nuostolių.
Niekada su vagystėmis nesusidūriau.
Nukentėjau nežymiai.
Esu apsidraudęs, todėl jaučiuosi saugiau.



Kalbos patarimai

Ar galima „dirbti pareigose“?
Daiktavardis pareigos žymi darbo ar tarnybos vietoje turimą statusą, bet ne pačią vietą, todėl vietininkas pareigose nevartotinas, pvz.: Jis dirba direktoriaus pareigose (taisoma yra direktorius, dirba direktoriumi, eina direktoriaus pareigas).


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas