„Santaka“ / Gamtą mylinčiam mokytojui vaikai patikėjo globoti gulbę

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda 1 t talpos konteinerį metaliniame rėme su išleidimo čiaupu ir jo prailginimu (45 Eur), tokį pat konteinerį be metalinio rėmo (15 Eur). Tinka vandeniui ar kurui laikyti. Gali atvežti. Tel.: 8 686 98 506, 8 686 98 503.
Galioja iki: 2018-09-29 09:19:34

Brangiai išsinuomotų žemės ūkio paskirties žemės. Tel. 8 624 12 402.
Galioja iki: 2018-09-30 10:57:07

Parduoda kiaulę skersti. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2018-10-01 11:50:58



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2007-03-20 08:41

Dalinkitės:  


Nutarę, kad niekas geriau už mokytoją Alvydą Ryckį gulbe nepasirūpins, mokiniai atvežė paukštį į jo kiemą.

Romo ČĖPLOS nuotr.


Gamtą mylinčiam mokytojui vaikai patikėjo globoti gulbę

Eglė MIČIULIENĖ

Vištyčio vidurinės mokyklos mokytojui šią žiemą netikėtai teko globoti gulbę. Atsigavęs gražuolis paukštis prieš keletą dienų vėl išplaukė į ežerą.



Parodė charakterį

Vieną vakarą, grįžęs iš Vilkaviškio, Vištyčio Petro Kriaučiūno vidurinės mokyklos geografijos ir kūno kultūros mokytojas Alvydas Ryckis savo kieme rado gulbę. Ne šiaip sau nusileidusią – čia ją, išbadėjusią ir nusilpusią, nuo ežero ledo atgabeno mokiniai.

Niekur nedingsi – teko A.Ryckiui baltasparnę priglausti ir gerą mėnesį ja rūpintis.

Iš pradžių gulbė buvo visa suglebusi, vangi ir, anot jos globėjo, ją rasdavai ten, kur padėjai. Tačiau pamaitinta atkuto ir ėmė rodyti savo valdžią.

– Ateini į tvartą, o ji atsistoja, sparnus išskečia ir šnypščia. Kai sugnyba – net per pirštinę jauti... Pirmiausia ji, žinoma, visus išauklėjo. Katinai, kaip visada, pirmutiniai bandė lįsti į tvartą. Tai ji vieną snapu pagavusi kad papurtė – daugiau nebelindo. Vištos irgi – iš vištidės nulipa žemyn – ir vėl atgal lekia... – juokėsi A.Ryckis.

Aikštingą paukštį šeimininkui teko išnešti į daržinę. Ten gulbei padėjo vandens, kad ši panorėjusi galėtų taškytis.



Nuplaukė neatsisukdama

Nors gamtą mylintis vištytiškis gulbę išgelbėjo, jis nėra įsitikinęs, ar žmonės elgiasi teisingai, į namus tempdami leisgyvius paukščius.

– Gaila, paukštis gražus, bet gamtoje turi būti natūrali atranka. O gulbių yra pakankamai daug. Be to, ką gali žinoti, kuo ji serga – gal paukščių gripu, – kalbėjo Alvydas. – Tarp kitko, ši gulbė – jau sena. Gal šią vasarą dar išgyvens...

Kaip ten bebūtų, žmogaus prieglobstyje apie mėnesį praleidusi gulbė visiškai atgavo jėgas. Kartu su A.Ryckiu nuvežėme ją į Vištyčio paežerę.

Kol gyveno Ryckių sodyboje, kieman išneštas vandens paukštis apsisukęs tuoj lėkdavo atgal į kluoną. Tačiau atvežta prie ežero baltaplunksnė gražuolė plastelėjo į vandenį ir nuplaukė, į žmones net neatsisukdama.



Pripratina žmonės

Gamtininkai mano, jog didelę dalį kaltės už paukščius, liekančius žiemoti gimtinėje, turėtų prisiimti patys žmonės.

Gulbės minta vandens augalais ir dumbliais. Pajutusios maisto trūkumą, rudenį jos migruoja į šiltesnius kraštus. Tačiau nemažai jų lieka žiemoti dėl to, kad maisto joms vis atneša žmonės. Deja, dažniausiai tai būna duonos gaminiai – nepilnavertis pašaras. Tad daugelis pasilikusiųjų pamažu išsenka ir žiemą, net ir norėdamos, išskristi tiesiog nepajėgia. Išalkusios, nusilpusios gulbės neretai prišąla prie ledo ir nebegali išsivaduoti.

Liekančių žiemoti vandens paukščių gausėja. Neužšalusiame vandenyje vis dažniau galima pastebėti ne tik gulbių, bet ir ančių, laukių, kragų bei kitų paukščių.

A.Ryckis mano, kad kaltas ir šylantis klimatas. Vis vėliau prasidedant žiemai sutrinka natūralus ciklas ir paukščiai tiesiog „pamiršta“ išskristi į šiltesnius kraštus.



Gamtą myli nuo mažens

Kaip mokiniams šovė į galvą mintis nusilpusią gulbę atvežti būtent A.Ryckiui?

Gerai jį pažįstantys žmonės žino, kad Alvydui, užaugusiam gražiose Vištyčio apylinkėse, gamta miela nuo pat mažų dienų.

Keturioliktus metus mokykloje dirbantis A.Ryckis vadovauja jaunųjų gamtininkų būreliui, kurį vadina Miško būreliu. Veiklos moksleiviams – per akis: jie su mokytoju žiemą padeda paukščiams ir žvėreliams, daro lesyklėles, pavasarį gamina ir kelia inkilus, talkininkauja prie Vištyčio ežero ir t.t. Mokiniai dalyvauja ir moksliniame darbe – tiria Vištyčio šachtinių šulinių vandens kokybę.

Moksleiviai su būrelio vadovu vyksta į ekskursijas, žygius.

A.Ryckio meilę gamtai, matyt, paveldėjo ir jo vaikai. Kartu su tėčiu prie ežero ar į mišką jau eina ir vienuolikos metų sūnus Arnas, o keturiolikmetė dukra Aistė gamtininkų būrelį lanko nuo pat pradinių klasių. Beje, mergaitė jaunųjų geografų olimpiadose yra užėmusi antrą ir trečią vietas. O šiemet, nors būdama tik aštuntokė, vienintelė vyko varžytis su 9–12 klasių moksleiviais. Ir užėmė ketvirtą vietą, tiktai puse taško atsilikusi nuo trečiosios vietos laimėtojo.



Stebi paukščius

Jaunieji Vištyčio vidurinės mokyklos gamtininkai labai mėgsta Paukščių palydų šventę. Jau daug metų spalio pirmą šeštadienį jie su mokytoju A.Ryckiu traukia į gamtą ir rengia smagias paukščių palydas, kurių metu dar ir atlieka svarbų darbą – skaičiuoja sparnuočius.

Vaikai sužino daug naujo, jiems įdomu pažinti naujus paukščius, per žiūroną pamatyti, kaip kormoranas džiovina prieš saulę išskėstus sparnus.

– Kai susidomi, pamatai ir retesnių paukščių, nebūtinai per palydas. Esu nufotografavęs kukutį, kuris įrašytas Lietuvos Raudonojoje knygoje. Teko matyti ir tulžį. Tikriausiai jų skraido ir daugiau, bet kol nesidomi – nepastebi, – kalbėjo gamtos entuziastas.

Paukščius stebėti įpratęs Alvydas gali papasakoti apie žuvis išgaudančius kormoranus, kitus plėšriuosius paukščius, kurių labai padaugėjo. Tačiau sumažėjo laukų vištelių – kurapkų, kurias išgaudo tie patys plėšrūnai paukščiai bei smarkiai išplitusios lapės.

Paklaustas apie sugrįžusius paukščius A.Ryckis iškart gali išvardyti, kad jau seniai sugrįžo vyturiukai, kovai, varnėnai, pilkieji garniai, kad jau parskrido pempė, kad ypač ankstyvos šiemet gervės.

Įdomu, kiek dar žmonių, be Alvydo, atkreipė dėmesį, kaip prie mokyklos uogomis aplipusį šaltalankį žiemą nutūpė svirbeliai ir sniegenos?..






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Išrinkti geriausi „Metų ūkiai“
* Svečiui iš Vokietijos įteiktos Garbės piliečio regalijos
* Neišmokiusi veltėdžių gyventi visuomenė moka dvigubai
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar kada nors esate nukentėjęs nuo vagių?
Taip, patyriau didelių nuostolių.
Niekada su vagystėmis nesusidūriau.
Nukentėjau nežymiai.
Esu apsidraudęs, todėl jaučiuosi saugiau.



Kalbos patarimai

Ar galima „dirbti pareigose“?
Daiktavardis pareigos žymi darbo ar tarnybos vietoje turimą statusą, bet ne pačią vietą, todėl vietininkas pareigose nevartotinas, pvz.: Jis dirba direktoriaus pareigose (taisoma yra direktorius, dirba direktoriumi, eina direktoriaus pareigas).


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas