|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
| ||||||||||||||
Siūlykite temą
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
|
„Santaka“ / 2007-03-23 16:46
Vilkaviškio rajono žemėtvarkos skyriaus vyriausioji specialistė Asta Vizbarienė sakė, kad jei norinčių dalyvauti konsolidacijos procese atsiras daugiau negu skirta lėšų, prioritetai bus suteikiami tiems projektams, kuriuose dalyvaus daugiau žemės savininkų ir kurie bus susiję su kompleksine kaimo infrastruktūros plėtra.Autorės nuotr. Kristina VAITKEVIČIENĖ
Siekiant nors kiek sutvarkyti šią sumaištį, Lietuvoje neseniai pradėta vykdyti žemės konsolidacija. Tik žmonės į Žemėtvarkos skyrių kreipiasi vangiai, nes, matyt, dar nesuprato konsolidacijos naudos ir į naujoves žiūri įtariai. Rajone šiuo metu vykdomi du projektai. Kokią naudą ūkiams atneš minėtas procesas, sutiko pakomentuoti Vilkaviškio rajono žemėtvarkos skyriaus vyriausioji specialistė – Pirmiausia paaiškinkite, kas yra žemės konsolidacija. – Žemės konsolidacija apibrėžiama kaip sudėtinė žemės tvarkymo dalis, kai atliekamas kompleksinis žemės sklypų pertvarkymas, keičiamos jų ribos ir vieta pagal tam tikrai teritorijai parengtą žemėtvarkos projektą. Taip siekiama sustambinti žemės sklypus, suformuoti racionalias ūkių žemėnaudas ir pagerinti jų struktūrą. Procese gali dalyvauti ne mažiau kaip penki žemės savininkai bei valstybinės žemės patikėtiniai. Projektai gali būti rengiami tose kaimo gyvenamosiose vietovėse, kuriose įgyvendinti žemės reformos žemėtvarkos projektai ir ne mažesniame kaip 100 ha plote. Tai reiškia, kad konsolidacijoje gali dalyvauti ir penkiasdešimt savininkų, keliuose sklypuose turinčių po du hektarus žemės. Žemės nuomininkai konsolidacijos projektuose dalyvauti negali, dalyvauja tik jos savininkai. Prašymus dėl žemės konsolidacijos projektų organizavimo žemės savininkai apskrities viršininko vardu pateikia Žemėtvarkos skyriui. Ateidamas žmogus jau turi turėti tam tikrą viziją, ko jis nori ir ko jam reikia: ar ketina su kažkuo mainyti sklypus, ar patikslinti ribas, ar susiprojektuoti vietą sodybai arba teritoriją, kur taikytini aplinkos apsaugos reikalavimai. Rengiant žemės konsolidacijos projektą, šios teritorijos yra tik suprojektuojamos. Tarkime, mes numatome teritoriją, kur taikytini aplinkos apsaugos reikalavimai, paruošiame savininkui planą, su kuriuo jis gali kreiptis į Nacionalinę mokėjimo agentūrą, kad toje vietoje jis įgyvendins aplinkos apsaugos priemones, ir prašyti tam lėšų. Žemės konsolidacijos projektai šimtu procentų kompensuojami iš Europos Sąjungos ir Lietuvos biudžeto pinigų. Savininkui už nieką mokėti nereikia. – Kiek projektų bus rengiama ir iki kada finansuojama žemės konsolidacija? – Lėšos numatytos septyneriems metams, o projektų rengsime tiek, kiek bus norinčių ir kiek užteks lėšų. Žmonės turėtų paskubėti, nes pagal numatytas lėšas galima paskaičiuoti, kad visoje Lietuvoje jų užteks vienam projektui rajone kasmet parengti per septynerius metus. Vadinasi, už šiuos pinigėlius iki 2013 metų (kol tęsis priemonė „Kaimo plėtros planas“) Vilkaviškio rajone bus galima parengti septynis projektus. Jeigu mūsų rajone norinčių bus daugiau, o kituose rajonuose mažiau, bus galima projektų rengti ir daugiau. Žinoma, lėšos yra ribotos ir laimi pirmieji. Kitiems pinigų gali ir neužtekti. Kol kas, be pradėtų rengti Gižų ir Gižų–Keturvalakių kadastrinių vietovių žemės konsolidacijos projektų, niekas prašymų nepateikė. Žmonės ateina pasidomėti, pasikalbėti, bet prašymų kol kas neparašė. Juo labiau kad mes šiuo metu dar negalime žmonėms pasakyti, kada projektą pradėsime rengti. Kol kas dar nėra paraiškų grafikų, kuriuos tvirtina Žemės ūkio ministerija. Pats projektas pagal visas taisykles užtrunka apie dvejus metus. – Kaip žemė po konsolidacijos tampa kito savininko nuosavybe? Ar ir dėl šių dokumentų ūkininkui nereikės sukti galvos? – Parengiamas projektas, viskas nubraižoma, suderinama su žemės savininkais. Tada projektą tvirtina Marijampolės apskrities viršininkas. Po to notarų biure patvirtinami reikalingi sandoriai, vieni sklypai išregistruojami, kiti įregistruojami ir savininkui išduodami naujai suformuoto sklypo dokumentai. – Kokia apčiuopiama nauda, be patogių sklypų ir jų išdėstymo, ūkininkui iš dalyvavimo konsolidacijos projekte? – Formuojant sklypus atliekami ir kadastriniai matavimai. Gali būti, kad nuo kitų metų jie visiems bus privalomi, o tai kainuoja. Be jų ateityje nebus galimi jokie sandoriai. Konsolidacijos projekto dalyviams kadastriniai matavimai bus atlikti iš projekto lėšų. Net jei procese dalyvaus savininkas su vienu žemės sklypu vien tik norėdamas šiek tiek pakeisti jo ribas, jam vis tiek bus nauda, nes nemokamai bus atlikti sklypo kadastriniai matavimai. Kol kas, vykdant žemės reformą, savininkams buvo išduodami dokumentai tik su preliminariais matavimais. Kalbant apie teritorijos tvarkymo darbų projektavimą, žmonės daugiausiai pageidauja suprojektuoti teritorijas, kuriose reikia atlikti melioracijos sistemų rekonstrukciją. Melioracijos darbai daryti seniai, yra užliejamų plotų, reikia rekonstrukcijos. Kaip tik konsolidacijos projekto metu bus parengti planai teritorijų, kuriose tikslinga atlikti melioracijos sistemų rekonstrukciją. Su tokia planine medžiaga rekonstrukcijai įgyvendinti paraiškas Nacionalinei mokėjimo agentūrai galės teikti Savivaldybė ar melioracijos sistemų naudotojai, įsteigę asociaciją. Kol kas negavome nė vieno prašymo suprojektuoti teritoriją, siekiant taikyti aplinkos apsaugos priemones, statyti pastatus, apsodinti žemę mišku. Daugiausiai gyventojai nori sklypus mainyti, atsidalyti nuo bendrasavininkių ar sujungti turimus. Bet labai mažai prašymų, išskyrus melioracijos rekonstrukcijai reikalingus planus, suprojektuoti tame sklype kokius papildomus elementus. – Ar panorusieji dalyvauti konsolidacijos projekte turi pasirašyti kokius nors dokumentus, prisiimti atsakomybę? – Savininkai prieš rengiant projektą turi pasirašyti preliminarią žemės konsolidacijos sutartį ir prisiimti tam tikrus įsipareigojimus. Kad neatsitiktų taip, jog mūsų darbas nueis šuniui ant uodegos, nes savininkas po kažkurio laiko jau nebenorės dalyvauti projekte. Pagrindinis įsipareigojimas, numatytas preliminarioje žemės konsolidacijos sutartyje, yra tai, kad žemės savininkas sutinka dalyvauti projekte: atvykti į susirinkimus, ateiti kviečiamas suderinti žemės vertinimų planus, projekto sprendinių brėžinius ir pan. Jokie savininko žemės pakeitimai be jo sutikimo nebus daromi. Preliminariojoje sutartyje numatoma, kad asmenys, nutraukę šią sutartį, turės atlyginti su tuo susijusius nuostolius. – Teko girdėti, kad prisidengdami skambiu konsolidacijos pavadinimu žemių supirkėjai gundo savininkus jas parduoti, aktyviai skelbdamiesi masinėse informacijos priemonėse. Ar dar kas nors, be žemėtvarkos skyrių, gali rengti konsolidacijos projektus? – Teko matyti tokių skelbimų ir mums. Manome, kad taip supirkėjai nori lengviau prisivilioti galimus žemės pardavėjus. Paprastai tokios firmos nevykdo jokios žemės ūkio veiklos, jos užsiima tik pirkimu, pardavimu, nuoma ir panašiai. Tik apskrities viršininkas ir jo institucijos įgaliotos vykdyti konsolidacijos projektus, o jokios privačios firmos tokių galių neturi. Pagrindinis teisės aktas, reglamentuojantis žemės konsolidaciją Lietuvoje, yra Žemės įstatymo pakeitimo įstatymas, priimtas 2004 m. sausio 27 d. Jame parašyta, kad konsolidacijos projektų rengimo organizatorius yra apskrities viršininkas, o valstybinę priežiūrą vykdo Nacionalinė žemės tarnyba. Apskrities žemės tvarkymo departamentas ir rajono Žemėtvarkos skyrius išnagrinėja pateiktus prašymus, parenka preliminarią teritoriją projektui vykdyti, informuoja visus tos vietos žemės savininkus ir valstybinės žemės patikėtinius apie galimybę dalyvauti projekte. Projekto teritorijai, be suinteresuotų asmenų žemės sklypų, priskiriami įsiterpę ir greta esantys privačios žemės sklypai, kuriuos visus arba jų dalis savininkai pageidauja parduoti kitiems žemės sklypų savininkams arba mainyti. – Ar žemės konsolidacija pasaulyje naujas dalykas? – Šis procesas pasaulyje ir Europoje vyksta jau antras šimtas metų. Vakarų Europoje žemės konsolidacijos projektų metu vykdoma taip vadinama renatūralizacija. Ten atkuriami ežerai, miškeliai, pelkės ir kt. Pas mus viską stengiamasi numelioruoti, paversti žemės ūkio naudmenomis. Europoje po 30 metų vėl toje pačioje teritorijoje atsiranda poreikis daryti naują konsolidacijos projektą, nes pasikeičia sąlygos. Taigi pas mus procesas tik prasidėjęs ir, jei bus poreikis, projektai bus daromi nuolat ir ilgai. Šiuo metu Lietuvoje vykdoma tik 14 konsolidacijos projektų. Keturi iš jų – Marijampolės apskrityje, pusė iš jų – Vilkaviškyje. Mūsų apskrityje jau baigiama žemės reforma. Vilkaviškio rajone daugiausia žemės reformos darbų dar likę problemiškiausiose Vištyčio ir Gražiškių vietovėse. Publikuota: 2007-03-23 16:46:55 Komentarai:Jūs naršote standartinę svetainės versiją. Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
|
Šiame numeryje
* Jubiliejų švenčiantis prelatas: „Duonos be plutos nebūna“ * Salomėja Nėris: palikti poetės vardą ar naikinti? * Beržų kirtėjai išgąsdino žmones: ar išliks Ripkaus giraitė? Laikraštis leidžiamas antradieniais ir penktadieniais.
|
||||||||||||
|