|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
| ||||||||||||||
Siūlykite temą
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
|
„Santaka“ / Kūryba
Laima VABALIENĖ
Marijampolės kultūros centro kamerinio ansamblio „Cantare“ melodijos tarsi skirtukas knygoje žymėjo renginio vedėjos Raimondos Kurauskienės skaitomas ištraukas, pokalbį su autoriumi ir renginio svečiais. Glaudžiu ratu susodinti Vilkaviškio kultūros centro salės scenoje visi jautėsi labai šeimyniškai. O ir A. Žilinsko knyga „100 Vilkaviškio krašto“ istorijų paliečia kiekvieną, kuris čia gimė, augo, gyvena. „Manau, kad knyga leis pajusti Vilkaviškio krašto dvasią istorijos bėgsme. Rašiau apie tai, prie ko pats prisiliečiau“, – sako jos autorius. Leidinio redaktorė Laima Grigaitytė A. Žilinską apibūdino, kaip baltojo ir juodojo metraštininkų sąlytį, nes jam yra svarbu ne tik fiksuoti faktus, bet rūpi parodyti ir ką žmogus jaučia, išgyvena priimdamas vienokius ar kitokius sprendimus. Tai, kad autorius prie kiekvienos aprašomos istorijos yra prisilietęs asmeniškai, „pačiupinėjęs“ faktus, pajutęs jų sukeltą dvasinį jaudulį, kaip išskirtinį knygos buožą akcentavo marijampolietis istorikas Benjaminas Mašalaitis. „Ši knyga skatina mus kartu su autoriumi (A. Žilinskas nepamainomas gidas po rajoną – red. pastaba) ar be jo po savo kraštą keliauti, lankytis, domėtis. Sužinojęs truputį visada gali ieškoti daugiau“, – leidinio intrigą įvardijo Vilkaviškio vaikų ir jaunimo centro direktorė Elena Savickienė. Autoriui ir knygos leidėjams už įdėtą darbą dėkojo Suvalkijos (Sūduvos) kultūros centro-muziejaus direktorė Jurgita Morozaitė. Iš knygoje pateikiamų rašinių tarsi mozaika dėliojama mūsų krašto istorija, prisiliečiama prie ją kūrusių žmonių gyvenimų, dažnai pilnų ir kilnumo, ir tragizmo. A. Žilinsko „100 Vilkaviškio krašto istorijų“ jau pasklido tarp skaitytojų. Kaip ir pačios istorijos, taip ir knygos vertinimų yra įvairių. Pavarčiusiems knygą „100 Vilkaviškio krašto istorijų“ klausimų kilo laikraščio „Trakų žemė“ žurnalistams. Tarp leidinyje paminėtų Vasario 16-osios akto signatarų jie pasigedo Donato Malinausko, Sibiro tremtinio pavardės, taip pat literatūros, kitų šaltinių, kuriais rėmėsi autorius, nuorodų. Visiems dėkodamas už įvertinimus ir pastabas A. Žilinskas atsako: „Rašiau apie signatarus suvalkiečius, keliavau po jų tėviškes, o D. Malinauskas gimęs Latvijoje. Tik po knygos atidavimo spaudai man per D. Malinausko giminaitį Viktorą Jencių pavyko atsekti, kad šio signataro šaknys irgi suvalkietiškos. Mano knyga – tai lyg istorinis popsas, populiarinant gimtąjį kraštą. Tai ne vientisa istorija, o apybraižos, skelbtos spaudoje, interneto svetainėse. Dabar leidinyje matau daug trūkumų, netgi klaidų, bet jos neišvengiamos net solidžiose studijose. Pagal galimybes nurodyti ir šaltiniai. Kitais metais tikiuosi išleisti naujų istorinių apybraižų leidinį. Jį rengsiu atsižvelgdamas į klaidas ir trūkumus, pasitaikiusius šioje knygoje“. Publikuota: 2020-07-07 09:22:36 Komentarai:Jūs naršote standartinę svetainės versiją. Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
|
Šiame numeryje
* Kultūros darbuotojų dieną – ąžuolas Dainų šventei * Senjorė ligoninės slaugę apkaltino smurtu * Rūta Žilionytė: „Dainavimas – dalis manęs“ Laikraštis leidžiamas antradieniais ir penktadieniais.
|
||||||||||||
|