„Santaka“ / Moterys bandys atgaivinti organizacijos veiklą

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda 1 t talpos konteinerį metaliniame rėme su išleidimo čiaupu ir jo prailginimu (45 Eur), tokį pat konteinerį be metalinio rėmo (15 Eur). Tinka vandeniui ar kurui laikyti. Gali atvežti. Tel.: 8 686 98 506, 8 686 98 503.
Galioja iki: 2018-09-29 09:19:34

Brangiai išsinuomotų žemės ūkio paskirties žemės. Tel. 8 624 12 402.
Galioja iki: 2018-09-30 10:57:07

Parduoda kiaulę skersti. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2018-10-01 11:50:58



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2007-03-08 09:39

Dalinkitės:  


Trys jaunos moterys (iš kairės): Eglė Štaraitienė, Ingrida Raginienė ir Jurgita Plechavičienė, pasiskirsčiusios pareigomis, imsis veiklos pagelbstint smurtą patiriančioms moterims.

Autorės nuotr.


Moterys bandys atgaivinti organizacijos veiklą

Birutė NENĖNIENĖ

Dokumentai išlikę

Prieš gerus penkerius metus susibūrusi grupė moterų įkūrė krizių centrą. Apie organizacijos, pavadintos „Vilkaviškio moterų namai – krizių centras“, egzistavimą tebėra informacija internete. Tačiau per tuos penkerius metus ne tik pasikeitė organizacijos buveinės adresas, bet ir vadovai. Gerai net neįsisiūbavusi veikla nutrūko, nors ši nevyriausybinė organizacija užregistruota, turi įstatus, gali veikti.

Socialinės paramos skyriaus vedėja Danutė Grabauskienė šiomis dienomis ėmėsi atgaivinti šią organizaciją. Pasak vedėjos, nereikia nė abejoti, jog ji reikalinga. Statistika teigia, jog apie 63 proc. moterų Lietuvoje patyrė smurtą šeimoje. Tačiau visuomenėje susiklosčiusi tokia nuostata, jog jei moterį vyras muša, tai ji yra kalta, nes išprovokavo smurtą prieš save. Bet to neturėtų būti. Juk yra Europos Sąjungoje šalių, pavyzdžiui, Austrija, kurioje dėl šeimoje smurtaujančio vyro moteris netgi neprivalo rašyti prašymo policijai – smurtas šeimoje traktuojamas kaip nusikaltimas ir smurtautojas iškart izoliuojamas dešimčiai dienų, pradedamas tyrimas.



Planas ateičiai

Lietuvoje irgi jau žengti pirmieji žingsniai – praeitų metų gruodžio 22 dieną Vyriausybė priėmė nutarimą dėl valstybinės smurto prieš moteris mažinimo strategijos ir jos įgyvendinimo priemonių 2007–2009 metų plano patvirtinimo. Jame rašoma, jog smurto šeimoje atveju iš būsto turi būti pašalinamas smurtautojas, o ne auka. Numatoma užtikrinti konsultavimo paslaugas smurto šeimoje aukoms, siekti, kad smurto aukoms būtų suteiktas laikinasis saugus prieglobstis, steigti daugiau organizacijų, dirbančių su smurtautojais, siekiančiais atsikratyti smurtinio elgesio, burti smurtautojų savitarpio pagalbos grupes. Taip pat nuolat dirbti švietėjišką darbą smurto prevencijos, teisinio švietimo, šeimos ir žmogiškųjų vertybių stiprinimo srityje, skiepyti nepakantumą smurtui. Šiame plane kalbama ir apie krizių centrų darbuotojų bei savanorių parengimą, jų mokymą ir t.t. Taip pat numatoma apskrityje įkurti bent vieną įstaigą, teikiančią paslaugas smurto šeimoje aukoms, – reikalui esant laikinai apgyvendinti.

Valstybės mastu šiems metams yra numatyta 400 tūkst. litų iš dalies finansuoti nevyriausybinių organizacijų veiklai smurto prieš moteris srityje.

Atsikūrusi moterų krizių organizacija gali teikti projektą ir Savivaldybės finansuojamos nevyriausybinių organizacijų veiklos programai. Pradžioje ji galėtų imtis švietėjiškos veiklos, surinkti ir teikti reikalingą informaciją.



Gali išaugti į padalinį

Dabar moterys nesulaukia pagalbos dėl to, kad ne tik aplinkiniai žmonės, bet ir policijos pareigūnai nenori kištis „ne į savo reikalus“. Be to, ir pačios nukentėjusios moterys ar joms bandantys padėti žmonės nežino, kur kreiptis. Marijampolėje veikiantis Moterų krizių centras sutiktų bendradarbiauti su Vilkaviškyje susikūrusia organizacija, kritiniais atvejais nukentėjusioms suteiktų ir pastogę. Kai 2004 metais Vilkaviškio moterų krizių centras rašė projektą respublikiniam paramos konkursui (deja, finansavimo negavo), buvo numatę patalpas, kuriose ne ilgiau kaip trims paroms galėtų priimti moteris, patyrusias smurtą šeimoje. Dabar yra numatyta, jog suremontuotose VšĮ Socialinės pagalbos centro patalpose įsikurs pagalbos krizių atvejais padalinys. „Jis galėtų išaugti iš dabar atsikūrusios moterų krizių centro organizacijos“, – žvelgė į perspektyvą D.Grabauskienė.



Ne gailėtis, bet padėti

Šiuo metu iniciatyvą pasinerti į visuomeninės organizacijos veiklą parodė jaunos moterys, kurios savo jėgas buvo bandžiusios konkurse darbui su socialinės rizikos šeimomis. „Socialinis darbas arti širdies, gal ir visuomeninėje veikloje būsime naudingos“, – apie savo norą aiškino Kauno ir Marijampolės kolegijas baigusios bei dabar Vilniaus ir Žemės ūkio universitetuose studijuojančios vilkaviškietės Jurgita Plechavičienė, Ingrida Raginienė ir Eglė Štaraitienė.

Jų nuomone, didžiausia problema, kad aklavietėje atsidūrusios moterys niekur nesikreipia arba nežino, kur tikėtis pagalbos, be to, susigūžia savyje besibaimindamos aplinkinių požiūrio. „Niekada nereikia tokių moterų gailėtis, bet negalima jų atstumti, reikia stengtis padėti, visų pirma nukreipiant į tam tikras instancijas dėl teisinės ar psichologinės konsultacijos“, – sakė Jurgita, kuriai patikėtos Moterų krizių centro vadovės pareigos.






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Išrinkti geriausi „Metų ūkiai“
* Svečiui iš Vokietijos įteiktos Garbės piliečio regalijos
* Neišmokiusi veltėdžių gyventi visuomenė moka dvigubai
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar kada nors esate nukentėjęs nuo vagių?
Taip, patyriau didelių nuostolių.
Niekada su vagystėmis nesusidūriau.
Nukentėjau nežymiai.
Esu apsidraudęs, todėl jaučiuosi saugiau.



Kalbos patarimai

Ar galima „dirbti pareigose“?
Daiktavardis pareigos žymi darbo ar tarnybos vietoje turimą statusą, bet ne pačią vietą, todėl vietininkas pareigose nevartotinas, pvz.: Jis dirba direktoriaus pareigose (taisoma yra direktorius, dirba direktoriumi, eina direktoriaus pareigas).


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas