|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Moteris, turinti patirties, ieško valytojos darbo. Tel. 8 699 29 968.Galioja iki: 2024-04-21 14:44:23
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / 2007-03-29 09:15
|
|
|
R.Karpavičius (pirmas iš kairės), T.Kirejeva ir V.Geležiūnas pasakojo apie bendrovės padėtį ir sakė, kad menamas bankrotas – tik konkurentų išmonė.
Autorės nuotr.
Kristina VAITKEVIČIENĖ
Tarp pieną parduodančių žemdirbių pasigirdo gandų, kad paskutiniu metu UAB „Marijampolės pieno konservai“ gyvena ne pačias geriausias dienas ir savo produkcijos jiems geriau nepristatyti, nes, ko gero, ir pinigų nebebus...
Su žurnalistais susitiko ir situaciją nušvietė bendrovės valdybos pirmininkas Raimondas Karpavičius, laikinai einanti pareigas generalinė direktorė Teresė Kirejeva ir žaliavų skyriaus viršininkas, kartu einantis ir Virbalio pieninės direktoriaus pareigas Vytautas Geležiūnas.
Supirktų viską
– Mes tai tik juokiamės iš tokių gandų, – šypsojosi R.Karpavičius. – Bendrovė šiuo metu vykdo stambius projektus, panaudoja milijonines sumas ir sėkmingai plėtoja veiklą. Tokios kalbos niekuo nepagrįstos ir išlaužtos iš piršto.
Įmonėje šiuo metu įdarbinta per pusę tūkstančio darbuotojų. Dirba filialai Vilkaviškyje, Lazdijuose, Prienuose, Jurbarke, Lukšiuose, Šakiuose.
Pasak V.Geležiūno, vien Vilkaviškio rajone per metus superkama per 40 tonų pieno, nors būtų galima supirkti daug daugiau, netgi visą rajone pagaminamą produkciją.
Kova dėl žaliavos
– Šiuo metu vyksta kova dėl žaliavos, – aiškino R.Karpavičius. – Mat atėjo laikas, kai tik pasiūlęs tinkamą kainą gali gauti prekę. Praėjo tie laikai, kai žemdirbiai buvo skriaudžiami. Taigi kartais kovojama įvairiais būdais, net ir skleidžiant nepateisinamus gandus.
Valdybos pirmininkas sakė, kad rezultatais tikrai nėra ko skųstis: pelno norma pasiekta, panaudojami Europos Sąjungos fondai. Didesnių tikslų ir nesiekta.
Šiuo metu visu pajėgumu dirba Lukšių, Belvederio pieninės, judinama Jurbarko rinka, kur nuo vasaros turėtų pradėti veikti renovuota pieninė.
Dar viena džiovykla
– Greitai Kalvarijoje pradės veikti dar viena pieno miltų džiovykla, iš karto talpinanti 1 toną, – kalbėjo R.Karpavičius. – Į šiuos įrengimus investuota per 4 milijonus litų nuosavų lėšų. Užpraeitais metais pasirašyta 9,2 milijono vertės sutartis su Nacionaline mokėjimo agentūra diegiant projektą „Kondensuoto pieno technologinės įrangos atnaujinimas ir proceso valdymo įrangos modernizavimas“. Kovo pradžioje jau buvo panaudoti 6 milijonai litų.
Projektą įmonė planuoja užbaigti vasarą. Pasak vadovų, taip bus ne tik supaprastintas proceso valdymas, bet ir užtikrinta aukšta produkcijos kokybė, taupomos energijos sąnaudos.
Įmonė – eksportuotoja
Bendrovės vadovai sakė, kad dabar ypač svarbu kuo mažiau priklausyti nuo darbo rankų, nes padėtis ieškant specialistų kol kas negerėja.
– Net įdiegus automatizuotą sistemą darbuotojai nebus atleidžiami. Jų liks tiek, kiek dirbo, – aiškino valdybos pirmininkas.
Šiuo metu bendrovė net 80 procentų savo produkcijos eksportuoja į užsienį. Jų pieno konservus, pieno miltus, sviestą noriai perka ispanai, portugalai, vokiečiai, lenkai. UAB „Marijampolės pieno konservai“ įėjo ir į Libijos rinką, pasiektas nemažas įdirbis Kazachstane. Bendrovė užmezgusi ryšius su penkiomis Azijos respublikomis iš buvusios TSRS.
Supirks daugiau
Per praeitus metus bendrovėje sukosi 206 milijonai apyvartinių lėšų. Per du šių metų mėnesius – jau 35,6 milijono. Tai dviem milijonais daugiau nei tuo pačiu laiku pernai.
Praeitais metais supirkta per 150 tūkst. tonų pieno, šįmet planuojama – 170 tonų. Už pieno kiekį iki 100 kilogramų bendrovė moka 48 centus, per 100 kilogramų – 55 centus.
Tai gana gera kaina. Tik mūsiškiai žemdirbiai vis dar jaučia nuoskaudą dėl negrąžintų AB „Marijampolės pieno konservai“ skolų ir skriaudos pamiršti nesiruošia. Daugelis net nesupranta, kad savininkai pasikeitė ir skolų atiduoti neprivalo.
– Pavadinimo nekeitėme, prisidėjo tik viena raidė – iš AB virto UAB. Įmonė turėjo savo rinką, tai kam griauti tai, kas padaryta, – aiškino vadovai.
Ieškotų kompromiso
– Kvota baigsis, pajėgumai didėja, dar nežinau, kas bus. Nesu pienininkas, bet suprantu, kaip daryti verslą. Tai tik viena iš mano verslo rūšių, – atviravo didžiulės bendros Lietuvos, Rusijos ir Lichtenšteino bendrovės „Eksimeta“ atstovas R.Karpavičius. – Pienas nėra pagrindinė mūsų žaliava, mes galime pirkti ir perdirbti grietinėlę. Esu labiau linkęs susitarti su konkurentais, susėsti prie bendro stalo ir rasti kompromisą, kad visiems būtų geriau. Deja, neišvengiamas susipriešinimas buvo lyg užprogramuotas, tad, kol nepasikeis situacija ir požiūris, nieko gero nebus...
Tarp pieną parduodančių žemdirbių pasigirdo gandų, kad paskutiniu metu UAB „Marijampolės pieno konservai“ gyvena ne pačias geriausias dienas ir savo produkcijos jiems geriau nepristatyti, nes, ko gero, ir pinigų nebebus... |
Su žurnalistais susitiko ir situaciją nušvietė bendrovės valdybos pirmininkas Raimondas Karpavičius, laikinai einanti pareigas generalinė direktorė Teresė Kirejeva ir žaliavų skyriaus viršininkas, kartu einantis ir Virbalio pieninės direktoriaus pareigas Vytautas Geležiūnas.
– Mes tai tik juokiamės iš tokių gandų, – šypsojosi R.Karpavičius. – Bendrovė šiuo metu vykdo stambius projektus, panaudoja milijonines sumas ir sėkmingai plėtoja veiklą. Tokios kalbos niekuo nepagrįstos ir išlaužtos iš piršto.
Įmonėje šiuo metu įdarbinta per pusę tūkstančio darbuotojų. Dirba filialai Vilkaviškyje, Lazdijuose, Prienuose, Jurbarke, Lukšiuose, Šakiuose.
Pasak V.Geležiūno, vien Vilkaviškio rajone per metus superkama per 40 tonų pieno, nors būtų galima supirkti daug daugiau, netgi visą rajone pagaminamą produkciją.
– Šiuo metu vyksta kova dėl žaliavos, – aiškino R.Karpavičius. – Mat atėjo laikas, kai tik pasiūlęs tinkamą kainą gali gauti prekę. Praėjo tie laikai, kai žemdirbiai buvo skriaudžiami. Taigi kartais kovojama įvairiais būdais, net ir skleidžiant nepateisinamus gandus.
Valdybos pirmininkas sakė, kad rezultatais tikrai nėra ko skųstis: pelno norma pasiekta, panaudojami Europos Sąjungos fondai. Didesnių tikslų ir nesiekta.
Šiuo metu visu pajėgumu dirba Lukšių, Belvederio pieninės, judinama Jurbarko rinka, kur nuo vasaros turėtų pradėti veikti renovuota pieninė.
– Greitai Kalvarijoje pradės veikti dar viena pieno miltų džiovykla, iš karto talpinanti 1 toną, – kalbėjo R.Karpavičius. – Į šiuos įrengimus investuota per 4 milijonus litų nuosavų lėšų. Užpraeitais metais pasirašyta 9,2 milijono vertės sutartis su Nacionaline mokėjimo agentūra diegiant projektą „Kondensuoto pieno technologinės įrangos atnaujinimas ir proceso valdymo įrangos modernizavimas“. Kovo pradžioje jau buvo panaudoti 6 milijonai litų.
Projektą įmonė planuoja užbaigti vasarą. Pasak vadovų, taip bus ne tik supaprastintas proceso valdymas, bet ir užtikrinta aukšta produkcijos kokybė, taupomos energijos sąnaudos.
Bendrovės vadovai sakė, kad dabar ypač svarbu kuo mažiau priklausyti nuo darbo rankų, nes padėtis ieškant specialistų kol kas negerėja.
– Net įdiegus automatizuotą sistemą darbuotojai nebus atleidžiami. Jų liks tiek, kiek dirbo, – aiškino valdybos pirmininkas.
Šiuo metu bendrovė net 80 procentų savo produkcijos eksportuoja į užsienį. Jų pieno konservus, pieno miltus, sviestą noriai perka ispanai, portugalai, vokiečiai, lenkai. UAB „Marijampolės pieno konservai“ įėjo ir į Libijos rinką, pasiektas nemažas įdirbis Kazachstane. Bendrovė užmezgusi ryšius su penkiomis Azijos respublikomis iš buvusios TSRS.
Per praeitus metus bendrovėje sukosi 206 milijonai apyvartinių lėšų. Per du šių metų mėnesius – jau 35,6 milijono. Tai dviem milijonais daugiau nei tuo pačiu laiku pernai.
Praeitais metais supirkta per 150 tūkst. tonų pieno, šįmet planuojama – 170 tonų. Už pieno kiekį iki 100 kilogramų bendrovė moka 48 centus, per 100 kilogramų – 55 centus.
Tai gana gera kaina. Tik mūsiškiai žemdirbiai vis dar jaučia nuoskaudą dėl negrąžintų AB „Marijampolės pieno konservai“ skolų ir skriaudos pamiršti nesiruošia. Daugelis net nesupranta, kad savininkai pasikeitė ir skolų atiduoti neprivalo.
– Pavadinimo nekeitėme, prisidėjo tik viena raidė – iš AB virto UAB. Įmonė turėjo savo rinką, tai kam griauti tai, kas padaryta, – aiškino vadovai.
– Kvota baigsis, pajėgumai didėja, dar nežinau, kas bus. Nesu pienininkas, bet suprantu, kaip daryti verslą. Tai tik viena iš mano verslo rūšių, – atviravo didžiulės bendros Lietuvos, Rusijos ir Lichtenšteino bendrovės „Eksimeta“ atstovas R.Karpavičius. – Pienas nėra pagrindinė mūsų žaliava, mes galime pirkti ir perdirbti grietinėlę. Esu labiau linkęs susitarti su konkurentais, susėsti prie bendro stalo ir rasti kompromisą, kad visiems būtų geriau. Deja, neišvengiamas susipriešinimas buvo lyg užprogramuotas, tad, kol nepasikeis situacija ir požiūris, nieko gero nebus...
Publikuota: 2007-03-29 09:15:22
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Kultūros darbuotojų dieną – ąžuolas Dainų šventei * Senjorė ligoninės slaugę apkaltino smurtu
* Rūta Žilionytė: „Dainavimas – dalis manęs“
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|