„Santaka“ / Gatvėje jaunimas ieško to, ko nerado savo šeimoje

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Reikalingas (-a) pagalbinis darbininkas (-ė) ūkio darbams, mokantis (-i) karves melžti aparatu. Darbas netoli Gražiškių. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2018-11-29 08:57:12

Parduoda dalimis CITROEN BERLINGO (2002 m., dyzelis, 1,9 l, 51 kW), AUDI A4 (1998 m., 1,9 l, TDI, 81 kW), VW POLO (1997 m., 1,9 l, dyzelis, 47 kW), VW GOLF IV (1998 m., 1,9 l, TDI, 81 kW), VW SHARAN (1998 m., 1,9 l, TDI, 81 kW). Tel. 8 699 28 707.
Galioja iki: 2018-11-29 10:25:14



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2007-03-16 17:07

Dalinkitės:  


Gatvėje jaunimas ieško to, ko nerado savo šeimoje

Eglė MIČIULIENĖ

Lėno kaime esančiame Vaikų ir jaunimo socialinės reabilitacijos ir integracijos centre dirba penki darbuotojai. Kalbėjomės su vienu iš jų – VĮ „Apsisprendimas“ direktoriaus Daliaus Rui-kos pavaduotoju, socialiniu darbuotoju Alvydu MILTINIU.

– Kaip nutinka, kad vaikas slysta žemyn, o suaugusieji nemato?

– Nėra tarpusavio ryšio. Juk esant normaliam santykiui neblaivų ar narkotikų pavartojusį vaiką tėvai atpažins iš karto – nereikės prašyti „papūsti“, atlikti kokį nors testą ar pasišviesti žibintu.

Bet tėvai praranda emocinį ryšį su savo vaiku. Ir jis to, ko neteko, eina ieškoti gatvėje.

Pasekmės liūdnos. O septyniolikos metų jaunuoliui jau nebegali duoti tos šilumos ir meilės, kurios jam reikėjo būnant trejų metų.

Jau seniai įrodyta, kad narkotikų žmogus pabando ne iš smalsumo. Narkotikai – bandymas gauti tai, ko negavai šeimoje. Juk iš smalsumo niekas nešoka nuo stogo, nes žino, kad užsimuš. Jei žmogus žinotų, kad narkotikai duos tokį patį efektą, – jų net nemėgintų vartoti.

– Ar tėvai, įtarę, kad jų vaikas vartojo narkotikų, gali pasikliauti savo jėgomis, ar privalo kreiptis į specialistus? Jei žmogus pabandė narkotikų vieną kartą – ar tai reiškia, kad bus ir kitas kartas?

– Vienareikšmiškai sunku taip teigti, bet rizika padidėja šimteriopai. O tėvai be jokių abejonių turi kreiptis į specialistus, patys nepadės. Nepadės ir represijos – uždarymas namie, kompiuterio atėmimas ir pan.

– Tikriausiai nelengva įgyti tokių jaunuolių pasitikėjimą?

– Be galo sunku. Žmogus pas mus ateina ne dėl to, kad bičiuliautųsi, o dėl to, kad narkotikų vartojimo pasekmės skaudžios. Jis nenori atsisėsti į kalėjimą, tapti invalidu ar numirti. O gal tėvai iš namų varo. Bet draugysčių jis irgi nenori, nes suaugusiaisiais nebepasitiki.

– Ką darote, kad jumis pasitikėtų?

– Neapgaudinėjame. Tėvai dažnai gudrauja, galvodami, kad vaikai nesupranta. O jie viską supranta daug greičiau, nei mums atrodo.

Sakykime, kaimynai giria, koks geras tėvelis, o vaikai mato, kaip išgėręs tėtis namie muša mamą... Ir kai neatitinka tai, ką vaikas mato ir girdi, jis nebežino, ką daryti ir kuo tikėti.

Kieme draugai pasiūlo: einame vogti obuolių. Vaikas išgirdo, pamatė – ir viskas atitiko. Vadinasi, tais draugais pasitikėti galima... Draugai sportuoja – ir jis sportuos. Draugai bėga iš namų – ir jis bėgs...

Taip jaunimas, vaikai susiformuoja savo požiūrį į tėvus, mokytojus, policiją ir visą suaugusiųjų pasaulį. Mes, darbuotojai, – to pasaulio atstovai, tad potencialiai – jau nepatikimi žmonės. Jei nors kartą juos apgausime – įrodysime, kad jų nuomonė buvo teisinga: suaugusiaisiais pasitikėti negalima. Vienintelis kelias – nemeluoti.

Pavyzdžiui, mes negalime nuneigti, kad su alkoholiu galima linksmintis. Jeigu sakysime vaikams, kad tai yra blogai, tai prieštaraus tam, ką jie mato. O jie mato alkoholį vartojančius tėvus, mokytojus, kitus suaugusiuosius. Bet kalbant su vaiku reikia akcentuoti pasekmes – koks yra pavojus ir kuo visa tai gali baigtis.

– Jei vaiko likimas daug priklauso nuo draugų, ar tėvai gali juos „parinkti“?

– Nereikia parinkti, tiesiog reikia paaiškinti, kas yra blogai, kas – gerai. O kad jis klausytų – reikia nemeluoti.

– Daugelis tebemano, kad narkotikai – didmiesčių problema.

– Dauguma vaikų mūsų centre – iš didžiųjų miestų. Bet negi provincijoje žmonės akli? Problema bado akis, tačiau jos nenorime matyti. Prieš kokius dešimt metų buvau Šilutėje – ten visi draugiškai sakė: pas mus narkomanų nėra. O Klaipėdos narkologiniame dispanseryje gulėjo žmonės iš Šilutės su 5–10 metų narkotikų vartojimo „stažu“.

– Teko girdėti, kad jūsų centre gydėsi keturiolikos metų mergaitė, narkotikus vartojusi nuo 10 metų...

– Narkomanais tampa vis jaunesni žmonės, ir jų daugėja. Mūsų centre buvo vaikų, kurie praėjo visą „gradaciją“ – nuo rūkymo iki leidžiamo į veną heroino ir vadinamosios „širkos“ – aguonų ekstrakto.

Bet kas norės garsiai pasakyti: mano vaikas ar mano mokinys – narkomanas? Tik apie benamius, beglobius visi šaukia drąsiai.

Suaugusiųjų, kurie turėtų pagelbėti vaikams, pasaulis – toks daugiaprasmis... Sakome gražius žodžius, o elgiamės priešingai.

– Tikriausiai išėjus iš bendruomenės jaunimui nebus lengva adaptuotis?

– Nelengva. Kalbėjau su tais, kurie ėjo ieškotis darbo. Jie bijo meluoti, nes tai jau bus žingsnis atgal. Pasakys, kad vartojo narkotikų, – nepriims į darbą. Pasakys, kad ne, – meluos patys sau. Iškyla problema. Bet mes dirbame su jaunimu, kalbamės apie tai.

– Centrą palikusiam jaunuoliui reikės ne tik ieškoti darbo. Grįžus namo jį stebės smalsios kaimynų akys, klasės draugai, kurie klausinės, kur jis buvo. Žmonės nekaip žiūri į alkoholikus, o apie narkomanus nėra ko ir kalbėti...

– Dėl šių priežasčių vilkaviškiečiui Arūnui aš nepatariu grįžti į namus. Mokslus galima užbaigti ir profesiją įsigyti kitame mieste. Apskritai rekomenduojama negrįžti į tą pačią aplinką, iš kurios žmogus išėjo ir kurioje prasidėjo jo problema. Gal po keleto metų jis galės grįžti į gimtinę.

– Vadinasi, reikia pradėti gyvenimą iš naujo?

– Praktiškai taip. Nors Arūnas tą gyvenimą jau pradėjo. Daugiau nei prieš metus.






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Jubiliejų švenčiantis gydytojas savęs be medicinos neįsivaizduoja
* Naujų nesutarimų fone prisimintos senos nuoskaudos
* Vilkaviškio mieste siaučia vandalai
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar vartojate alkoholį prie savo nepilnamečių vaikų?
To niekada nedarau.
Išgeriu tiek, kad neapsvaigčiau.
Savęs neriboju.
Mano vaikai jau pilnamečiai.
Vaikų neturiu.



Kalbos patarimai

Ar galima sakyti „prieinama kaina“?
ikrai galima, kadangi „Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“ nurodoma trečioji dalyvio prieinamas reikšmė – „nebrangus, įperkamas“.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas