|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
| ||||||||||||||
Siūlykite temą
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
|
„Santaka“ / Pramogos
Žygeivius per lankas ir kalvas vedė Vištyčio kraštą puikiai pažįstantis regioninio parko vyr. specialistas ekologas Vaidas Leonavičius.Autorės nuotr.
Vištyčio regioninio parko direkcija šį savaitgalį organizavo pėsčiųjų žygį po Kylininkų kraštovaizdžio draustinio kalvas ir pievas. Nors žygio diena pasitaikė apniukusi, o retkarčiais krito smulki dulksna, tačiau tai nesumažino žygeivių entuziazmo susipažinti su gražiausiomis draustinio vietomis, pasigrožėti kraštovaizdžiu, išgirsti įdomių pasakojimų ir faktų. O pamatyti ir sužinoti buvo tikrai ką, tik spėk dairytis. Žygio metu aplankėme žemiausią Vištyčio regioninio parko vietą – Šakių ežerėlį, vietovę, kurios vaizdai primena mažąją Šveicariją, lipome į Suopkalnio kalvą, nuo kurios atsiverianti panorama nustebino ne vieną. Įveiktos stačiašlaitės Šmito ir Oto kalvos, aplankytas įspūdingas šimtametis ąžuolas, iš arti apžiūrėtos lietuviškosios orchidėjos – gegūnės, dvilapės blandys. Gerų emocijų suteikė tolumoje prabėgusi lapė, netikėtai pasirodžiusios stirnos, pamatyti bebrų namai, rasta lapės ola, teko išgirsti ir balų gegutę – taip dzūkų vadinamą varlę kūmutę, kurios skleidžiami garsai primena gegutės kukavimą. Žygio maršrutas vedė ne tik lauko ir miško keliukais, bet ir vešliomis pievomis, o daugiausiai įspūdžių žygeiviams paliko ėjimas bebrų užtvanka. Šios pažinties su Kylininkų kraštovaizdžio draustiniu metu buvo nueita apie 10 km, kurie įveikti per 4 val. Džiugu, kad parko direkcijos organizuojami pėsčiųjų žygiai pritraukia žmonių ne tik iš aplinkinių rajonų, bet ir tolimesnių Lietuvos kampelių – Radviliškio, Prienų, Kauno. Dėkojame visiems dalyvavusiems ir sakome: iki kito susitikimo Vištyčio regioniniame parke! Živilė GRIMAILAITĖ Vištyčio regioninio parko vyr. specialistė, rekreacijos vadybininkė Publikuota: 2020-06-22 08:20:33 Komentarai:Jūs naršote standartinę svetainės versiją. Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
|
Šiame numeryje
* Jubiliejų švenčiantis prelatas: „Duonos be plutos nebūna“ * Salomėja Nėris: palikti poetės vardą ar naikinti? * Beržų kirtėjai išgąsdino žmones: ar išliks Ripkaus giraitė? Laikraštis leidžiamas antradieniais ir penktadieniais.
|
||||||||||||
|