|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Moteris, turinti patirties, ieško valytojos darbo. Tel. 8 699 29 968.Galioja iki: 2024-04-21 14:44:23
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / Kraštiečiai
|
|
|
Varžybose Kuršių nerijoje Giedrė Kubiliūtė tarp moterų užėmė pirmąją vietą.
Nuotr. iš asmeninio albumo
Medicinos studijas Vilniaus universitete bebaigianti vilkaviškietė Giedrė Kubiliūtė neįsivaizduoja savo gyvenimo be bėgimo. Mergina aktyviai treniruojasi, nuolat dalyvauja įvairiose varžybose, o šiais metais tapo jau keletą metų organizuojamo Moterų bėgimo veidu: Giedrės atvaizdas puikuojasi pagrindinėje renginio interneto svetainėje bei feisbuko puslapyje.
Mintimis apie šią sporto šaką G. Kubiliūtė sutiko pasidalyti ir su „Santakos“ skaitytojais.
– Nuo kada pradėjai bėgioti ir kodėl iš visų sporto šakų pasirinkai būtent bėgimą?
– Pirmą kartą trumpą distanciją sugalvojau išbėgti 2012 m. Tais pačiais metais dalyvavau ir pirmosiose savo varžybose 4 kilometrų distancijoje. Tuomet pirmąkart pajaučiau tą emociją, ką reiškia bėgti grupėje. Vis dėlto tada jokios pastovios rutinos ar treniruočių neturėjau. Bėgdavau tada, kada norėdavau.
Daugiau bėgioti pradėjau įstojusi į universitetą, nes dėl intensyvaus paskaitų tvarkaraščio nelikdavo laiko eiti į sporto salę. Rimtai treniruojuosi kiek daugiau nei metus. Anksčiau bėgdavau plento varžybose, o šiuo metu esu susitelkusi į bėgimą bekele (angl. trail running). Būtent tokiam bėgimui aš turiu duomenis – jėgą ir ištvermę. Man nėra sunku bėgti nei per upes ar miškus, nei įvairiomis daubomis ar kalneliais.
– Kokiais pasiekimais jau gali pasidžiaugti?
– Savo pagrindinėse sezono varžybose „Trail Kuršių nerija“ pernai 47 kilometrų distancijoje tarp moterų užėmiau pirmąją vietą. Laimėti tada tikrai nesitikėjau, nes varžybos buvo gan ramios. 21-ajame kilometre supratau, jog bėgu pirma ir atsipalaidavau. Taip pat pernai dalyvavau ir šešiuose „Laukinio Trail“ etapuose, kur, priklausomai nuo trasos, bėgdavome apie 15–20 kilometrų. Visuose etapuose užimdavau antrąją arba trečiąją vietą.
– Šiuo metu ir studijuoji, ir dirbi. Kaip susiplanuoji dieną, kad dar liktų laiko sportui ir nė viena veikla nenukentėtų?
– Kadangi turiu profesionalų trenerį ir jo parengtą treniruočių planą, stengiuosi nurodytą distanciją visada išbėgti arba prieš darbą, arba po jo. Esu praleidusi gal tik 5 proc. savo numatytų treniruočių. Vienas tokių atvejų buvo šių metų liepos 6-ąją, kai nusprendžiau vakare bėgti giedoti „Tautiškos giesmės“. Pakeliui prasidėjo tokia audra, kad pabaigti viso atstumo tiesiog nebuvo įmanoma, ant kūno nebuvo nė vieno sauso lopinėlio.
Man labai patinka tikslumas, tad visuomet stengiuosi susidėlioti savo laiką taip, kad nė vienas užsiėmimas nenukentėtų. Stengiuosi visas savo veiklas įgyvendinti 100 procentų.
– Šiuo sportu užsiimi jau ne pirmus metus. Ką patartum pradedančiajam bėgikui?
– Pagrindinis patarimas tiems, kas pradeda užsiiminėti šiuo sportu, – susirasti gerą trenerį ir jo klausyti. Aš pati be galo džiaugiuosi turėdama aiškų grafiką ir būdama „Love Streams Running“ komandos nare.
Bėgime nereikia improvizuoti. Jauni žmonės dažnai linkę keletą savaičių pabėgioti savo malonumui ir tuomet pradėti visiems aplinkiniams dalyti patarimus, o taip daryti nereikia. Tai panašus atvejis, kai pasijutę blogai internete ieškome savo ligos, užuot kreipęsi į specialistus. Juk naudos iš to negauname jokios, priešingai, dar labiau pakenkiame sau.
Tam ir yra specialistai, profesionalai, kurie puikiai išmano savo sritį, ir tikrai geriau yra investuoti, bet išvengti nemalonių padarinių.
– Kokių dar turi su bėgimu susijusių planų?
– Šį rudenį, jei vėl nesutrukdys karantinas, bandysiu įveikti atstumą per visą Kuršių neriją. Labai noriu pereiti į ultra varžybų lygį, t. y. dalyvauti varžybose, kurių distancija yra daugiau nei 50 kilometrų. Taip pat kada nors gyvenime norėčiau įveikti ir visų bėgikų svajonę „Ultra-Trail du Mont Blanc“, kur atstumas bekele yra apie 100 kilometrų. Žinoma, tam, kad patekčiau į šias varžybas, reikia turėti daug patirties, tačiau svajoti juk nedraudžiama!
Ugnė UNGURAITYTĖ
Medicinos studijas Vilniaus universitete bebaigianti vilkaviškietė Giedrė Kubiliūtė neįsivaizduoja savo gyvenimo be bėgimo. Mergina aktyviai treniruojasi, nuolat dalyvauja įvairiose varžybose, o šiais metais tapo jau keletą metų organizuojamo Moterų bėgimo veidu: Giedrės atvaizdas puikuojasi pagrindinėje renginio interneto svetainėje bei feisbuko puslapyje. |
Mintimis apie šią sporto šaką G. Kubiliūtė sutiko pasidalyti ir su „Santakos“ skaitytojais.
– Nuo kada pradėjai bėgioti ir kodėl iš visų sporto šakų pasirinkai būtent bėgimą?
– Pirmą kartą trumpą distanciją sugalvojau išbėgti 2012 m. Tais pačiais metais dalyvavau ir pirmosiose savo varžybose 4 kilometrų distancijoje. Tuomet pirmąkart pajaučiau tą emociją, ką reiškia bėgti grupėje. Vis dėlto tada jokios pastovios rutinos ar treniruočių neturėjau. Bėgdavau tada, kada norėdavau.
Daugiau bėgioti pradėjau įstojusi į universitetą, nes dėl intensyvaus paskaitų tvarkaraščio nelikdavo laiko eiti į sporto salę. Rimtai treniruojuosi kiek daugiau nei metus. Anksčiau bėgdavau plento varžybose, o šiuo metu esu susitelkusi į bėgimą bekele (angl. trail running). Būtent tokiam bėgimui aš turiu duomenis – jėgą ir ištvermę. Man nėra sunku bėgti nei per upes ar miškus, nei įvairiomis daubomis ar kalneliais.
– Kokiais pasiekimais jau gali pasidžiaugti?
– Savo pagrindinėse sezono varžybose „Trail Kuršių nerija“ pernai 47 kilometrų distancijoje tarp moterų užėmiau pirmąją vietą. Laimėti tada tikrai nesitikėjau, nes varžybos buvo gan ramios. 21-ajame kilometre supratau, jog bėgu pirma ir atsipalaidavau. Taip pat pernai dalyvavau ir šešiuose „Laukinio Trail“ etapuose, kur, priklausomai nuo trasos, bėgdavome apie 15–20 kilometrų. Visuose etapuose užimdavau antrąją arba trečiąją vietą.
– Šiuo metu ir studijuoji, ir dirbi. Kaip susiplanuoji dieną, kad dar liktų laiko sportui ir nė viena veikla nenukentėtų?
– Kadangi turiu profesionalų trenerį ir jo parengtą treniruočių planą, stengiuosi nurodytą distanciją visada išbėgti arba prieš darbą, arba po jo. Esu praleidusi gal tik 5 proc. savo numatytų treniruočių. Vienas tokių atvejų buvo šių metų liepos 6-ąją, kai nusprendžiau vakare bėgti giedoti „Tautiškos giesmės“. Pakeliui prasidėjo tokia audra, kad pabaigti viso atstumo tiesiog nebuvo įmanoma, ant kūno nebuvo nė vieno sauso lopinėlio.
Man labai patinka tikslumas, tad visuomet stengiuosi susidėlioti savo laiką taip, kad nė vienas užsiėmimas nenukentėtų. Stengiuosi visas savo veiklas įgyvendinti 100 procentų.
– Šiuo sportu užsiimi jau ne pirmus metus. Ką patartum pradedančiajam bėgikui?
– Pagrindinis patarimas tiems, kas pradeda užsiiminėti šiuo sportu, – susirasti gerą trenerį ir jo klausyti. Aš pati be galo džiaugiuosi turėdama aiškų grafiką ir būdama „Love Streams Running“ komandos nare.
Bėgime nereikia improvizuoti. Jauni žmonės dažnai linkę keletą savaičių pabėgioti savo malonumui ir tuomet pradėti visiems aplinkiniams dalyti patarimus, o taip daryti nereikia. Tai panašus atvejis, kai pasijutę blogai internete ieškome savo ligos, užuot kreipęsi į specialistus. Juk naudos iš to negauname jokios, priešingai, dar labiau pakenkiame sau.
Tam ir yra specialistai, profesionalai, kurie puikiai išmano savo sritį, ir tikrai geriau yra investuoti, bet išvengti nemalonių padarinių.
– Kokių dar turi su bėgimu susijusių planų?
– Šį rudenį, jei vėl nesutrukdys karantinas, bandysiu įveikti atstumą per visą Kuršių neriją. Labai noriu pereiti į ultra varžybų lygį, t. y. dalyvauti varžybose, kurių distancija yra daugiau nei 50 kilometrų. Taip pat kada nors gyvenime norėčiau įveikti ir visų bėgikų svajonę „Ultra-Trail du Mont Blanc“, kur atstumas bekele yra apie 100 kilometrų. Žinoma, tam, kad patekčiau į šias varžybas, reikia turėti daug patirties, tačiau svajoti juk nedraudžiama!
Ugnė UNGURAITYTĖ
Galerija: kubiliute
Publikuota: 2020-08-03 08:57:57
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Senieji maldos namai – ne vien tikinčiųjų rūpestis * Sergantieji širdies nepakankamumu gaus papildomą gydymą
* Sesuo Lina: „Gyvas tikėjimas šeimą sujungia stipriais ryšiais“
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|