„Santaka“ / Sumažėjusios galvijienos supirkimo kainos – grėsmė gyvulininkystės plėtrai

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 5,50 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda medų. Gali pristatyti į namus. Tel. 8 620 85 872.
Galioja iki: 2019-01-28 10:50:32

Parduoda OPEL ASTRA CARAVAN (1999 m., 1,7 l, dyzelis, 50 kW, TA iki 2019 m. sausio 31 d., 550 Eur). Tel. 8 653 81 967.
Galioja iki: 2019-01-28 11:12:51

Parduoda VW POLO (2003 m., 1,9 l, dyzelis, TA iki 2020 m. lapkričio mėn.). Tel. 8 694 95 488.
Galioja iki: 2019-01-28 11:14:48

Parduoda prikabinamą namelį-kemperį su baldais, paaugintus įvairaus amžiaus veršelius (telyčaites), mobilųjį telefoną CAT S40, padangas M+S 185 | 65R15 (4 vnt.), rusišką ritininį presą PR-1,6. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2019-01-28 13:09:35



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2007-03-15 08:47

Dalinkitės:  


Sumažėjusios galvijienos supirkimo kainos – grėsmė gyvulininkystės plėtrai

Žemės ūkio ministerijos duomenimis, vasario mėnesį Lietuvoje visų galvijų vidutinė supirkimo kaina, t.y. mažiau nei 3 Lt/kg, sudarė tik 58 proc. vidutinės Europos Sąjungos valstybėse mokamos kainos. Per pirmąsias šių metų savaites Europos Sąjungoje bulių kainos padidėjo 1 proc., o Lietuvoje 8 proc. sumažėjo. Nesuprantama, kai Lietuvoje už geresnio raumeningumo skerdenas mokama mažesnė kaina negu už prastesnio, todėl gyvulių augintojams ši šaka tampa nuostolinga. Jai netgi kyla žlugimo grėsmė.

Dar vienas pavojaus signalas – pernai buvo eksportuota 118 tūkst. veršelių. Jeigu tokios žemos galvijų kainos laikysis ir toliau, išvežamų veršelių skaičius išaugs. Tarp augintojų ir perdirbėjų iškilo įtampa, kurią galima įvardyti kaip nenorą galvoti apie ilgalaikę perspektyvą, apie rytojų. Taip pat visiškai aišku, kad perdirbėjai nenori mokėti didesnės kainos, o tai reiškia, kad didžiąją dalį pelno šioje šakoje pasiima jie. Tai trumparegiška politika ir nesugebėjimas derinti ekonominius interesus.

Žemės ūkio ministerija skyrė skerdimo išmoką, siūlydama žemdirbiams auginti labai įmitusius ir geresnės kokybės gyvulius, kad iš to būtų visiems rinkos dalyviams ir šakai nauda, bet kaimo žmonės liko apgauti. Matyt, supirkėjai, žinodami, kad už geresnės kokybės ir didesnio svorio gyvulį mokama didesnė išmoka, siekia tos išmokos dalį „atsipjauti“ sau per supirkimo kainą. Taip nieko nebus pasiekta – jei reikalai panašiai vystysis ir toliau, kils grėsmė patiems perdirbėjams. Žemdirbiams neapsimokės auginti gyvulių, šie bus masiškai išvežami į užsienį, tad perspektyvų nebeteks ir perdirbimo įmonės.

Žemės ūkio rūmai, patys perdirbėjai galėtų daugiau nuveikti, kurdami augintojų kooperatyvus. Nauda iš to būtų visiems, tarp jų – ir perdirbėjams, nes jie galėtų supirkti didesnius kiekius kokybiškesnės produkcijos.

Apibendrinus augintojų patirtį, galima teigti, kad galvijienos savikaina siekia apie 5 Lt/kg, bet pajamos iš realizavimo – apie 3 Lt/kg, pelningumas – minusinis. Didžiąją savikainos dalį sudaro pašarai, tačiau labai kilo kuro, elektros energijos kainos. Šiandien stambūs galvijų augintojai nebegali būti perdirbėjų partneriais, nes galvijai neperkami net po 3 Lt/kg. Augintojai ieško kelių išvežti galvijus į kitas šalis, o pradėję šį verslą, neketina grįžti atgal ir pardavinėti produkciją Lietuvos perdirbėjams.

Mėsos perdirbėjų asociacijos prezidentas V.Kantauskas pripažįsta, kad perdirbėjai pridarė klaidų, tačiau jos yra taisomos. Jo teigimu, kainos ateityje kils. Jis taip pat patvirtino, jog tarp perdirbėjų ir augintojų tvyro nepasitikėjimas, kurį labai sunku įveikti. Kaip blogą veiksnį, trukdantį įveikti problemą, jis paminėjo galvijų supirkimą pagal gyvą svorį ir atsiskaitymą kiemuose, kur vienu metu suvažiuoja kelių perdirbėjų transportas, tačiau jiems susijungti būtų sudėtinga. V.Kantauskas kviečia kartu skaičiuoti savikainą ir kainą, kartu dėlioti jos struktūrą, kuri ir parodytų, kur slypi didžiausios problemos.

Akivaizdu, kad perdirbėjai nepajėgia dėl kainų realaus didinimo susitarti tarpusavyje, todėl padėtį turėtų taisyti Žemės ūkio ministerija. Pasitikėjimą tarp žemdirbių ir perdirbėjų įtvirtinti galėtų nepriklausomi supirkimo punktai, kuriuose gyvuliai būtų vertinami pagal skerdenas. Manau, didžioji dalis kaimo žmonių problemų būtų išspręsta ir ūkiai taptų pelningi, jeigu tokie nepriklausomi punktai ir laboratorijos ištirtų bei nustatytų visos žemdirbių parduodamos produkcijos – grūdų, cukrinių runkelių, rapso ir pieno – kokybę.

Žemės ūkio ministerija nusprendė sudaryti darbo grupę iš savo atsakingų pareigūnų, Agrarinės ekonomikos instituto specialistų, augintojų organizacijų ir perdirbimo įmonių atstovų. Darbo grupės uždavinys – sureguliuoti supirkimo sistemą ir ūkinius santykius tarp perdirbėjų ir žemdirbių. Lauksime rezultatų.



Algirdas PILIPAVIČIUS

Žemės ūkio skyriaus vedėjas






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Į griovius slydo mokinius vežiojantys autobusai
* Žemės ūkio konsultavimo tarnyba: klientų vis daugėja
* Kuriu verslą: kokią įmonės juridinę formą pasirinkti?
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar pažįstate emigrantų, svarstančių grįžti gyventi į Lietuvą?
Taip, ir ne vieną.
Tokių svarstymų negirdėjau.
Aš svarstau galimybę grįžti.
Pažįstu jau ir grįžusiųjų.



Kalbos patarimai

Ar vartotinas žodis „magaryčios“?
Žodis „magaryčios“ yra arabiškos kilmės ( maharig – išlaidos), o į Lietuvą atkeliavo per rytų slavus. Tai tam tikrą susitarimą užtvirtinantis veiksmas, per kurį abi pusės išlenkia taurelę ar pan. Pvz.: Reikės statyti (arba duoti) magaryčių. DLKŽ šis žodis teikiamas su žyma šnek. (šnekamosios kalbos ž.). „Kalbos patarimų“ leidinyje jis vertinamas kaip vengtina vartoti svetimybė, vietoj kurios teikiami atitikmenys: 1. vaišės, išgertuvės; 2. priedas. Pvz.: Skolą grąžino su magaryčiomis (= su priedu ).


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2019 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas