|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
| ||||||||||||||
Siūlykite temą
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
|
„Santaka“ / 2007-03-29 09:15
R.Karpavičius (pirmas iš kairės), T.Kirejeva ir V.Geležiūnas pasakojo apie bendrovės padėtį ir sakė, kad menamas bankrotas – tik konkurentų išmonė.Autorės nuotr. Kristina VAITKEVIČIENĖ
Su žurnalistais susitiko ir situaciją nušvietė bendrovės valdybos pirmininkas Raimondas Karpavičius, laikinai einanti pareigas generalinė direktorė Teresė Kirejeva ir žaliavų skyriaus viršininkas, kartu einantis ir Virbalio pieninės direktoriaus pareigas Vytautas Geležiūnas. – Mes tai tik juokiamės iš tokių gandų, – šypsojosi R.Karpavičius. – Bendrovė šiuo metu vykdo stambius projektus, panaudoja milijonines sumas ir sėkmingai plėtoja veiklą. Tokios kalbos niekuo nepagrįstos ir išlaužtos iš piršto. Įmonėje šiuo metu įdarbinta per pusę tūkstančio darbuotojų. Dirba filialai Vilkaviškyje, Lazdijuose, Prienuose, Jurbarke, Lukšiuose, Šakiuose. Pasak V.Geležiūno, vien Vilkaviškio rajone per metus superkama per 40 tonų pieno, nors būtų galima supirkti daug daugiau, netgi visą rajone pagaminamą produkciją. – Šiuo metu vyksta kova dėl žaliavos, – aiškino R.Karpavičius. – Mat atėjo laikas, kai tik pasiūlęs tinkamą kainą gali gauti prekę. Praėjo tie laikai, kai žemdirbiai buvo skriaudžiami. Taigi kartais kovojama įvairiais būdais, net ir skleidžiant nepateisinamus gandus. Valdybos pirmininkas sakė, kad rezultatais tikrai nėra ko skųstis: pelno norma pasiekta, panaudojami Europos Sąjungos fondai. Didesnių tikslų ir nesiekta. Šiuo metu visu pajėgumu dirba Lukšių, Belvederio pieninės, judinama Jurbarko rinka, kur nuo vasaros turėtų pradėti veikti renovuota pieninė. – Greitai Kalvarijoje pradės veikti dar viena pieno miltų džiovykla, iš karto talpinanti 1 toną, – kalbėjo R.Karpavičius. – Į šiuos įrengimus investuota per 4 milijonus litų nuosavų lėšų. Užpraeitais metais pasirašyta 9,2 milijono vertės sutartis su Nacionaline mokėjimo agentūra diegiant projektą „Kondensuoto pieno technologinės įrangos atnaujinimas ir proceso valdymo įrangos modernizavimas“. Kovo pradžioje jau buvo panaudoti 6 milijonai litų. Projektą įmonė planuoja užbaigti vasarą. Pasak vadovų, taip bus ne tik supaprastintas proceso valdymas, bet ir užtikrinta aukšta produkcijos kokybė, taupomos energijos sąnaudos. Bendrovės vadovai sakė, kad dabar ypač svarbu kuo mažiau priklausyti nuo darbo rankų, nes padėtis ieškant specialistų kol kas negerėja. – Net įdiegus automatizuotą sistemą darbuotojai nebus atleidžiami. Jų liks tiek, kiek dirbo, – aiškino valdybos pirmininkas. Šiuo metu bendrovė net 80 procentų savo produkcijos eksportuoja į užsienį. Jų pieno konservus, pieno miltus, sviestą noriai perka ispanai, portugalai, vokiečiai, lenkai. UAB „Marijampolės pieno konservai“ įėjo ir į Libijos rinką, pasiektas nemažas įdirbis Kazachstane. Bendrovė užmezgusi ryšius su penkiomis Azijos respublikomis iš buvusios TSRS. Per praeitus metus bendrovėje sukosi 206 milijonai apyvartinių lėšų. Per du šių metų mėnesius – jau 35,6 milijono. Tai dviem milijonais daugiau nei tuo pačiu laiku pernai. Praeitais metais supirkta per 150 tūkst. tonų pieno, šįmet planuojama – 170 tonų. Už pieno kiekį iki 100 kilogramų bendrovė moka 48 centus, per 100 kilogramų – 55 centus. Tai gana gera kaina. Tik mūsiškiai žemdirbiai vis dar jaučia nuoskaudą dėl negrąžintų AB „Marijampolės pieno konservai“ skolų ir skriaudos pamiršti nesiruošia. Daugelis net nesupranta, kad savininkai pasikeitė ir skolų atiduoti neprivalo. – Pavadinimo nekeitėme, prisidėjo tik viena raidė – iš AB virto UAB. Įmonė turėjo savo rinką, tai kam griauti tai, kas padaryta, – aiškino vadovai. – Kvota baigsis, pajėgumai didėja, dar nežinau, kas bus. Nesu pienininkas, bet suprantu, kaip daryti verslą. Tai tik viena iš mano verslo rūšių, – atviravo didžiulės bendros Lietuvos, Rusijos ir Lichtenšteino bendrovės „Eksimeta“ atstovas R.Karpavičius. – Pienas nėra pagrindinė mūsų žaliava, mes galime pirkti ir perdirbti grietinėlę. Esu labiau linkęs susitarti su konkurentais, susėsti prie bendro stalo ir rasti kompromisą, kad visiems būtų geriau. Deja, neišvengiamas susipriešinimas buvo lyg užprogramuotas, tad, kol nepasikeis situacija ir požiūris, nieko gero nebus... Publikuota: 2007-03-29 09:15:22 Komentarai:Jūs naršote standartinę svetainės versiją. Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
|
Šiame numeryje
* Kultūros darbuotojų dieną – ąžuolas Dainų šventei * Senjorė ligoninės slaugę apkaltino smurtu * Rūta Žilionytė: „Dainavimas – dalis manęs“ Laikraštis leidžiamas antradieniais ir penktadieniais.
|
||||||||||||
|