|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
| ||||||||||||||
Siūlykite temą
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
|
„Santaka“ / 2007-03-15 08:48
Gvidas Kudirka pats nenustojo stebėtis, kaip jam pakako kantrybės atmatuotus siaurus žemės rėželius dirbti keliolika metų.Autorės nuotr. Kristina VAITKEVIČIENĖ
Pasakodamas apie savo vargus žmogus susigraudino: „Čia gimiau, čia augau, visi mano takučiai išbraidžioti apie Paežerius. Ir matininkams sakydavau, kad galiu parodyti, kur ribos buvo kažkada. Nuo pat vaikystės vargau. Vos devynerių sulaukęs laidojau savo mamą, o tėvelis tuo metu už pyliavas sėdėjo kalėjime. Likome vieni vaikai – vyriausiai seseriai buvo 11 metų, o jaunesnis brolis ėjo septintus. Mamytei mirus patys nusivežėme lentų pas kaimyną, kad karstą padarytų, pašarvojome ir patys palaidojome... Parėjo po poros mėnesių iš kalėjimo tėtė, klausia – kur mama, o mes vos žodį ištariame... Po kelerių metų prasidėjo vežimai į Sibirą. Tėtis pabėgo, tai neišvežė. Mane stribai buvo pagavę, mušė, bet tėvo neišdaviau ir savo pavardės nesakiau. Po šiai dienai vargstu. Paežerių žemės laimės neatnešė. Kad surašyčiau visus savo vargus – storas sąsiuvinis išeitų. Žmona mirė prieš keturis mėnesius, vienas likau. Ji vis mane drausdavo: „Gvidai, nei tu pykis, nei ieškok teisybės, ramiai gyvenk“. Šiuo metu G.Kudirka pasitraukė iš ūkininkavimo, išėjo į užtarnautą poilsį. Žmogus sakė keliolika metų dirbęs savo atgautus 18 hektarų, kurie jo tėvo žemėje išmėtyti per... keturiolika vietų. Pasak jo, širdį skaudėdavo dirbant laukelius, kurie net formos normalios neturėjo – ištįsę kelis kilometrus į ilgį, o į plotį nė apsisukti nėra kur. Paežeriškis skundėsi, kad dabar, kai jau nebeūkininkaus, net parduoti ar perduoti vaikams savo laukų negali. Kas gi ims tokius rėžius? Tik jis ir turėjo tiek kantrybės su senu vokišku traktoriumi „Porsche diesel“ apdirbti tas žemės „rankoves“. Po lauko darbų ūkininkas sakė grįždavęs pavargęs kaip šuo, net kąsnis į burną nelįsdavo... Apie tėvelio vargus paliudijo ir draugėn susirinkę dvi netoliese gyvenančios dukros bei žentas. Vyresnioji Rasa pasakojo, kad matininkai ir jai atmatavo trihektarį ten, kur buvo senelio žemės. Kodėl to rėžio neatidavė jos tėvui, moteris nesupranta. Visa šeima vienu balsu tvirtino, kad žemėtvarkininkai tyčiojasi iš jų ir kažkodėl nenori atstatyti teisybės. – Kai tik parodai, kad kažkur yra laisvos žemės, kur galima būtų tėveliui atmatuoti, – žiūrėk, jau koks stambus ūkininkas ją dirba, – sakė vyresnioji duktė. – Nusibodo būti kvailio vietoje. Kodėl mus, mažesnius, skriaudžia? Atmatavę senelių žemėje trihektarį žemėtvarkininkai liepė per daug „nesišakoti“, nes jei neimsime šitos, tai atmatuos gabalą prie Akležerio, kur viena pelkė, išvis prie Ramoniškių ribos nukels, – kas ten važiuos tiek kilometrų... Paežeriškiai sakė, kad net parašus tėvelis surinko iš tų žmonių, kurie gavo žemes jo tėvo plotuose. Šie sutikę gauti žemės kitur, o šitą palikti Gvidui Kudirkai. Tik matininkė dingo kartu su visais parašais, o atsakymas tas pats: „Ieškosime, žiūrėsime“. Paskambinus žemėtvarkos specialistams, kurie tvarko Pilviškių seniūnijos reikalus, apie G.Kudirkos situaciją mums paaiškino iš karto, nereikėjo net dokumentų atsiversti. Telefonu kalbėjusi moteris (kuri nenorėjo sakyti savo pavardės, mat dirbanti čia tik kartą per savaitę) paaiškino, kad toje vietoje, kur buvo Kudirkų žemė, yra Paežerių gyvenvietė ir tuose plotuose suformuoti sklypai asmeniniams ūkiams. Ši žemė buvo išdalyta dar kolūkių laikais, tai ir vėliau sklypai buvo apibrėžti žaliai ir skirti asmeninių ūkių naudotojams. Specialistė teigė, kad ten stovi pastatai, žmonių namai, tad grąžinti žemės G.Kudirkai paprasčiausiai neįmanoma. Specialistės duomenimis, paežeriškiui buvo pasiūlyta atmatuoti žemės kitoje vietoje – laisvoje valstybės žemėje, bet jis nesutiko. Taigi grąžinti visos žemės nepavyko ne dėl to, kad tai – žemėtvarkininkų užgaidos. – Kiekvienas nori žemės arčiau namų, kad būtų patogiau, niekas nenori turėti 50 ar 70 arų už trijų kilometrų, – specialistė stojo asmeninio ūkio naudotojų pusėn. Pašnekovė sakė, kad ne jų kaltė, jog žemės reforma pradėta netinkamai, tad ir painiavos daug, žmonės jaučiasi nuskriausti, pažeminti, ir specialistai gaišta laiką. Ji sakė, kad Pilviškių seniūnijos žmonės, kuriems sugrąžinta ne visa žemė, bus pakviesti į susirinkimą. Jame turėtų būti nuspręsta, ką daryti toliau. Vilkaviškio rajono žemėtvarkos skyriaus vadovas Stanislovas Kravčenka informavo, kad vieną kartą per savaitę Pilviškių seniūnijoje dirba samdoma UAB „Hidroprojektas“ specialistė Danutė Bašinskienė. Būtent šią pavardę minėjo Gvidas Kudirka, kai sakė, kad iš žemėtvarkos atėjusi moteris pasiėmė visus jo surinktus parašus ir pažadėjo padėti. S.Kravčenka paaiškino, kad jei žmogus sutiko su matininkų pamatuotais sklypais, pasirašė dokumentus, tai tų sklypų jam niekas neperformuos. Kiek buvo laisvos žemės, tiek ir atiduota, o likusią jis galės gauti tik kitoje vietoje. Pagal dabar galiojančius įstatymus, jei tie žmonės, kurie pasirašė sutikimus išsikelti atmatuotus sklypus, juos jau privatizavo, jų niekur iškelti neįmanoma. Žemės konsolidacija, specialisto duomenimis, palies tik stambius ūkius, kurie turi per 100 hektarų ploto, jeigu jų savininkai pareikš tokį norą. Mažų plotų savininkai į tai nebus įtraukti. – Žmogui reikėtų ateiti pas mus, tada pažiūrėtume dokumentus, pasitikslintume, ką galime padaryti, – aiškino S.Kravčenka. – Pas mane šis Paežerių gyventojas tikrai nebuvo atėjęs... Užvakar vykusiame susirinkime su Pilviškių žemėtvarkos specialistais dalyvavo ir Vilkaviškio rajono žemėtvarkos skyriaus vadovas Stanislovas Kravčenka. Kol seniūnijos gyventojai su kitais darbuotojais sprendė, kur būtų galima jiems suformuoti sklypus, Gvido Kudirkos reikalus aiškinosi rajono skyriaus vadovas su vyriausiąja specialiste Alma Mačiulaitiene ir Paežerių žemėtvarkos projekto projektuotoja Danute Bašinskiene. Specialistai bandė išaiškinti žmogui, kad tėvelio žemės jis jau jokiu būdu neatgaus, nebent panorėtų kitoje vietoje. D.Bašinskienė G.Kudirkai rodė, kad jis dabar galėtų gauti žemės už maždaug 7 kilometrų, kur pelkės ir brūzgynai, mat anksčiau siūlytos geresnės žemės neėmęs, tad ji išdalyta gudresniems, kurie suprato, kad užsispyrimas nieko gero neduos. Prastesnės žemės, pasak specialistų, G.Kudirka galėtų gauti daugiau negu geresnės, o atsisakius ir tos žemėtvarkos specialistai patys parinks kompensacijos būdą. Tada žūt būt savo tėvelio žemės užsimanęs paežeriškis galės gauti kompensaciją už ją vertybiniais popieriais ar kitokia įstatymo numatyta tvarka. Jo dirbamų rėželių į vieną vietą sujungti taip pat niekas neketina, nes tai, kaip aiškino S.Kravčenka, įstatymiškai neįmanoma. – Mes tik vykdome įstatymus, – sakė rajono žemėtvarkos skyriaus vadovas, – nors ir kaip ten mums atrodytų. Kaip numatyta pagal „raidę“, taip ir dirbame, kitaip negalime, nors kitą kartą ir ne taip norėtųsi... Publikuota: 2007-03-15 08:48:50 Komentarai:Jūs naršote standartinę svetainės versiją. Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
|
Šiame numeryje
* Naujas komisariato vadovas Suvalkijoje jaučiasi savas * NŽT specialistai teisinosi ir prašė supratimo * Turizmas Vištytyje: kaip laikosi gražiausias rajono kampelis? Laikraštis leidžiamas antradieniais ir penktadieniais.
|
||||||||||||
|