„Santaka“ / Nuo okupacijos nukentėję žmonės atgauna milijonus eurų / Naudinga

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)


Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Naudinga

Dalinkitės:  


Algimantas Petrauskas žino, kokių dokumentų gali prireikti bendraujant su užsienio šalies ambasada.

Autorės nuotr.


Nuo okupacijos nukentėję žmonės atgauna milijonus eurų

Eglė KVIESULAITIENĖ


Nors per Antrąjį pasaulinį karą nukentėjusių žmonių gretos sparčiai retėja, vis dar yra tokių, kurie net neįtaria galintys gauti kompensaciją už patirtas skriaudas. Per trejus metus mūsų rajono gyventojai iš Rusijos, Vokietijos ar Šveicarijos fondų atgavo daugiau nei 2 mln. eurų.



Atskleidžia dokumentai

Tikslios statistikos, kiek mūsų rajone gyvena žmonių, nukentėjusių per Antrąjį pasaulinį karą nuo vokiškojo fašizmo, ko gero, nėra, nes ne visi matė reikalą kreiptis, kad už tai gautų priedą prie pensijos. Valstybinės pensijos mokamos asmenims, kurie Antrojo pasaulinio karo metais buvo išvežti priverstiniams darbams, taip pat ten gimusiems ar kartu buvusiems nepilnamečiams šeimos nariams.

Antrojo pasaulinio karo ir okupacijų metais išvežtiems į priverstinius darbus, buvusiems getuose, įkalinimo įstaigose ir kitose laisvės atėmimo vietose žmonėms ar jų įpėdiniams skirtos ir vienkartinės kompensacijos.

Tačiau ne visos išmokos mokamos per Lietuvos valstybės institucijas ir ne apie visas jas nukentėjusieji žino. Apie kompensacijas, galinčias vilkaviškiečius pasiekti iš Rusijos, Vokietijos ar net Šveicarijos, bene daugiausiai žino oficialių dokumentų vertimu užsiimantis Algimantas Petrauskas. Solidaus amžiaus vyras savo vertimų biure per rankas perleidžia aibę dokumentų, kuriuos į užsienio šalis siunčia mūsų rajono gyventojai.


– Per trejus metus Vilkaviškio rajono gyventojams padėjau atgauti daugiau kaip 2 milijonus eurų, – sakė A. Petrauskas. – Sužinoję vieni iš kitų pas mane žmonės atvyksta net iš Vilniaus ar Klaipėdos.



Ne vien kariavusiesiems

Vertėjas sakė, kad apie kompensacijas, kurios priklauso mūsų šalies gyventojams iš kitų valstybių, dažniausiai sužino atsitiktinai, kai į jį kreipiasi kokį dokumentą iškapstę klientai.

Prieš trejus metus, kai Baltarusijoje kilo protestai prieš šios šalies prezidentą Aleksandrą Lukašenką, pas vertėją pradėjo eiti vilkaviškiečiai, nešini Rusijos prezidento Vladimiro Putino 2014 m. gegužės 8 d. išleistu įsakymu Nr. 311. Kuo įvykiai Baltarusijoje susiję su vilkaviškiečių noru atsiimti pinigus iš Rusijos, galima tik paspėlioti. Galbūt rusiškuose portaluose žinias iš kaimyninės Baltarusijos sekę kraštiečiai tiesiog atsitiktinai atrado ir jiems aktualų dokumentą.

Rusijos prezidento įsakyme kalbama apie paramą Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje gyvenantiems Antrojo pasaulinio karo veteranams. Žinoma, rusų kalba parašytame tekste karas vadinamas ne Antruoju pasauliniu, o Didžiuoju tėvynės karu. Nors iš pirmo žvilgsnio atrodytų, kad V. Putino pasirašytas dokumentas liečia tik tuos, kurie tiesiogiai kariavo, iš tiesų jis skirtas paremti ir kalėjusiuosius koncentracijos stovyklose, getuose, kitose Vokietijos ir jos sąjungininkų sukurtose priverstinio laikymo vietose, taip pat žuvusiųjų ar invalidais tapusiųjų Antrajame pasauliniame kare bei kare su Suomija našles. Kai kuriais atvejais pinigus gali atsiimti ir turto paveldėtojai.


Moka šveicarai

Panašiais keliais pas A. Petrauską atkeliavo ir kitas dokumentas apie 1, 25 mlrd. dolerių fondą Šveicarijoje. Tiesa, pastarasis dokumentas išleistas gerokai seniau, tačiau juo vadovaudamiesi vilkaviškiečiai vis dar ieško prarastų pinigų.

Iš Šveicarijos fondo kompensacijos mokamos kur kas platesniam nukentėjusiųjų ratui ir už visų rūšių skriaudas – tiek fizines, tiek dvasines, tiek finansines. Pavyzdžiui, jei žinote, kad jūsų tėvai ar seneliai iki 1945 metų turėjo indėlį kuriame iš Šveicarijos bankų, dabar galėtumėte jį atsiimti. Mat Šveicarijos bankai turi išsaugoję visus dokumentus, tad jums beliktų įrodyti giminystę su indėlininku.

Jei jūsų, tėvų ar senelių namus okupavo naciai, paveldėtojai į tiesioginę kompensaciją pretenduoti negali. Tačiau socialiai remtini turtą praradusiųjų palikuonys gali gauti humanitarinę pagalbą maisto produktais ar medicininėmis priemonėmis.

Šveicarija prisiima kaltę ir dėl tų atvejų, kai neįsileido nacių persekiojamų pabėgėlių, juos deportavo ar įsileidusi juos suėmė, kitaip žiauriai elgėsi. Šiai kategorijai priklauso žmonės, kuriuos naciai persekiojo dėl tautybės (žydai, romai), tikėjimo (Jahovos liudytojai), seksualinės orientacijos ar fizinių trūkumų.


Net jei taip nukentėjo jūsų tėvai ar seneliai, kai kuriais atvejais galite gauti išmoką už jiems padarytą moralinę žalą.



Kreipiasi paveldėtojai

Daugiausiai mūsų rajono gyventojų kompensacijas gauna už tai, kad buvo priverstinai išvežti dirbti į nacių vadovaujamas įstaigas.

Tačiau kompensacija mokama ir tiems, kurie priverstinai dirbo šveicarų vadovaujamose įstaigose. Išmokas gali gauti ir dirbusiųjų, mirusių vėliau nei 1999 m. vasario 15 d., paveldėtojai.

Anot A. Petrausko, daugeliui besikreipusiųjų pavyksta gauti nemažas kompensacijas, siekiančias net per 1000 eurų. Todėl tikrai verta pabandyti atsiimti pinigus.

Nemažas sumas gauna ir tie, kurie patys nacistinėje Vokietijoje per karą nedirbo, tačiau buvo priverstinai išvežti su tėvais ar ten gimė.

Jei norintis gauti kompensaciją žmogus turi išlikusius dokumentus, liudijančius apie priverstinį išvežimą ar darbą, išmoką gauti daug paprasčiau: pakaks vertėjo ir notaro paslaugų.

Jei dokumentų neišlikę, norint įrodyti teisę į kompensaciją teks rasti liudininkų, galinčių paliudyti priverstinio išvežimo faktą, ir kreiptis į teismą.

Taip pat daug informacijos gali suteikti ir Rusijos federacijos ambasada Vilniuje (tel. +370 5 272 17 63).



Publikuota: 2020-06-15 09:30:56

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Jubiliejų švenčiantis prelatas: „Duonos be plutos nebūna“
* Salomėja Nėris: palikti poetės vardą ar naikinti?
* Beržų kirtėjai išgąsdino žmones: ar išliks Ripkaus giraitė?
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Paskutinį kovo sekmadienį bus įvestas vasaros laikas. Teks anksčiau keltis, bet vakarais bus ilgiau šviesu. Ar laukiate to?
Taip.
Ne.
Man jokio skirtumo.
Vasaros laikas galėtų būti visada.



Kalbos patarimai

Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2024 Visos teisės saugomos. Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai