„Santaka“ / Sosnovskio barščiai patys neišnyks / Gamta

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 5,50 €!


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Perka apleistą sodo sklypą. Siūlyti įvairius variantus. Tel. 8 633 92 221.
Galioja iki: 2020-07-10 10:51:15

Parduoda 1 t talpos konteinerį metaliniame rėme (tinka vandeniui, kurui, skystoms trąšoms, yra išilginimo kranai), 200 l talpos statinę. Gali atvežti. Taip pat parduoda sunkvežimio priekabos prikabinimo mechanizmą. Tel.: 8 686 98 506, 8 686 98 503.
Galioja iki: 2020-07-11 09:46:02

J. Janonio g. 9, Vilkaviškyje išnuomoja 52 m² ploto komercinės paskirties patalpas. Tel. 8 683 53 051.
Galioja iki: 2020-07-12 11:37:14



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Gamta

Dalinkitės:  


Pakanale plintantys Sosnovskio barščiai jau pradeda kelti į saulę baltus žiedynus.

Autorės nuotr.


Sosnovskio barščiai patys neišnyks

Eglė MIČIULIENĖ

Apie Sosnovskio barščių naikinimą kalbos tęsiasi jau keletą metų, tačiau reali situacija nesikeičia – mat nuo kalbėjimo barščiai nenyksta. Vis dėlto šiemet šiam tikslui savivaldybėms žadama skirti lėšų.



Riba – 100 tūkst. eurų

Lietuvos savivaldybės iki liepos vidurio gali teikti paraiškas finansuoti Sosnovskio barščių naikinimą jų teritorijose, tam iš viso numatyta beveik 600 tūkst. eurų. Aplinkos ministerija savivaldybėms planuoja skirti lėšų iš Aplinkos apsaugos rėmimo programos.

Sosnovskio barščiai už šio projekto lėšas gali būti naikinami tik valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausančiuose žemės sklypuose. Taip pat numatyta, jog Savivaldybė turi būti parengusi šio augalo populiacijos gausos reguliavimo veiksmų planą.

Ministerija gali finansuoti paslaugos pirkimą Sosnovskio barščiams naikinti, herbicidų pirkimą arba šiam augalui naikinti skirtos įrangos nuomą.

Maksimali dotacijos suma projektui – iki 100 tūkst. Eur. Žadama kompensuoti iki 70 proc. tinkamų finansuoti išlaidų, o projektai turės būti įgyvendinti ne ilgiau kaip per 36 mėnesius nuo sutarties pasirašymo.



Kalba jau seniai

Apie būtinybę naikinti žmonėms pavojingus Sosnovskio barščius kalbama jau seniai. Bene prieš penkerius metus Aplinkos ministerija iš savivaldybių pradėjo rinkti duomenis apie nuodingųjų augalų populiaciją rajonuose. Pernai seniūnai buvo raginami vietas, kuriose jie auga, nurodyti specialioje Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) mobiliojoje programėlėje „NMA agro“.

Tačiau plotus suregistravę rajono seniūnai sako, kad jokio atgalinio atgarsio nesulaukė. Konkrečių šios žolės naikinimo priemonių visuotinai iki šiol taip pat imtasi nebuvo.

Valdininkai neskuba parengti ir taisyklių, kurios įpareigotų savivaldybes bei privačių valdų savininkus privalomai naikinti žmogaus sveikatai pavojingus augalus, nors apie tai, kad tokios prievolės reikalingos, ministerijoje taip pat kalbama jau ne pirmi metai.

Tad sprendimas skirti lėšų nuodingiesiems barščiams naikinti jau būtų geras žingsnis pirmyn.



Kvietė pranešti

„Mūsų rajone Sosnovskio barščiai nėra masiškai išplitę. Nedidelis plotas buvo užfiksuotas Pilviškių seniūnijoje, o didžiausia bėda – Gižų seniūnijoje, – teigė Savivaldybės administracijos vyr. specialistas ekologas Darius Bunikis. – Tam, kad būtų skirta lėšų Sosnovskio barščių naikinimui, pirmiausiai reikia žinoti jų augimvietes. Sunkiausia, kad augalai išplitę ne ištisai, o atskirais ploteliais. Todėl juos pirmiausiai reikia inventorizuoti, parengti jų naikinimo veiksmų planą (nes ne visur galima purkšti herbicidais) ir tik tada kreiptis dėl lėšų gavimo.

Augimvietėms fiksuoti, anot ekologo, gali tekti užsakyti inventorizacijos paslaugas. Bet yra ir kita išeitis – ūkininkai galėtų sužymėti barščiais užkrėstas vietas ir atėję deklaruoti žemes praneštų koordinates bei preliminarų plotą. Žemės ūkio skyriaus specialistai jiems pasirengę padėti.

Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vedėja Lina Grygelaitienė sakė, jog reikėtų registruoti visus pastebėtus atvejus.

„Būtų gerai, kad gyventojai (nebūtinai ūkininkai) informuotų Žemės ūkio skyriaus specialistus ne tik apie valstybinėje žemėje, bet ir savo, kaimyno laukuose ar bet kurioje vietoje augančius Sosnovskio barščius. Specialistai užfiksuotų koordinates, susistemintume informaciją. Parama šiuo konkrečiu atveju teikiama tik už augalų naikinimą valstybinėje žemėje, bet turėdami suinventorizuotus plotus galbūt ir kitais atvejais galėtume ieškoti kažkokios pagalbos, lėšų iš kitų finansavimo šaltinių“, – sakė L. Grygelaitienė.



Išplito nuo Marijampolės

Į Gižų seniūniją Sosnovskio barščiai pakelėmis ir kanalais atkeliavo nuo Marijampolės.

Šis augalas – gajus. Dar prieš ketverius Gižų seniūnas Romas Kučiauskas savo teritorijose jų pasakojo matęs tik vieną kitą, o jau po metų Sosnovskio barščiai išsisėjo ištisais ruožais.

Dabar stambios baltų žiedynų galvos svyruoja Adamarinos, Oranų, Rūdos, Gižų Daržininkų kaimuose, pavienių augalų yra net pačioje Gižų gyvenvietėje. Barštynai nusidriekę ten, kur nevystoma žemdirbystė: tęsiasi ilgiausius atstumus kanaluose per ūkininkų laukus, supa Gižų seniūnijoje esančios Marijampolės vandenvietės teritoriją, t. y. ten, kur yra nedirbamos žemės.

„Štai Adamarinos kaime yra plotas, kuriame šie augalai augo. Bet žemę įsigijęs ūkininkas plotus ėmė šienauti, ir barščių nebėra. Ten, kur šienaujami kanalai, barščiai irgi neauga ar bent jau neplinta į kitas teritorijas“, – pasakojo seniūnas.



Priklauso valstybei

Paprasčiausia Sosnovskio barščius naikinti herbicidais, tačiau ne visose vietose (pavyzdžiui, prie vandenvietės) chemikalus purkšti leidžiama. Tokiu atveju pavojingus augalus reikėtų naikinti mechaniškai, o tai daryti gali tik specializuota įmonė.

„Domėjausi tuo reikalu, viena įmonė jau siūlėsi dirbti pavasarį, bet seniūnijai tai – per dideli pinigai, nes beveik visur darbas – rankinis“, – pasakojo R. Kučiauskas.

Kaip minėta, barščiai daugiausiai išplitę kanaluose, vedančiuose per ūkininkų laukus. Seniūnas svarstė, kad ūkininkai, gaunantys nemenkas išmokas iš NMA dėl aukštų žemdirbystės rodiklių, savo plotuose Sosnovskio barščius turėtų naikinti patys, juolab kad augalas plinta ir teršia jų žemes. Tačiau tai jau – žmogaus sąmoningumo reikalas. Vilkaviškio savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus specialistai teigia, kad pagal šiandien galiojančius įstatymus kanalai yra valstybinė teritorija ir ūkininkų neįmanoma priversti nusišienauti šlaitus.

„Sprendžiama ateityje kanalus perduoti ūkininkams, bet kol kas jie priklauso valstybei ir priežiūra turi rūpintis ji. Bet tiek lėšų nėra, todėl mes tik prašome ūkininkų ir džiaugiamės, kai jie prisižiūri kanalų šlaitus“, – kalbėjo L. Grygelaitienė.



Tvarkytis turėtų visi

R. Kučiauskas gyrė ūkininkę Rasą Alavočienę – anot seniūnijos vadovo, ši moteris ypatingai rūpinasi aplinka ir Sosnovskio barščius stengiasi išnaikinti.

Pati R. Alavočienė savo nuopelnų nematė.

„Mano kanalas, tai ir purškiu kasmet, kovoju. Bet čia kova su vėjo malūnais, jei aplink visi nesitvarkys. Iš kitos pusės kanalo vėjas sėklas suneša, ir vėl tas pats. Bet pas mus to kanalo nedaug, ir problemos labai didelės nėra. O valstybė visų piktžolių tikrai neišnaikins“, – kalbėjo ūkininkė.

Sosnovskio barščius teigė naikinęs ir stambiausias seniūnijos ūkininkas Arūnas Maksvytis, per kurio plotus besidriekiančių kanalų šlaitus smarkiai užpuolęs nuodingasis augalas.

„Naikinome, bet vis tiek atželia. Seniau buvo efektyvi cheminė priemonė, kuria purkšdavo geležinkelius, bet jos jau nebeveža. Dabar bandome MCPA maišyti su raundapu, tačiau nieko gero: barštis apgelsta, bet nežūsta. O seniūnijos specialistui, kuris kasmet renka informaciją apie Sosnovskio barščius, visada pasakome, kad pas mus jų yra. Bet kas iš to?.. – kalbėjo A. Maksvytis.






Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Vištyčio pakrantė užburs melodijų garsais
* Apleisti pastatai – opi rajono problema
* Audros išguldė rajono ūkininkų pasėlius
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar mokėtumėte gaivinti žmogų?
Taip, esu lankęs kursus.
Bandyčiau, bet nesu to mokęsis.
Jau esu suteikęs pirmąją pagalbą.
Gaivinti nedrįsčiau.
Nemoku, bet norėčiau išmokti.



Kalbos patarimai

Ar automobilis gali planiruoti kelyje?
Žodis planiruoti neteiktinas vartoti dėl hibridinės darybos. Vartotina sklęsti, pvz.: Šlapiame ir slidžiame kelyje automobilis pradėjo planiruoti ( sklęsti ) pakelės griovio link.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2020 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas