„Santaka“ / Darbo rinkos perspektyvos Vilkaviškio rajone 2007 metais

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)


Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2007-03-16 17:25

Dalinkitės:  


Darbo rinkos perspektyvos Vilkaviškio rajone 2007 metais


Kaip ir kiekvienais metais, prognozuojant pokyčius šalies darbo rinkoje 2007 metais, buvo atlikta darbdavių apklausa. 2007 m. prognozei apklausta 5,4 tūkst. darbdavių, kurių įmonėse dirba 0,3 mln. dirbančiųjų. Vilkaviškio rajone apklausta 81 darbdavys, kurių įmonėse dirba 3908 darbuotojai. Apklausos rezultatų reprezentatyvumas pasiektas, proporcingai parenkant darbo rinkos dalyvius pagal nuosavybės formas, ekonomines veiklas ir dirbančiųjų skaičių. Apklausoje dalyvavo 63 proc. paslaugų, 21 proc. pramonės, 9 proc. statybos sektoriaus įmonių. Pagal dirbančiųjų skaičių gausiausiai (94 proc.) apklausta smulkaus ir vidutinio (iki 249 darbuotojų) verslo atstovų.

Atlikus ekonominių ir demografinių rodiklių analizę bei išanalizavus darbdavių atsakymus į klausimus apie gamybinės veiklos perspektyvas, darbo vietų steigimą ir likvidavimą bei darbuotojų skaičiaus įmonėse kitimą, numatytos darbo rinkos poreikių tendencijos bei parengti „Įsidarbinimo galimybių barometrai 2007 m.“

Prognozuojama, jog vidutinės trukmės laikotarpiu šalis išlaikys ekonomikos augimą ir aukštą BVP: 2006 metais pasiekęs 7,8 proc., 2007 metais išsilaikys 6,3 proc. lygis. Ūkio augimas turėjo teigiamos įtakos ir užimtumui: užimtųjų skaičiui augant, nedarbas mažėja. Ši tendencija išliks ir toliau. Lietuva intensyviai sieks Lisabonos strategijos tikslų.




Pagrindinės darbo rinkos tendencijos 2007 metais:



• Pokyčiai darbo rinkoje plėtosis darbo jėgai palankia kryptimi – tai sąlygos darbo jėgos paklausos didėjimas ir pasiūlos mažėjimas, darbo užmokesčio ir darbo vietos kokybės augimas.

• Darbo jėga brangs – įtakos turės darbo jėgos paklausos didėjimas, augantis produktyvumas, minimalios mėnesinės algos didinimas, augantis BVP, darbo jėgos poreikis. Darbo jėgos persikvalifikavimas iš žemo į didesnio produktyvumo sektorių švelnins darbo jėgos problemą.

• Laisvų darbo vietų daugės beveik visose ekonominėse veiklose, bus įsteigta 50 tūkst. naujų darbo vietų. Rajone bus įsteigta 159 naujos laisvos darbo vietos.

• Didesnis darbdavių dėmesys bus skiriamas darbo vietos kokybei, keisis požiūris į socialinės rizikos grupės asmenis.

• Didžiausias darbo pasiūlymų augimas prognozuojamas paslaugų ir statybos sektoriuose. Mūsų rajone didžiausias augimas numatomas pramonės (37 proc.) ir paslaugų (36 proc.) sektoriuose. Statyboje – 24 proc., žemės ūkyje – 3 proc.

• Laisvų darbo vietų daugės tiek mažose, tiek didelėse įmonėse. Didžiausias augimas – smulkiose ir vidutinėse įmonėse.

• Darbo jėgos pasiūloje mažės jaunimo. Vilkaviškio rajone darbo rinkoje mažės vyrų pasiūla, didės vyresnių kaip 50 metų amžiaus bedarbių.


• Išliks darbo jėgos pasiūlos ir paklausos suderinamumo problema.

• Išliks teritoriniai skirtumai, atspindintys nepakankamą darbo jėgos mobilumą šalies viduje ir tarp rajono seniūnijų.



Vidutinis metinis bedarbių santykis su darbingo amžiaus gyventojais tiek Lietuvoje, tiek ir Vilkaviškio rajone prognozuojamas 3–3,5 proc . Skirtumas tarp aukščiausio ir žemiausio rajone sudarys 3,4 proc. punkto, tarp aukščiausio ir rajono vidurkio – 2,1 proc. punkto. Aukščiausias nedarbas prognozuojamas Virbalio, Kybartų, Pajevonio ir Vištyčio seniūnijose, mažiausias – Gižų, Keturvalakių, Vilkaviškio seniūnijose.

Lietuvos ūkio perspektyvas lems apdirbamoji pramonė, užtikrinanti didelę dalį prekių ir paslaugų eksporto. Prognozuojama, kad 2007 metais pramonės sektoriuje bus įsteigta 16 tūkst. darbo vietų ir tai sudarys daugiau kaip 1/3 visų naujų šalies darbo vietų. Daugiausiai laisvų darbo vietų pramonėje numato steigti: medienos ir baldų, maisto produktų gamybos, aprangos ir tekstilės, metalo ir metalo gaminių, elektronikos gamybos įmonės.

2007 m. pramonėje 3,8 tūkst. darbo vietų bus likviduota, tai sudarys per 35 proc. numatomų likviduoti darbo vietų šalyje. Daugiausiai vietų numato likviduoti tekstilės gaminių ir drabužių siuvimo įmonės. Šio senas tradicijas turinčio Lietuvos ūkio sektoriaus laukia išbandymai konkurencinėje kovoje su Azijos šalių gamintojais.


Didžiausias darbo vietų steigimas 2007 m. numatomas paslaugų sektoriuje. Prognozuojama, jog bus įsteigta 24 tūkst. darbo vietų ir tai sudarys apie 46 proc. visų naujų šalies darbo vietų. Daugiausiai laisvų darbo vietų paslaugų sektoriuje numatoma steigti: didmeninės ir mažmeninės prekybos, transporto, sandėliavimo ir ryšių, viešbučių ir restoranų sektoriuje bei informacinių technologijų ir verslo paslaugų įmonėse. Prekybos sektoriaus įmonės ir toliau plėsis. Transporto sektorius augs kartu su visa ekonomika, tačiau, kaip ir kiti sektoriai, susidurs su kvalifikuotos darbo jėgos trūkumo problema.

Statybos sektorius ir toliau išlaikys spartų augimo tempą. Praeityje jo plėtra buvo nepakankama, kad patenkintų namų ūkio ir verslo poreikius, tad prognozuojama, kad artimiausiu metu statybų sektorius ir toliau augs. 2007 m. statybų bendrovės planuoja naujai įsteigti per 8 tūkst. darbo vietų. Statybų sektorius sugebėjo pritraukti daugiausia darbo jėgos, ypač didelę dalį žemės ūkio veiklą palikusių gyventojų. Darbo užmokesčio kilimas šiame sektoriuje buvo vienas sparčiausių. Tačiau reikiamų darbo rankų trūkumo problema aštri ir išskiriama tarp veiksnių, trukdančių statyboms augti dar greičiau.

Žemės ūkio sektoriaus vaidmuo ekonominiu požiūriu mažėja, tačiau dar tebėra svarbus. Šis sektorius dar nėra išnaudojęs intensyvios plėtros potencialo, todėl išryškėjusi žemės ūkio gamybos efektyvumo augimo tendencija tęsis ir ateityje, paspartės ūkių stambėjimo procesas ir padidės kooperacijos lygis, mažėjant užimtųjų šioje veikloje skaičiui.

Atsižvelgiant į darbdavių tyrimo rezultatus, prognozuojama, jog 2007 m. bus įsteigta per 50 tūkst. naujų darbo vietų. Numatyta likviduoti per 10 tūkst. darbo vietų. Steigiamų darbo vietų balansas – 40 tūkst.

Vilkaviškio rajone bus įsteigtos 159 naujos darbo vietos. Numatytos likviduoti 28 darbo vietos. Steigiamų darbo vietų balansas – 131.

Vilkaviškio rajone didžiausias plėtros perspektyvas prognozuoja apdirbamosios pramonės darbdaviai: medžio apdirbimo, siuvimo, mėsos perdirbimo įmonėse. Prognozuojama, kad 2007 metais pusė darbo vietų (530) bus užregistruota paslaugų sektoriuje. Bus sukurta159 naujos darbo vietos: 98 proc. – privačiame sektoriuje. 39 proc. – pramonėje, 36 proc. – paslaugose , 3 proc.– žemės ūkyje, 22 proc. – statyboje. Daugiausia darbo vietų bus įsteigta medžio apdirbimo specialistams – 20 proc. visų prognozuojamų įsteigti darbo vietų, statybininkams – 20 proc., siuvėjams – 9 proc., 11 proc. – pardavėjams, 7 proc. – transporto paslaugų darbuotojams, 8 proc. – maisto produktų gamintojams, 5 proc. – padavėjams-barmenams. Ir toliau didės aukštos kvalifikacijos, plačios kompetencijos darbuotojų paklausa, mažės žemo išsimokslinimo, prastų įgūdžių darbuotojų poreikis

Džiugu, kad 2007 m. tik 1 proc. darbdavių planuoja darbo vietų mažėjimą. Didžiausias mažėjimas numatomas sveikatos apsaugos ir drabužių siuvimo sektoriuose.


Didės pastovaus darbo laisvų vietų skaičius. Net 89 proc. darbo vietų bus užregistruota neterminuotam darbui. 2007 metais bus įregistruota 1110 laisvų darbo vietų, apie 60 proc. – dėl kaitos, net 63 proc. iš jų – paslaugų sektoriuje.

Mažėjant darbo jėgos pasiūlai, nepakaks galinčių konkuruoti darbo rinkoje darbuotojų esamoms darbo vietoms užpildyti, nes išliks didelė dalis negalinčių konkuruoti darbo rinkoje: be profesijos ar turinčių nepaklausias darbo rinkoje profesines kvalifikacijas. Darbo jėgos paklausa artėja prie užregistruotų darbo biržoje asmenų skaičiaus. Neatitikimas tarp paklausos ir pasiūlos tiek kiekybiniu, tiek kokybiniu aspektu sąlygos stiprėjančią darbdavių konkurenciją dėl darbo jėgos.

Labiausiai darbo rinkoje bus jaučiamas specialistų su aukštuoju išsilavinimu stygius. Taip pat didės paklausa darbuotojų, turinčių profesinę kvalifikaciją, daugiausia apdirbamosios pramonės ir paslaugų sektoriuose.

Jau ankstesniais metais prasidėję pokyčiai darbo rinkoje tęsis ir 2007 metais. Darbo jėgos pasiūlos struktūroje augs vyresnio amžiaus asmenų dalis, o jaunimo mažės. Ypač aktualiu uždaviniu taps siekis pritraukti į darbo rinką ir joje išlaikyti kuo daugiau žmonių užtikrinant kokybišką ir saugų užimtumą. Darbo biržos veiklos programa 2007 metams parengta, vadovaujantis Lisabonos strategijoje įtvirtinta nuostata, kad būtina pagerinti darbo ieškančių asmenų dalyvavimą darbo rinkoje bei skatinti pagyvenusių žmonių grįžimą į ją.


Siekdama efektyvesnio darbo paklausos ir pasiūlos suderinamumo, darbo birža didins ieškančių darbo asmenų aktyvumą ir užimtumo galimybes įgyvendindama aktyvias darbo rinkos politikos priemones. Naujai priimtas Užimtumo rėmimo įstatymas – tai naujos galimybės darbo rinkoje. Šio įstatymo esmė – kad jauniems, iki 25 metų, bedarbiams per 6 mėnesius būtų suteiktos naujos užimtumo galimybės, vyresniems – per 12 mėnesių. Taip pat bus siekiama tobulinti bedarbių ir ieškančių darbo aptarnavimo modelį, kuris užtikrintų veiksmingą norinčių ir galinčių dirbti asmenų užimtumo rėmimą bei paramą negalintiems savarankiškai pasinaudoti konstitucine teise į darbą.

Tuo tikslu 2007 metais šioms priemonėms finansuoti iš Užimtumo fondo skirta 2574,5 tūkst. litų. 2007 metais į aktyvias darbo rinkos priemones įtrauksime 40,3 proc. nuo užregistruotų darbo biržoje asmenų, t.y. 926, finansuojamų iš Užimtumo fondo. 2007 metais panaudojus ESF paramą bus įgyvendinti 2 projektai: „Integracijos į darbo rinką galimybių plėtra“ ir „Neįgaliųjų socialinės integracijos skatinimas“, kurių dėka panaudojus 568,1 tūkst. litų į aktyvios darbo rinkos politikos priemones bus nusiųsta papildomai 185 bedarbiai.

Bus sudarytos galimybės 74 bedarbiams padėti įgyti pradinius darbo įgūdžius, dalyvaujant Darbo įgūdžių rėmimo priemonėje, iki 6 mėnesių darbdaviui išmokant minimalios mėnesinės algos dydžio subsidiją ir 20 procentų subsidijos darbo įgūdžių įgijimo organizavimo išlaidoms padengti.


154 papildomo rėmimo požymius turintys bedarbiai bus įdarbinti subsidijuojant, siekiant padėti jiems įsitvirtinti darbo rinkoje, ar neįgaliesiems sudaryti specialias sąlygas išlikti darbo rinkoje, mokant darbdaviui iki 12 mėnesių laikotarpiu minimalios mėnesinės algos dydžio subsidiją.

5 neįgalieji bus įdarbinti į naujai įsteigtas darbo vietas, kompensuojant darbdaviui iki 22 vidutinių mėnesinių darbo užmokesčio dydžių patirtų išlaidų.

2 bedarbiams bus finansuojamos išlaidos savarankiško užimtumo rėmimui, išmokant iki 22 vidutinių mėnesinių darbo užmokesčio dydžių.

8 bedarbiams bus suteikta galimybė padirbėti pakeičiant įmonių darbuotojus jų tikslinių atostogų metu, iki 12 mėnesių laikotarpiu darbdaviams kompensuojant 0,5 minimalios mėnesinės algos.

Dar 402 sunkiausiai į darbo rinką besiintegruojantiems bedarbiams bus sudaryta galimybė užsidirbti pragyvenimui lėšų terminuotai dirbant viešuosius darbus.

466 ieškantiems darbo asmenims bus suteikta galimybė įgyti darbo rinkoje paklausias profesijas bei kompetencijas ar atnaujinti turimas, kompensuojant patirtas kelionės ar gyvenimo bendrabutyje išlaidas bei mokant iki minimalios mėnesinės algos dydžio stipendiją. 2007 metais bus tarpininkauta įdarbinant 1240 asmenų (46 proc. nuo registruotų bedarbių). Iki 32 proc. išaugs įsidarbinusių kituose regionuose, 9 proc. išvyks dirbti į užsienį, 430 bedarbių (13 proc. nuo registruotų bedarbių) pradės verslą, įsigiję lengvatinius verslo liudijimus.


Augant laisvų darbo vietų skaičiui bei didėjant neatitikimui tarp laisvoms darbo vietoms keliamų reikalavimų ir turimo bedarbių pasirengimo, skiriama vis daugiau lėšų užimtumo politikos įgyvendinimui ir socialinės atskirties mažinimui. Kiekvienam darbo biržoje užregistruotam ieškančiam darbo asmeniui tikrai bus pasiūlyta bent viena užimtumo rėmimo priemonė.

Išsamesnę informaciją apie situaciją Lietuvos darbo rinkoje, prognozes, įsidarbinimo galimybių barometrus, teikiamas paslaugas rasite internetiniame tinklalapyje www.ldb.lt, apie Vilkaviškio darbo rinką – www.ldb.lt/vilkaviskis



Reda BESASPARIENĖ

Darbo biržos direktoriaus pavaduotoja



Užsk.





Publikuota: 2007-03-16 17:25:40

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Naujas komisariato vadovas Suvalkijoje jaučiasi savas
* NŽT specialistai teisinosi ir prašė supratimo
* Turizmas Vištytyje: kaip laikosi gražiausias rajono kampelis?
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Paskutinį kovo sekmadienį bus įvestas vasaros laikas. Teks anksčiau keltis, bet vakarais bus ilgiau šviesu. Ar laukiate to?
Taip.
Ne.
Man jokio skirtumo.
Vasaros laikas galėtų būti visada.



Kalbos patarimai

Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2024 Visos teisės saugomos. Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai