„Santaka“ / Iš tėvų žemės paežeriškiui liko tik keletas siaurų rėželių

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Reikalingas (-a) pagalbinis darbininkas (-ė) ūkio darbams, mokantis (-i) karves melžti aparatu. Darbas netoli Gražiškių. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2018-11-29 08:57:12

Parduoda dalimis CITROEN BERLINGO (2002 m., dyzelis, 1,9 l, 51 kW), AUDI A4 (1998 m., 1,9 l, TDI, 81 kW), VW POLO (1997 m., 1,9 l, dyzelis, 47 kW), VW GOLF IV (1998 m., 1,9 l, TDI, 81 kW), VW SHARAN (1998 m., 1,9 l, TDI, 81 kW). Tel. 8 699 28 707.
Galioja iki: 2018-11-29 10:25:14

Parduoda naują šiferį dideliais lapais ir naudotą šiferį mažais lapais. Tel. 8 622 84 697.
Galioja iki: 2018-12-01 11:47:16



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2007-03-15 08:48

Dalinkitės:  


Gvidas Kudirka pats nenustojo stebėtis, kaip jam pakako kantrybės atmatuotus siaurus žemės rėželius dirbti keliolika metų.

Autorės nuotr.


Iš tėvų žemės paežeriškiui liko tik keletas siaurų rėželių

Kristina VAITKEVIČIENĖ

Paežeriuose (Pilviškių seniūnija) gyvenantis Gvidas Kudirka sakė praėjęs „kryžiaus kelius“ norėdamas atgauti tėvų kažkada turėtą žemę. Vyriškis teigė iš dvidešimt penkių hektarų atgavęs aštuoniolika ir tie patys atmatuoti rėžiukais, kuriuos ir apdirbti sunku, ir parduoti neįmanoma. Paežerietis sakė jau keturiolika metų neatgaunantis dar beveik septynių hektarų žemės. Po keletą kartų per metus jis tvirtino vaikštąs pas Pilviškių seniūnijos žemėtvarkininkus, bet atsakymas vis tas pats: „Ieškosime, matuosime“.



Gvido vargai

Pasakodamas apie savo vargus žmogus susigraudino: „Čia gimiau, čia augau, visi mano takučiai išbraidžioti apie Paežerius. Ir matininkams sakydavau, kad galiu parodyti, kur ribos buvo kažkada.

Nuo pat vaikystės vargau. Vos devynerių sulaukęs laidojau savo mamą, o tėvelis tuo metu už pyliavas sėdėjo kalėjime. Likome vieni vaikai – vyriausiai seseriai buvo 11 metų, o jaunesnis brolis ėjo septintus. Mamytei mirus patys nusivežėme lentų pas kaimyną, kad karstą padarytų, pašarvojome ir patys palaidojome... Parėjo po poros mėnesių iš kalėjimo tėtė, klausia – kur mama, o mes vos žodį ištariame...

Po kelerių metų prasidėjo vežimai į Sibirą. Tėtis pabėgo, tai neišvežė. Mane stribai buvo pagavę, mušė, bet tėvo neišdaviau ir savo pavardės nesakiau.

Po šiai dienai vargstu. Paežerių žemės laimės neatnešė. Kad surašyčiau visus savo vargus – storas sąsiuvinis išeitų.

Žmona mirė prieš keturis mėnesius, vienas likau. Ji vis mane drausdavo: „Gvidai, nei tu pykis, nei ieškok teisybės, ramiai gyvenk“.



Keturiolika rėželių

Šiuo metu G.Kudirka pasitraukė iš ūkininkavimo, išėjo į užtarnautą poilsį. Žmogus sakė keliolika metų dirbęs savo atgautus 18 hektarų, kurie jo tėvo žemėje išmėtyti per... keturiolika vietų.

Pasak jo, širdį skaudėdavo dirbant laukelius, kurie net formos normalios neturėjo – ištįsę kelis kilometrus į ilgį, o į plotį nė apsisukti nėra kur. Paežeriškis skundėsi, kad dabar, kai jau nebeūkininkaus, net parduoti ar perduoti vaikams savo laukų negali. Kas gi ims tokius rėžius? Tik jis ir turėjo tiek kantrybės su senu vokišku traktoriumi „Porsche diesel“ apdirbti tas žemės „rankoves“. Po lauko darbų ūkininkas sakė grįždavęs pavargęs kaip šuo, net kąsnis į burną nelįsdavo...



Neranda teisybės

Apie tėvelio vargus paliudijo ir draugėn susirinkę dvi netoliese gyvenančios dukros bei žentas. Vyresnioji Rasa pasakojo, kad matininkai ir jai atmatavo trihektarį ten, kur buvo senelio žemės. Kodėl to rėžio neatidavė jos tėvui, moteris nesupranta. Visa šeima vienu balsu tvirtino, kad žemėtvarkininkai tyčiojasi iš jų ir kažkodėl nenori atstatyti teisybės.

– Kai tik parodai, kad kažkur yra laisvos žemės, kur galima būtų tėveliui atmatuoti, – žiūrėk, jau koks stambus ūkininkas ją dirba, – sakė vyresnioji duktė. – Nusibodo būti kvailio vietoje. Kodėl mus, mažesnius, skriaudžia? Atmatavę senelių žemėje trihektarį žemėtvarkininkai liepė per daug „nesišakoti“, nes jei neimsime šitos, tai atmatuos gabalą prie Akležerio, kur viena pelkė, išvis prie Ramoniškių ribos nukels, – kas ten važiuos tiek kilometrų...

Paežeriškiai sakė, kad net parašus tėvelis surinko iš tų žmonių, kurie gavo žemes jo tėvo plotuose. Šie sutikę gauti žemės kitur, o šitą palikti Gvidui Kudirkai. Tik matininkė dingo kartu su visais parašais, o atsakymas tas pats: „Ieškosime, žiūrėsime“.



Skyrė asmeniniams ūkiams

Paskambinus žemėtvarkos specialistams, kurie tvarko Pilviškių seniūnijos reikalus, apie G.Kudirkos situaciją mums paaiškino iš karto, nereikėjo net dokumentų atsiversti.

Telefonu kalbėjusi moteris (kuri nenorėjo sakyti savo pavardės, mat dirbanti čia tik kartą per savaitę) paaiškino, kad toje vietoje, kur buvo Kudirkų žemė, yra Paežerių gyvenvietė ir tuose plotuose suformuoti sklypai asmeniniams ūkiams. Ši žemė buvo išdalyta dar kolūkių laikais, tai ir vėliau sklypai buvo apibrėžti žaliai ir skirti asmeninių ūkių naudotojams.

Specialistė teigė, kad ten stovi pastatai, žmonių namai, tad grąžinti žemės G.Kudirkai paprasčiausiai neįmanoma.



Kalta reforma

Specialistės duomenimis, paežeriškiui buvo pasiūlyta atmatuoti žemės kitoje vietoje – laisvoje valstybės žemėje, bet jis nesutiko. Taigi grąžinti visos žemės nepavyko ne dėl to, kad tai – žemėtvarkininkų užgaidos.

– Kiekvienas nori žemės arčiau namų, kad būtų patogiau, niekas nenori turėti 50 ar 70 arų už trijų kilometrų, – specialistė stojo asmeninio ūkio naudotojų pusėn.

Pašnekovė sakė, kad ne jų kaltė, jog žemės reforma pradėta netinkamai, tad ir painiavos daug, žmonės jaučiasi nuskriausti, pažeminti, ir specialistai gaišta laiką. Ji sakė, kad Pilviškių seniūnijos žmonės, kuriems sugrąžinta ne visa žemė, bus pakviesti į susirinkimą. Jame turėtų būti nuspręsta, ką daryti toliau.



Konsolidacija nepalies

Vilkaviškio rajono žemėtvarkos skyriaus vadovas Stanislovas Kravčenka informavo, kad vieną kartą per savaitę Pilviškių seniūnijoje dirba samdoma UAB „Hidroprojektas“ specialistė Danutė Bašinskienė. Būtent šią pavardę minėjo Gvidas Kudirka, kai sakė, kad iš žemėtvarkos atėjusi moteris pasiėmė visus jo surinktus parašus ir pažadėjo padėti.

S.Kravčenka paaiškino, kad jei žmogus sutiko su matininkų pamatuotais sklypais, pasirašė dokumentus, tai tų sklypų jam niekas neperformuos. Kiek buvo laisvos žemės, tiek ir atiduota, o likusią jis galės gauti tik kitoje vietoje. Pagal dabar galiojančius įstatymus, jei tie žmonės, kurie pasirašė sutikimus išsikelti atmatuotus sklypus, juos jau privatizavo, jų niekur iškelti neįmanoma. Žemės konsolidacija, specialisto duomenimis, palies tik stambius ūkius, kurie turi per 100 hektarų ploto, jeigu jų savininkai pareikš tokį norą. Mažų plotų savininkai į tai nebus įtraukti.

– Žmogui reikėtų ateiti pas mus, tada pažiūrėtume dokumentus, pasitikslintume, ką galime padaryti, – aiškino S.Kravčenka. – Pas mane šis Paežerių gyventojas tikrai nebuvo atėjęs...



Susirinkimas nepadėjo

Užvakar vykusiame susirinkime su Pilviškių žemėtvarkos specialistais dalyvavo ir Vilkaviškio rajono žemėtvarkos skyriaus vadovas Stanislovas Kravčenka. Kol seniūnijos gyventojai su kitais darbuotojais sprendė, kur būtų galima jiems suformuoti sklypus, Gvido Kudirkos reikalus aiškinosi rajono skyriaus vadovas su vyriausiąja specialiste Alma Mačiulaitiene ir Paežerių žemėtvarkos projekto projektuotoja Danute Bašinskiene.

Specialistai bandė išaiškinti žmogui, kad tėvelio žemės jis jau jokiu būdu neatgaus, nebent panorėtų kitoje vietoje. D.Bašinskienė G.Kudirkai rodė, kad jis dabar galėtų gauti žemės už maždaug 7 kilometrų, kur pelkės ir brūzgynai, mat anksčiau siūlytos geresnės žemės neėmęs, tad ji išdalyta gudresniems, kurie suprato, kad užsispyrimas nieko gero neduos.

Prastesnės žemės, pasak specialistų, G.Kudirka galėtų gauti daugiau negu geresnės, o atsisakius ir tos žemėtvarkos specialistai patys parinks kompensacijos būdą. Tada žūt būt savo tėvelio žemės užsimanęs paežeriškis galės gauti kompensaciją už ją vertybiniais popieriais ar kitokia įstatymo numatyta tvarka.

Jo dirbamų rėželių į vieną vietą sujungti taip pat niekas neketina, nes tai, kaip aiškino S.Kravčenka, įstatymiškai neįmanoma.

– Mes tik vykdome įstatymus, – sakė rajono žemėtvarkos skyriaus vadovas, – nors ir kaip ten mums atrodytų. Kaip numatyta pagal „raidę“, taip ir dirbame, kitaip negalime, nors kitą kartą ir ne taip norėtųsi...






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Jubiliejų švenčiantis gydytojas savęs be medicinos neįsivaizduoja
* Naujų nesutarimų fone prisimintos senos nuoskaudos
* Vilkaviškio mieste siaučia vandalai
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar vartojate alkoholį prie savo nepilnamečių vaikų?
To niekada nedarau.
Išgeriu tiek, kad neapsvaigčiau.
Savęs neriboju.
Mano vaikai jau pilnamečiai.
Vaikų neturiu.



Kalbos patarimai

Ar galima sakyti „prieinama kaina“?
ikrai galima, kadangi „Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“ nurodoma trečioji dalyvio prieinamas reikšmė – „nebrangus, įperkamas“.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas