Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2007-03-23 16:59

---

Miesto įkūrimas

Kun. J.Totoraičio nuomone, Virbalis buvęs įkurtas prieš 1522 m., nors vėliau istorikas aiškino, jog gyvenvietė yra įkurta karalienės Bonos apie 1539 m. Pastarąją datą kartoja ir kiti tyrinėtojai. S.Aleksandrovičiaus teigimu, apie Virbalį pirmą kartą užsiminta 1536 m. – tais metais įsteigtam miesteliui suteikta turgaus ir karčemų privilegija. Nors privilegijoje nei vietovės, nei gyvenvietės vardas nenurodytas, o pagal upių pavadinimus tą vietą būtų galima identifikuoti ir su Virbaliu, ir su Naumiesčiu, vis dėlto atrodo, kad tai Virbaliui skirtoji privilegija, nes būtent šio miestelio padėtis geriausiai atitinka privilegijoje aprašytąją vietovę. B.Kviklys teigia, jog „Virbalis atsirado apie 1540 m., kai buvo kolonizuojamas Lietuvos pasienis, po 1422 m. Melno taikos, nustačius Lietuvos vakarinę sieną. Tada didysis kunigaikštis visame Prūsijos pasienyje pradėjo kurdinti gyventojus, pirmiausia girios sargus, saugojusius girias. Juos paprastai gausiai apdalydavo žeme. Nuo savo atsiradimo metų ši vietovė vadinta Naujosios Valios (Nova Volios) vardu. Vėliau vietovė vis dažniau vadinama Virbaliu ir Naujoji Valia buvo pamiršta“.

Kadangi 1536–1537 m. privilegijoje nepaminėtas nei Virbalio (Nova Volios) vietovės, nei dvaro pavadinimas, manoma, jog toji vieta tuo metu dar buvusi tuščia ir tik karalienės Bonos energingų pastangų dėka netrukus pradėta apgyvendinti. Tokia prielaida darosi patikimesnė, kai aiškėja, jog visi tikrieji Virbalio istorijos faktai prasideda nuo 1536 m. Nėra tikslesnių žinių, ar Virbalis netrukus tapo miesteliu, ar iki XVI a. vidurio jame rinkosi turgūs, buvo karčemų. Tačiau žinoma, kad 1576 m. privilegijoje, pagal kurią Nova Volios miesteliui leisti 2 prekymečiai per metus, paminėtas dar pagal karalienės Bonos „raštus ir nurodymus“ vykęs turgus. Tai, kad Virbalis minimas 1529–1567 m. laikotarpio neprivilegijuotųjų LDK miestų sąraše, taip pat rodo jį pasidarius miesteliu dar iki prekybinės privilegijos suteikimo 1576 m.

Atrodo, kad Virbalis padidėjo ir tapo vietinės prekybos centru XVI a. penktajame dešimtmetyje. Tai iš dalies rodo du 1550 m. raštai. Viename jų Nova Volios valsčiaus gyventojams nurodoma mokėti mokesčius, kitame – minimas Nova Volios miestietis Petras Tidmanas.

1566 m. karalienei Bonai išvykus į Italiją, Virbalį valdė Žygimantas Augustas. Miestelis buvo išmatuotas pagal Valakų reformos metui įprastą prekybos ir amatų centrų formavimo tvarką. Jam buvo siekiama suteikti prekybos ir amatų centrams būdingą stačiakampio pavidalą. Tai galėjo būti priežastis, liudijanti išskirtinį suplanuoto miestelio dydį.



Senieji gyventojai

A.Miškinis rašo, kad tiksliausiai Virbalis apibūdintas 1799–1800 metais sudarytame Prūsijos miestų aprašyme. Tuo metu miestelyje buvo 1644 gyventojai. 1851–1861m. duomenys liudija, kad Virbalis buvo padidėjęs, nes čia atsikėlė gyventi nemažai vokiečių ir žydų tautybės žmonių. Sumažėjo lietuvių ir lenkų tautybės gyventojų, kurie daugiausia vertėsi žemės ūkiu. „1724-12-18 Augustas II leido Naugarduko vaivadai ir Virbalio seniūnui J.Radvilai įkurdinti Virbalyje ir Vladislavove žydus, nes šiuose miestuose po maro yra mažai senų gyventojų krikščionių. Kad sklypai nebūtų tušti ir duotų pajamas, leista žydams skirti sklypus, statyti juose namus, karčemas“.

Be žydų tautybės žmonių, kūrėsi ir vokiečiai. Tai buvo, anot A.Miškinio, iš Zalcburgo atvykę kolonistai, kuriuos pakvietė Frydrichas Vilhelmas I per vyskupą Leopoldą Antoną von Firmianą.

Kitataučių, daugiausia prekybininkų ir amatininkų, atsikėlimas galėjo paskatinti miesto ūkinę veiklą. Virbalietis J.Zabielavičius atsiminimuose rašo, kad jo „senelės, raštingos ir išsilavinusios moters, kas buvo reta tais laikais, pasakojimais, pirmieji Virbalin atsikėlę gyventojai buvo iš Vilnijos ir dalinai iš buvusios Prūsų žemės. Yra žinių, kad žydai miestelyje apsigyveno jau XVI a. viduryje. Jie atsikėlė iš Vakarų Vokietijos. Iki 1831m. čia gyvenę žydai pavardžių neturėjo, buvo vadinami vardais ir pravardėmis. Atsirado Veržbalovskiai (nuo lenkiško miesto pavadinimo ), Vladislavskiai, Vistanskiai, Marijanspolskiai. Beveik visi jie buvo prekybininkai. Buvo ir žydų bendruomenė – dauguma jų vertėsi ubagaudami, tokiu būdu apkeliaudami kone visus Suvalkijos miestelius ir kaimus“.

„Vokiečiai į Virbalį atsibeldė XVII a. pabaigoje. Virbalyje buvo didžiausia vokiečių parapija. Dažniausiai sutinkamos pavardės – Lekner, Hepner, Wiemer, Bresmeiser, Šumacher. Visi jie buvo liuteronų tikėjimo ir su katalikais lietuviais niekad nesutapdavo. Vokiečiai ne tik ūkininkavo, bet nemažai tarp jų buvo ir amatininkų – statindirbių, račių, siuvėjų, jie turėjo vėjo malūną. XX a. pradžioje Virbalyje gyveno keletas lenkų šeimų ir nemažai puslenkių“.

J.Zabielavičius atsiminimuose rašo ir apie Virbalio gyventojų tarpusavio santykius: „Virbaliečiai pasiskirstė pagal tautybes bei tikėjimą ir karo metu gyveno uždarą gyvenimo būdą savame rate. Vietiniai vokiečiai laikėsi išdidžiau nei prieš karą ir planavo savo valdas Suvalkijoje išplėsti panašiai kaip po trečiojo Lenkijos–Lietuvos padalijimo. Žydai ir toliau penktadienio vakarais rinkdavosi savo škaloje, meldėsi ir aptarinėjo bendruomenės reikalus. Jie buvo ir pasiliko labiausiai susiklausiusi ir drausmingiausia tauta“.

A.Miškinis knygoje „Užnemunės miestai ir miesteliai“ mini, kad iš inventoriuje nurodytų gyventojų pavardžių galima spręsti ne tik apie jų amatus, bet ir apie tai, kad žmonės į Virbalį buvo atsikėlę iš Tilžės, Kauno, Upytės, Vilkijos, Ariogalos, Veliuonos, Maišiagalos, Punios ir kitų vietų. 8 pavardės vokiškos, kitos – lietuviškos bei lenkiškos, žydiškų pavardžių neužrašyta.

1754–1774 m. dokumentuose yra duomenų apie Virbalio aikštę, gatves bei pastatus, daug kartų minimas turgus. Kai kur jis vadinamas „turgumi arba Karaliaučiaus vieškeliu“, dar kitur – Turgaus gatve bei Punios-Turgaus gatve.



Rasa LAUKAITIENĖ

Vilkaviškio „Aušros“ vidurinės mokyklos mokytoja



(Pabaiga kitame numeryje)

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---