„Santaka“ / Kvalifikuota darbo jėga – misija (ne)įmanoma? / Įdomu

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)


Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Įdomu

Dalinkitės:  


Kvalifikuota darbo jėga – misija (ne)įmanoma?


Programa „Kurk Lietuvai“ kartu su Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centru skatina pameistrystę Lietuvoje ir kviečia Vilkaviškio krašto darbdavius prisijungti.



Pandemijos kontekste bene didžiausią nerimą kelia situacija darbo rinkoje.

Užimtumo tarnyba praneša, jog šių metų liepos 1 d. šalyje buvo 208 tūkst. darbo neturinčių asmenų – daugiau nei gyventojų Klaipėdoje. Per birželio mėnesį, palyginti su geguže, bedarbių skaičius išaugo trečdaliu.

Įsidarbinimo galimybės Lietuvoje išlieka sudėtingos. Dažniausiai ieškoma nekvalifikuoto darbo, tačiau pasiūlymų tokiam darbui yra triskart mažiau, nei jo ieškančiųjų. Beveik pusė Lietuvos darbdavių mano, kad darbuotojai neturi reikiamų kvalifikacijų. Ar subalansuota ir produktyvi darbo jėga Lietuvoje – misija neįmanoma?

Išeičių yra. Viena jų – pameistrystė. Tai profesinio mokymo būdas, kuomet asmuo mokosi tiek darbo vietoje, tiek mokymo įstaigoje. Besimokantis asmuo pasirašo darbo sutartį, viso mokymo proceso metu jam mokamas atlyginimas. Tarptautinė praktika rodo, kad tai efektyvus būdas paklausioms kvalifikacijoms paruošti.


Europos Komisijos duomenimis, 2 iš 3 pameistrių pasibaigus mokslui iškart gauna nuolatinę darbo vietą įmonėje. Pameistrystės potencialas Lietuvoje itin didelis, kadangi tai itin lanksti priemonė darbo rinkos problemoms spręsti. Pameistriu gali tapti tiek profesinės mokyklos mokinys, tiek bedarbis, tiek įmonės darbuotojas, kuriam aktualu atnaujinti savo kompetencijas.

Lietuva pameistrystės potencialo dar neišnaudoja – 2019 m. vos 3 proc. besimokančiųjų buvo įsitraukę į profesinį mokymą pameistrystės būdu. Vis dėlto sąlygos pameistrystei vystytis šalyje yra ganėtinai palankios.

Pameistrystė sėkmingiausiai vystosi sektoriuose, kuriuose didžiausias kvalifikuotų specialistų trūkumas ar jie neturi reikiamos kvalifikacijos.

Pastaruosius dvejus metus Lietuvoje sparčiausiai augo statybų ir pramonės sektoriai. Pastarajame buvo įregistruota kas penkta laisva darbo vieta, o daugiau nei pusė skelbimų buvo skirti kvalifikuotų darbuotojų paieškai.

Programa „Kurk Lietuvai“ kartu su Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centru siekia pralaužti ledus, skatindama įsitraukti į pameistrystę Lietuvoje.

Kovo mėnesį prasidėjęs projektas siekia išsiaiškinti Lietuvos darbdavių poreikius ir lūkesčius bei bendradarbiavimo su Lietuvos profesinėmis mokyklomis galimybes.


Iki rugsėjo siekiama paruošti pameistrystės organizavimo ir vykdymo informacinį leidinį-vadovą, kuris padėtų Lietuvos profesinėms mokykloms bendradarbiauti su įmonėmis padedant pameistriams įgyti kvalifikaciją.

Šiam tikslui pasiekti itin svarbu išgirsti Lietuvos darbdavių balsą ir išsiaiškinti jų poreikius, lūkesčius ir pasirengimą prisijungti prie profesinio mokymo pameistrystės būdu.

Programa „Kurk Lietuvai“ kviečia Vilkaviškio krašto gamybos įmonių atstovus aktyviai dalyvauti apklausoje. Jai parengtą anketą galima užpildyti internete bit.ly/pameistriai.



Žygimantas KAPOČIUS, Miglė ORLAUSKĖ

Programos „Kurk Lietuvai“ projektų vadovai



Publikuota: 2020-07-27 09:43:53

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Jubiliejų švenčiantis prelatas: „Duonos be plutos nebūna“
* Salomėja Nėris: palikti poetės vardą ar naikinti?
* Beržų kirtėjai išgąsdino žmones: ar išliks Ripkaus giraitė?
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Paskutinį kovo sekmadienį bus įvestas vasaros laikas. Teks anksčiau keltis, bet vakarais bus ilgiau šviesu. Ar laukiate to?
Taip.
Ne.
Man jokio skirtumo.
Vasaros laikas galėtų būti visada.



Kalbos patarimai

Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2024 Visos teisės saugomos. Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai