„Santaka“ / Redakcijos svečiai

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)


Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2007-03-16 17:17

Dalinkitės:  


Lankydamasis rajonuose europarlamentaras J.Paleckis stengiasi kuo daugiau sužinoti apie vietos žmonių gyvenimą.

Romo ČĖPLOS nuotr.


Redakcijos svečiai

Laima VABALIENĖ


Europarlamentaras pateikė optimistines prognozes ir egzaminavo žurnalistus



Įpratę kalbinti ir klausinėti kitus, europarlamentaro Justo Paleckio viešnagės „Santakos“ redakcijoje metu klausimais apipilti buvome patys. Svečias ne tik pasakojo apie savo darbą. Pirmiausia jį domino rajono žmonių gyvenimo problemos, mūsų požiūris į politinius įvykius respublikoje, redakcijoje jis surengė netgi minireferendumą.

Pasak J.Paleckio, „Parlamento narys turi turėti liežuvį, bet ypač – ausis“. Tam, kad jaustų žmonių nuotaikas, išgirstų nusiskundimus, problemas, prašymus... Tad ir jo išvykos po respubliką skirtos tam, kad „skraidantis parlamentas pateisintų savo vardą ir užduotį“, tai yra ne tik pasakoti apie Europos Sąjungą, bet ir klausytis žmonių. Briuselyje yra apie 35 tūkst. pastoviai dirbančių „eurobiurokratų“. 785 Europos Parlamento narių užduotis – neatitrūkti nuo savo šalių, nuo savo šaknų. J.Paleckis, kaip ir kiti europarlamentarai, pirmadieniais išskrenda į Briuselį ar Starsbūrą, trečiadieniais ar ketvirtadieniais (kartais penktadieniais) grįžta namo. Laikas Lietuvoje skirtas susitikimams su Seimo nariais, ministrais, Užsienio reikalų ar Europos reikalų komitetų posėdžiams, bendravimui su įvairiais žmonėmis, taip pat kelionėms po Lietuvą.


Kai buvo išrintas į Europos Parlamentą, per du su puse metų J.Paleckis sakė apvažiavęs jau daugiau kaip 30 respublikos miestų ir rajonų. Pristatydamas savo „komandą“ europarlamentaras juokavo turįs nedidelę ambasadą: „Esame net septyni. Turiu du padėjėjus Briuselyje ir keturis Vilniuje“. Išvykoje į Vilkaviškio rajoną jį lydėjo padėjėjas Justas Pankauskas.

J.Paleckis sakė, kad dirbant Europos Parlamente dažnai tenka sulaukti klausimų, kaip Lietuvai, kitoms Baltijos valstybėms pasisekė taip sparčiai žengti į priekį. To klausia ne tik naujokai, bet ir Europos Sąjungos senbuviai, žinantys ekonominius rodiklius, kurie mūsų šaliai yra palankūs. Europarlamentaro prognozėmis, tų ekonominių rodiklių pasekmės žmonių gyvenime pasireikš artimiausiais metais. Nors galima teigti, kad jau ir dabar jaučiamos. Pagal optimizmo indeksą Lietuva yra vos ne pirmaujanti Europos Sąjungoje. Dauguma žmonių artimiausiais metais tikisi permainų į gera. Lietuvai dabar pats tinkamiausias laikotarpis šuoliui. Iš Europos Sąjungos gaunama parama sudaro 20 proc. mūsų nacionalinio biudžeto, t.y. kas penktas litas yra ne mūsų uždirbtas, o padovanotas. Šiuos ES pinigus būtina panaudoti Lietuvos spurtui, nes po šešerių metų tokios paramos jau nebus.


Europarlamentaras kalbėjo, kad jį labai jaudina ir socialinio teisingumo klausimai. Valstybei reikia rasti mechanizmą, kaip turtingesnieji, nepakertant jų biznio, daugiau padėtų silpnesniems, tiems, kurie negali kaip reikiant pasirūpinti savimi. Tam iš dalies galėtų pasitarnauti mokesčių reforma. Europos Sąjungoje yra tik 5 šalys (trys Pabaltijo valstybės, Rumunija ir Slovakija), kurios turi „plokščius“ mokesčius, t.y. visi moka vienodai. Kitose 22 valstybėse mokesčiai yra progresiniai.

Kalbėdamas apie emigracijos problemas J.Paleckis teigė esąs beveik įsitikinęs, kad šaliai pasitempus didžioji dalis tautiečių tikrai sugrįš. Jis pateikė pavyzdį, kaip po II pasaulinio karo, šeštajame dešimtmetyje, į Vokietiją, Prancūziją, Beneliukso šalis plūstelėjo portugalai, ispanai, jugoslavai, turkai. Po 10–15 metų italai ir ispanai sugrįžo į namus, kadangi jų šalys, būdamos Europos Sąjungoje, padarė didelį šuolį. Turkija, Jugoslavija tokios pažangos nepadarė ir jų tautiečiai liko svetimuose kraštuose. Mūsų šalies starto pozicijos yra neblogos ir mums būtinai reikia susigrąžinti jaunimą. Lietuva, kaip ir visa ES, senėja, tad jei trūks jaunimo, nebus iš ko dabartinei kartai mokėti pensijų.

Norėdamas išsiaiškinti visuomenės nuomonę įvairiais klausimais J.Paleckis drauge su padėjėjais savo interneto svetainėje nuolat rengia įvairias apklausas. Buvo surengti referendumai dėl euro įvedimo, dėl Turkijos priėmimo į Europos Sąjungą... Dabar J.Paleckio interneto svetainėje pateiktas klausimas: „Ar pritartumėte perėjimui prie privalomojo balsavimo (nebalsavus – piniginės baudos kaip Belgijoje ar Graikijoje) siekiant padidinti rinkėjų aktyvumą Lietuvoje?“ Pokalbio redakcijoje metu europarlamentaras surengė minireferendumą, ar reikalinga mirties bausmė Lietuvoje. Dauguma pokalbio dalyvių pritarė mirties bausmei. Pats J.Paleckis sakė esąs priešingos nuomonės. Neseniai jam teko dalyvauti III pasauliniame kongrese dėl mirties bausmės panaikinimo, kuris šią jo nuostatą dar labiau sutvirtino. Nusikaltimų statistika nesiskiria tose šalyse, kur yra mirties bausmė, ir tose, kuriose ji panaikinta. Pavyzdžiui, JAV 11 valstijų panaikinus mirties bausmę nusikalstamumas ten nepadidėjo.


Parlamentaro teigimu, ne bausmės dydis, o pirmiausia jos neišvengiamumas verčia žmones dvejoti, ar daryti nusikaltimą. Priminęs, kad yra šeši mirties bausmės vykdymo būdai („kulka, kilpa, injekcija, giljotina, elektros kėdė, užmėtymas akmenimis“), J.Paleckis kalbėjo ir apie tai, kas norėtų būti bausmės vykdytoju – valstybės vardu, bet vis tiek žudyti žmones, bei siūlė apmąstyti argumentą, kad mirties bausme nubaudžiami ir nekalti. Jo turimais duomenimis, kas dešimtas yra nubaudžiamas neteisingai.

Siekęs sukelti klausytojų dvejones, redakcijos svečias pabrėžė, kad ES laikosi pozicijos nenaudoti mirties bausmės.





Publikuota: 2007-03-16 17:17:45

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Jubiliejų švenčiantis prelatas: „Duonos be plutos nebūna“
* Salomėja Nėris: palikti poetės vardą ar naikinti?
* Beržų kirtėjai išgąsdino žmones: ar išliks Ripkaus giraitė?
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Paskutinį kovo sekmadienį bus įvestas vasaros laikas. Teks anksčiau keltis, bet vakarais bus ilgiau šviesu. Ar laukiate to?
Taip.
Ne.
Man jokio skirtumo.
Vasaros laikas galėtų būti visada.



Kalbos patarimai

Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2024 Visos teisės saugomos. Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai