|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Moteris, turinti patirties, ieško valytojos darbo. Tel. 8 699 29 968.Galioja iki: 2024-04-21 14:44:23
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / Švietimas
|
|
|
Kiekvienais metais nemažai abiturientų pasirenka laikyti anglų kalbos brandos egzaminą. Stebina tai, kad jo rezultatai jau ne pirmus metus yra daug geresni nei privalomojo gimtosios kalbos egzamino.
Situacija nesikeičia
Remiantis Nacionalinio egzaminų centro duomenimis, 2018 m. lietuvių ir anglų kalbos egzaminų vidurkis skyrėsi per kiek daugiau nei 10 procentinių taškų. Taip pat stipriai skyrėsi ir išlaikiusiųjų procentas – lietuvių kalbos egzamino neišlaikė beveik 9 proc. abiturientų, o anglų tik 0, 8 proc.
Situacija nedaug keitėsi ir praeitais, 2019 metais. Nors anglų kalbos egzaminą išlaikė šiek tiek mažiau – 97, 8 proc. – mokinių, tačiau krito ir gimtosios kalbos egzaminą sėkmingai įveikusių abiturientų procentas – jų buvo 91, 25 proc.
Stebint tokias tendencijas gali susidaryti įspūdis, jog Lietuvos jaunimas užsienio kalbą moka geriau nei savąją.
Lengvesnis ir įdomesnis
Vilkaviškio „Aušros“ gimnazijos abiturientė Rugilė Blauzdžiūnaitė pasakojo, jog ruošimąsi egzaminams apsunkina skirtingi vertinimo kriterijai.
„Anglų kalbos esė pabaigoje pavartojus motyvacinę frazę mokinio rašinys vertinamas geresniu balu, o lietuvių kalbos rašinyje toks apibendrinimas būtų vertinamas kaip stiliaus klaida“, – teigė mokinė.
Dėl didelio informacijos kiekio tam tikrais aspektais kardinaliai skirtingas egzaminų vertinimas gali trikdyti mokinius ir vėliau paveikti galutinius rezultatus. Kybartų Kristijono Donelaičio gimnazijos abiturientas Povilas Ziegoraitis samprotavo, kad nuo geresnių lietuvių kalbos ir literatūros egzamino rezultatų atitolina aukšti reikalavimai.
„Anglų kalbos brandos egzaminą galima išlaikyti vien iš bendro išprusimo ir, mano nuomone, jis yra daug paprastesnis, o daugumai – ir įdomesnis, nei lietuvių kalbos egzaminas“, – pasakojo dvyliktokas.
Mokiniai nesidžiaugė ir šių metų gimtosios kalbos egzamino temomis. R. Blauzdžiūnaitė sakė, jog kai kurios buvo palyginti siauros ir reikalavo labai atidaus autorių pasirinkimo, kad rašinys būtų savitas ir originalus. Merginai pritarė ir tos pačios mokyklos abiturientas Matas Fišeris: „Lietuvių kalbos egzaminas buvo sunkokas. Anglų kalbos egzaminą jaučiuosi parašęs tikrai geriau“.
Skiriasi užduotys
Abiejų kalbų egzaminų formatai skiriasi ne tik vertinimu, bet ir užduotimis.
Anglų kalbos egzamino užduotį sudaro keturios vienodas procentines dalis (po 25 proc.), turinčios dalys: kalbėjimo, skaitymo, rašymo bei klausymo.
Tuo tarpu vienintelio privalomo lietuvių kalbos ir literatūros egzamino užduotis nuo 2013 metų teliko viena – parašyti 500 žodžių apimties rašinį remiantis lietuvių literatūra.
„Manau, jei lietuvių kalbos egzaminą sudarytų kelios dalys, vertinimas būtų objektyvesnis. Kol kas dėl tokių pokyčių vis dar vyksta diskusijos“, – pasakojo Vilkaviškio „Aušros“ gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja ekspertė Vaida Kainauskienė.
Neperskaito literatūros
Žemus valstybinio lietuvių kalbos egzamino balus gali lemti ir blogėjantis mokinių raštingumas.
V. Kainauskienė teigė, jog jaunuoliai vis mažiau skaito, dažnas neperskaito visos reikalingos programoje esančios literatūros, o tai vėliau atsispindi ir egzamino rašinyje. Anot pedagogės, abiturientai per egzaminą dabar turi galimybę pasitikrinti kūrinio faktus (bent jau kūrinio veikėjo vardą ar autoriaus pavardę ir t. t.), bet to nepadaro.
„Mokiniai gali naudotis ir žodynu, pasitikrinti kai kurias klaidas, deja, praleidžia ir šią galimybę“, – stebėjosi mokytoja.
Tam, kad lietuvių kalbos ir literatūros egzaminas būtų išlaikytas, reikia surinkti bent 30 proc. užduoties taškų, kitaip teks dalyvauti pakartotinėje egzaminų sesijoje. Visi pagrindinės sesijos valstybinių brandos egzaminų rezultatai bus paskelbti iki rugpjūčio 5 d.
Kiekvienais metais nemažai abiturientų pasirenka laikyti anglų kalbos brandos egzaminą. Stebina tai, kad jo rezultatai jau ne pirmus metus yra daug geresni nei privalomojo gimtosios kalbos egzamino. |
Remiantis Nacionalinio egzaminų centro duomenimis, 2018 m. lietuvių ir anglų kalbos egzaminų vidurkis skyrėsi per kiek daugiau nei 10 procentinių taškų. Taip pat stipriai skyrėsi ir išlaikiusiųjų procentas – lietuvių kalbos egzamino neišlaikė beveik 9 proc. abiturientų, o anglų tik 0, 8 proc.
Situacija nedaug keitėsi ir praeitais, 2019 metais. Nors anglų kalbos egzaminą išlaikė šiek tiek mažiau – 97, 8 proc. – mokinių, tačiau krito ir gimtosios kalbos egzaminą sėkmingai įveikusių abiturientų procentas – jų buvo 91, 25 proc.
Stebint tokias tendencijas gali susidaryti įspūdis, jog Lietuvos jaunimas užsienio kalbą moka geriau nei savąją.
Vilkaviškio „Aušros“ gimnazijos abiturientė Rugilė Blauzdžiūnaitė pasakojo, jog ruošimąsi egzaminams apsunkina skirtingi vertinimo kriterijai.
„Anglų kalbos esė pabaigoje pavartojus motyvacinę frazę mokinio rašinys vertinamas geresniu balu, o lietuvių kalbos rašinyje toks apibendrinimas būtų vertinamas kaip stiliaus klaida“, – teigė mokinė.
Dėl didelio informacijos kiekio tam tikrais aspektais kardinaliai skirtingas egzaminų vertinimas gali trikdyti mokinius ir vėliau paveikti galutinius rezultatus. Kybartų Kristijono Donelaičio gimnazijos abiturientas Povilas Ziegoraitis samprotavo, kad nuo geresnių lietuvių kalbos ir literatūros egzamino rezultatų atitolina aukšti reikalavimai.
„Anglų kalbos brandos egzaminą galima išlaikyti vien iš bendro išprusimo ir, mano nuomone, jis yra daug paprastesnis, o daugumai – ir įdomesnis, nei lietuvių kalbos egzaminas“, – pasakojo dvyliktokas.
Mokiniai nesidžiaugė ir šių metų gimtosios kalbos egzamino temomis. R. Blauzdžiūnaitė sakė, jog kai kurios buvo palyginti siauros ir reikalavo labai atidaus autorių pasirinkimo, kad rašinys būtų savitas ir originalus. Merginai pritarė ir tos pačios mokyklos abiturientas Matas Fišeris: „Lietuvių kalbos egzaminas buvo sunkokas. Anglų kalbos egzaminą jaučiuosi parašęs tikrai geriau“.
Abiejų kalbų egzaminų formatai skiriasi ne tik vertinimu, bet ir užduotimis.
Anglų kalbos egzamino užduotį sudaro keturios vienodas procentines dalis (po 25 proc.), turinčios dalys: kalbėjimo, skaitymo, rašymo bei klausymo.
Tuo tarpu vienintelio privalomo lietuvių kalbos ir literatūros egzamino užduotis nuo 2013 metų teliko viena – parašyti 500 žodžių apimties rašinį remiantis lietuvių literatūra.
„Manau, jei lietuvių kalbos egzaminą sudarytų kelios dalys, vertinimas būtų objektyvesnis. Kol kas dėl tokių pokyčių vis dar vyksta diskusijos“, – pasakojo Vilkaviškio „Aušros“ gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja ekspertė Vaida Kainauskienė.
Žemus valstybinio lietuvių kalbos egzamino balus gali lemti ir blogėjantis mokinių raštingumas.
V. Kainauskienė teigė, jog jaunuoliai vis mažiau skaito, dažnas neperskaito visos reikalingos programoje esančios literatūros, o tai vėliau atsispindi ir egzamino rašinyje. Anot pedagogės, abiturientai per egzaminą dabar turi galimybę pasitikrinti kūrinio faktus (bent jau kūrinio veikėjo vardą ar autoriaus pavardę ir t. t.), bet to nepadaro.
„Mokiniai gali naudotis ir žodynu, pasitikrinti kai kurias klaidas, deja, praleidžia ir šią galimybę“, – stebėjosi mokytoja.
Tam, kad lietuvių kalbos ir literatūros egzaminas būtų išlaikytas, reikia surinkti bent 30 proc. užduoties taškų, kitaip teks dalyvauti pakartotinėje egzaminų sesijoje. Visi pagrindinės sesijos valstybinių brandos egzaminų rezultatai bus paskelbti iki rugpjūčio 5 d.
Publikuota: 2020-07-17 09:35:28
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Senieji maldos namai – ne vien tikinčiųjų rūpestis * Sergantieji širdies nepakankamumu gaus papildomą gydymą
* Sesuo Lina: „Gyvas tikėjimas šeimą sujungia stipriais ryšiais“
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|