|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
| ||||||||||||||
Siūlykite temą
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
|
„Santaka“ / 2005-03-08 08:48
Per metus „Žemkalnijoje“ pasiuvama apie milijoną vienetų gaminių. Prie konvejerių galima pamatyti ir vieną kitą vyrą, bet moterų čia dirba daugiausia. Iš dešinės – siuvėjos Žydrūnė Navickaitė, Lina Kulpienė, Raimonda Ramanauskienė ir kt.Romo ČĖPLOS nuotr. Birutė PAVLOVIENĖ
Nuo pat pradžių, kai 1955-aisiais buvusioje Vilkaviškio kunigų seminarijoje ėmė ūžti valstybiniai siuvimo cechai, šio fabriko kolektyvas buvo moteriškiausias, o direktoriais dirbo tik vyrai. Šią tradiciją pratęsęs dabartinės akcinės bendrovės generalinis direktorius Vladas Jakaitis, kaip ir pirmtakai, Kovo 8-osios proga neišvengia kai kurių tradiciniais tapusių klausimų. – Ar sunku vadovauti moterų kolektyvui? – Visada atsakau, kad lengva. (Linksmai išsakytus žodžius palydi automatišku rankos judesiu iš kišenės traukiama nežinia kelinta cigaretė). – O iš tikrųjų? – Bet kuris vyras pasakys, kaip nelengva vadovauti vienai moteriai. Tai ką jau kalbėti apie šimtus. Moterys, užuot iškart dėsčiusios problemas, pirmiausia dažnai išlieja savo nuoskaudas, ko paprastai nedaro darbuotojai vyrai. Tik aš moteris suprantu ir pateisinu, nes joms mūsų visuomenėje daugiau nei vyrams tenka pakelti šeimos ir buities rūpesčių. Pastaraisiais metais siuvėjų kolektyvas sumažėjo. Generalinis direktorius V.Jakaitis sakė, kad pernai bendrovę paliko apie 100 žmonių. Daug jų išvyko dirbti į užsienį. „Žemkalnijos“ gamybos apimtys dėl to sumažėjo apie 600 tūkstančių litų. Vadovo teigimu, tai nėra didelė suma, kuomet per metus siuvama už 10–11 milijonų litų. Užsakymų nestokojama. „Žemkalnijos“ siuvimo įmonė galėtų įdarbinti ir daugiau žmonių. Bet Vilkaviškyje jau tapo problema rasti darbininkų. Nauji žmonės apmokomi, paruošiami dirbti taip, kad sugebėtų vykdyti daugelį operacijų. Mokymo instruktorė Rita Vosylienė sakė, kad tie, kuriems tikrai reikalingas darbas, jo nemeta ir pasilieka. Į fabriką sugrįžta kai kurios siuvėjos, padirbėjusios užsienyje, kur algos didesnės, bet dirbti tenka nelengvai, kitąkart – be jokių socialinių garantijų. Žmonių stygių kompensuoja didelių investicijų pareikalavęs gamybos procesų modernizavimas, naujos įrangos diegimas, darbuotojų kvalifikacijos kėlimas. Tie, kurie fabrike dirba nuo senesnių laikų, neslepia, kad visai kitas šiuo metu yra ir darbo intensyvumas. – Gerai suprantame, jog žmones išlaikysime tik gerindami darbo sąlygas, didindami atlyginimus. Europietiškų algų mes negalime pasiūlyti, bet, palyginti su praėjusių metų pradžia, gamybininkų atlyginimai šiemet vidutiniškai padidėjo šimtu litų. Diegiama kodinė darbų apskaitos sistema, leidžianti pateikti duomenis apie kiekvienos dienos uždarbį, – kalbėjo V.Jakaitis. Nuo gegužės mėnesio į vieną – dieninę – darbo pamainą turėtų būti pervestas paskutinis siuvimo cechas. Toks jo pertvarkymas bendrovei kainuoja apie 350 tūkstančių litų. Pernai dideli pinigai buvo nukreipti pakeisti visus senus pastato langus, per kuriuos švilpę vėjai gainiojo po cechus skersvėjus. Įdėtos naujos lauko durys. Šiemet bus perdengtas stogas. Iš įmonės lėšų išlaikomas medicinos punktas ir jo darbuotoja. Vien medikamentams per metus bendrovė skiria 10 tūkstančių litų. Darbas prie konvejerių – ne pasivaikščiojimas. Bendruomenės slaugytoja Rasa Karpavičienė sakė, jog dažniausiai moterims vaistų prireikia dėl pakilusio kraujospūdžio, galvos skausmų. Punkte galima susileisti vaistus, teikiamos masažo paslaugos. „Žemkalnijoje“ nenumarintos ir socialinio-kultūrinio bendravimo tradicijos. Įmonės darbuotojų šeimose auga apie 500 ikimokyklinio amžiaus vaikų. Jiems rengiama kalėdinė šventė, kuri vyksta Vilkaviškio kultūros rūmuose. Darbuotojams kasmet organizuojamos ekskursijos. Pernai, atižvelgiant į pageidavimus, žmonės nemokamai buvo vežami į Palangos pajūrį, Jūrmalos vandens atrakcionų parką, Ledo arenos spektaklį. Šiemet bus švenčiamas fabriko įkūrimo penkiasdešimtmetis. Apie 97 procentai to, kas pasiuvama, keliauja į užsienį. Trylika metų „Žemkalnija“ bendradarbiauja su vokiečių firma „Sievers“. Seniai siuvama ir pagal vokiečių firmos „Toni dress“ užsakymus. Keturiolikoje šalių gamybos partnerius turi stambiausia Skandinavijos regiono lengvosios pramonės firma „KapAhl“. Pagal jai tiekiamos produkcijos apimtis pasauliniame firmos tinkle „Žemkalnija“ yra šešta, Lietuvoje – antra (po „Utenos trikotažo“). Nuolatinė vilkaviškiečių užsakovė yra viena į Prancūziją siuvimo gaminius tiekianti Lietuvos firma. Šiomis dienomis „Žemkalnijos“ generalinis direktorius V.Jakaitis su Lietuvos lengvosios pramonės įmonių atstovais išvykęs į Angliją, kur verslo misijos metu ieškoma naujų kontaktų. Moteriškame „Žemkalnijos“ kolektyve produkcija taip pat – moteriška. Daugiausia – klasikinio ir sportinio tipo kelnės, sijonai. Šiemet po šešerių metų pertraukos vėl dalyvaujama Lietuvos valstybinių užsakymų konkursuose. Dabar laukiama, kokius rezultatus paskelbs Krašto apsaugos ministerija. Sėkmės atveju „Žemkalnijos“ produkcija suvyriškėtų: kariškiams būtų siuvamos dykumų ir kitokios lauko uniformos. Įmonė ruošiasi dalyvauti ir Vidaus reikalų ministerijos policijos darbuotojų uniformų siuvimo konkurse. Publikuota: 2005-03-08 08:48:06 Komentarai:Jūs naršote standartinę svetainės versiją. Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
|
Šiame numeryje
* Jubiliejų švenčiantis prelatas: „Duonos be plutos nebūna“ * Salomėja Nėris: palikti poetės vardą ar naikinti? * Beržų kirtėjai išgąsdino žmones: ar išliks Ripkaus giraitė? Laikraštis leidžiamas antradieniais ir penktadieniais.
|
||||||||||||
|