|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / Gyvenimas
|
|
|
Fotografija Gintautas Gudaitis susidomėjo dar būdamas mokinukas ir savo pomėgio neapleido iki šiol.
Autorės nuotr.
Eglė MIČIULIENĖ
Vilkaviškietį Gintautą Gudaitį fotografija traukė visą gyvenimą. Vyras fiksuoja vaizdus dviračių žygiuose, čiuoždamas slidėmis, nerdamas po vandeniu, vienas pirmųjų Vilkaviškyje išbandė fotografiją su dronais. O pastaruoju metu jo objektyvo akis dažniausiai sustoja ties kokiu nors simpatišku gyvosios gamtos atstovu – kiškiu, vovere, ereliu ar barsuku.
Visada su savimi
Fotografuoti mėgstantys žmonės puikiai žino tą jausmą, kai prieš akis išnyra įdomus vaizdas, o fotoaparatas... pamirštas namuose.
Kaip tik todėl G. Gudaitis visuomet stengėsi fotografuoti mažu aparatu, kad jį nuolatos galėtų turėti su savimi. Dažniausiai tai būdavo nedidelė į kišenę telpanti „GoPro“ kamera, skirta fiksuoti vaizdus slidinėjant, aktyviai sportuojant. Telefonu nuotraukų daryti vyras niekada nemėgo.
„Nesu koks nors rimtas fotografas, šis užsiėmimas – tik mano hobis. Domiuosi, ką su fototechnika galėčiau nuveikti ant žemės, iš oro ir po vandeniu. Ir būtų gerai kuo universalesnis aparatas, kad nereikėtų visam apsikarstyti įranga, – dėstė vyras. – Mano „tašiukės“ kišenėse visada yra dvi kameros: viena mažutė „GoPro“ ir viena truputį rimtesnė. Laikau jas taip, kad vos sustojęs galėčiau pasiekti. Slidinėdamas kamerą prisitvirtinu ir ant galvos ar prie juosmens, ant diržo“, – pasakojo vilkaviškietis.
Vieni bėga, kiti snaudžia
Tačiau svajonės auga – „išaugo“ ir Gintauto aparatūra. Dabar G. Gudaitis kadrus fiksuoja žmonos Rasos dovanotu apie 1, 5 kg sveriančiu „Nikon“. Jį tampytis nėra lengva, bet aparatūra puikiai pritaikyta fotomedžioklei, todėl ja nesunkiai gali „pritraukti“ aukštai ant šakos snaudžiančią voverę ar tolumoje iš javų išnirusias stirnų galvas. Su šiuo prietaisu dauguma Gintauto nuotraukų dabar padarytos per automobilio langą, kaip jis pats sako, važinėjant po rajoną darbo reikalais.
„Specialiai į mišką einu retai, nes tiesiog traukiu erkes. O kai važiuodamas lauko keliuku pamatau kokį žvėrelį, staigiai stoju ir fotografuoju. Gaila, kad tie gyvūnėliai drąsūs tik tol, kol automobilis važiuoja pro šalį. Bet kai tik sustoji, jie akimirksniu neria tolyn. Kartą važiuojant į Vištytį kelią perbėgo kokie devyni elniai! Griebiau fotoaparatą, bet iš to skubėjimo nesugebėjau jo net įjungti. Iššokau iš mašinos, bandžiau dar lįsti į mišką, bet gražuolių žvėrių jau nė padujų nebuvo likę“, – apgailestavo vyras, elnius natūralioje gamtoje matęs tą vienintelį kartą.
Tačiau ne visi gyvūnai tokie bailūs.
„Kartą važiuodamas už kokio šimto metrų pamačiau laukuose medžiojančią lapę. Sustojau. Ji į mane kurį laiką žiūrėjo, užsiėmė savo reikalais, o paskui staiga šlept, galvą ant uodegos padėjo – ir užsnūdo...“ – juokėsi Gintautas.
Vyrui pavykę nufotografuoti ir juokingai ant šakų prigulusią nusnūsti voverę.
Paukščių – visa kolekcija
Kitąkart dėl gražaus kadro ir į laukus ar miškus važiuoti nereikia: dabar Gudaičių feisbuko paskyrą papuošia vis naujų paukštelių nuotraukos. Spalvingas dagiliukas, ant obels šakos nutūpęs čivylis, ryškioji žaliukė, snapą ištiesęs varnėnas – visi jie užfiksuoti namų kieme.
Paukščių nuotraukų Gintautas jau turi nemažą kolekciją. Joje – gervės, garniai, gulbės, kurapkos, pempės, kormoranai, paukštvanagiai ir kita sparnuotoji fauna. Yra ir skrajūnų „užsieniečių“: viešėdamas Kuboje vilkaviškietis įamžino žuvaujančius pelikanus.
O vieni įdomiausių Lietuvoje nufotografuotų paukščių – virš užšalusio Vištyčio ežero sklandantys jūriniai ereliai. Tai – reti įspūdingo dydžio sparnuočiai, kurie, kaip mano G. Gudaitis, į Lietuvą atlėkė iš Romintos girios. Tačiau regioninio parko direkcijos darbuotojai sako, kad jūriniai ereliai Vištytyje bent porą metų jau apsistoję ir peri.
Pats Gintautas norėtų nufotografuoti paprastą kukutį. Šį kuoduotą paukštelį vyras matęs jau ne kartą, tačiau kadre pagauti niekaip nepavyksta.
Susitikimas su gyvatėmis
Gintautas su drėgmei atspariomis kameromis mėgsta fotografuoti ir po vandeniu, ypač lankydamasis šiltuosiuose kraštuose. Atostogaujant Turkijoje jo kamerą puolė krabas.
– Nardydamas po vandeniu pamačiau rają ir ėmiau fotografuoti, o ji nerdama išbaidė ant dugno gulėjusius stambius krabus. Prisiartinau prie vieno iš jų ir pamėginau nufotografuoti, o šis ištiesė žnyples ir mikliai keliskart kaukštelėjo per kamerą. Tokius vaizdus ir užfiksavau, – kalbėjo pašnekovas.
Atostogaujant Balyje vilkaviškiečiui dukart teko susitikti ir su vandens gyvatėmis.
– Vietiniai gyventojai sakė, kad nuodingų gyvių ten nėra. Bet fotografuodamas po vandeniu staiga matau – po kojomis rangosi gyvatė... Gal ir nenuodinga, bet aš jų ir šiaip nelabai mėgstu... Kitą, tokią rainą, susitikau brisdamas į vandenį. Ištiesiau jos link fotoaparatą, bet gyvatė išsigandusi šovė pro mane tokiu didžiuliu greičiu, kad nespėjau nė sureaguoti, – pasakojo G. Gudaitis.
Ant kelio – stumbras
Vis dėlto įdomiausią, o gal greičiau netikėčiausią savo kadrą vyras užfiksavo netoli Pajevonio girininkijos. Tąkart su sūnumi važiuojančiam Gintautui priešais automobilį prabėgo... stumbras. Kirtęs kelią žvėris įlindo į mišką. Pavažiavę dar apie 100 metrų Gudaičiai vėl pamatė žolę rupšnojantį stumbrą.
„Nesupratome, kaip taip greitai žvėris galėjo atsidurti kitoje vietoje ir ten ramiai sau ganytis. Pagalvojau, kad tai greičiausiai kitas stumbras. Vėliau spaudoje perskaičiau, kad iš Lenkijos stumbryno pabėgo du stumbrai – matyt, po mūsų rajoną jie ir klajojo dviese“, – prieš beveik porą metų nutikusį įvykį prisiminė pašnekovas.
Tiesa, stumbro nuotraukos nebuvo labai ryškios ir kokybiškos, nes „fotosesija“ vyko prieblandoje.
O štai naujausia kamera, kurią įsigijo Gintautas, daugiau skirta medžiotojams, ji vaizdus fiksuoja ir naktį. Tačiau G. Gudaitis „medžioja“ ne žvėris, o jų atvaizdus. Neseniai, ketindamas nufotografuoti barsukus, šią kamerą vyras paslėpė greta vieno rajono miško, prie pakelėje pastebėtų olų.
Pirmą naktį aparatas užfiksavo tik atklydusią lapę, tačiau kitą iš olos dryžuotas galvas iškišo ir patys barsukai.
Filmuoti vaizdeliai atidūrė Gudaičių feisbuke.
Vaizdai iš viršaus
Visuomet įspūdingai atrodo iš aukštybių fotografuojami vaizdai. Nemažai Vilkaviškio ir kitų mūsų rajono vietovių nuotraukų Gintautas pridaręs su dronu.
Pamatęs gražias fotografijas į G. Gudaitį jau kreipėsi ne vienas vilkaviškietis, prašydamas iš aukštai įamžinti vieną ar kitą objektą. Iš paukščio skrydžio Gintautas darė ir dar išlikusių senųjų medinių pastatų nuotraukas muziejininkės Aušros Mickevičienės knygai „Sugrįžimai... Vilkaviškio krašto etnografinės sodybos“.
Ne tik miestus ir miestelius, įdomius pastatus, bažnyčias, bet ir rajone rengiamų dviračių žygių akimirkas vyras fiksavo su dronu. Vis dėlto dabar į pastarąjį pomėgį G. Gudaitis žiūri atsargiai: juk šis prietaisas gali nukristi žemyn. Neseniai, kai Gintautas fotografavo pažeme slenkančią smėlio audrą, taip ir nutiko – aparatas nukrito, propeleris išlakstė į visas puses.
„Suprantu, kad tokiu atveju gali patirti ne tik finansinių nuostolių: jei aparatas nukris ant žmogaus, gali jį rimtai sužaloti. Dėl to per įvairias šventes nejauku žiūrėti, kaip kažkas skraidina dronus tiesiai virš galvų. Jei yra minia žmonių, aš pats droną stengiuosi skraidinti kur nors pakrašty“, – pasakojo pašnekovas.
Dronu fotografuotais vaizdais galima pasigrožėti ir G. Gudaičio sūnaus Ado sukurtoje bei administruojamoje feisbuko paskyroje Vilkaviškis iš aukštai.
Vilkaviškietį Gintautą Gudaitį fotografija traukė visą gyvenimą. Vyras fiksuoja vaizdus dviračių žygiuose, čiuoždamas slidėmis, nerdamas po vandeniu, vienas pirmųjų Vilkaviškyje išbandė fotografiją su dronais. O pastaruoju metu jo objektyvo akis dažniausiai sustoja ties kokiu nors simpatišku gyvosios gamtos atstovu – kiškiu, vovere, ereliu ar barsuku. |
Fotografuoti mėgstantys žmonės puikiai žino tą jausmą, kai prieš akis išnyra įdomus vaizdas, o fotoaparatas... pamirštas namuose.
Kaip tik todėl G. Gudaitis visuomet stengėsi fotografuoti mažu aparatu, kad jį nuolatos galėtų turėti su savimi. Dažniausiai tai būdavo nedidelė į kišenę telpanti „GoPro“ kamera, skirta fiksuoti vaizdus slidinėjant, aktyviai sportuojant. Telefonu nuotraukų daryti vyras niekada nemėgo.
„Nesu koks nors rimtas fotografas, šis užsiėmimas – tik mano hobis. Domiuosi, ką su fototechnika galėčiau nuveikti ant žemės, iš oro ir po vandeniu. Ir būtų gerai kuo universalesnis aparatas, kad nereikėtų visam apsikarstyti įranga, – dėstė vyras. – Mano „tašiukės“ kišenėse visada yra dvi kameros: viena mažutė „GoPro“ ir viena truputį rimtesnė. Laikau jas taip, kad vos sustojęs galėčiau pasiekti. Slidinėdamas kamerą prisitvirtinu ir ant galvos ar prie juosmens, ant diržo“, – pasakojo vilkaviškietis.
Tačiau svajonės auga – „išaugo“ ir Gintauto aparatūra. Dabar G. Gudaitis kadrus fiksuoja žmonos Rasos dovanotu apie 1, 5 kg sveriančiu „Nikon“. Jį tampytis nėra lengva, bet aparatūra puikiai pritaikyta fotomedžioklei, todėl ja nesunkiai gali „pritraukti“ aukštai ant šakos snaudžiančią voverę ar tolumoje iš javų išnirusias stirnų galvas. Su šiuo prietaisu dauguma Gintauto nuotraukų dabar padarytos per automobilio langą, kaip jis pats sako, važinėjant po rajoną darbo reikalais.
„Specialiai į mišką einu retai, nes tiesiog traukiu erkes. O kai važiuodamas lauko keliuku pamatau kokį žvėrelį, staigiai stoju ir fotografuoju. Gaila, kad tie gyvūnėliai drąsūs tik tol, kol automobilis važiuoja pro šalį. Bet kai tik sustoji, jie akimirksniu neria tolyn. Kartą važiuojant į Vištytį kelią perbėgo kokie devyni elniai! Griebiau fotoaparatą, bet iš to skubėjimo nesugebėjau jo net įjungti. Iššokau iš mašinos, bandžiau dar lįsti į mišką, bet gražuolių žvėrių jau nė padujų nebuvo likę“, – apgailestavo vyras, elnius natūralioje gamtoje matęs tą vienintelį kartą.
Tačiau ne visi gyvūnai tokie bailūs.
„Kartą važiuodamas už kokio šimto metrų pamačiau laukuose medžiojančią lapę. Sustojau. Ji į mane kurį laiką žiūrėjo, užsiėmė savo reikalais, o paskui staiga šlept, galvą ant uodegos padėjo – ir užsnūdo...“ – juokėsi Gintautas.
Vyrui pavykę nufotografuoti ir juokingai ant šakų prigulusią nusnūsti voverę.
Kitąkart dėl gražaus kadro ir į laukus ar miškus važiuoti nereikia: dabar Gudaičių feisbuko paskyrą papuošia vis naujų paukštelių nuotraukos. Spalvingas dagiliukas, ant obels šakos nutūpęs čivylis, ryškioji žaliukė, snapą ištiesęs varnėnas – visi jie užfiksuoti namų kieme.
Paukščių nuotraukų Gintautas jau turi nemažą kolekciją. Joje – gervės, garniai, gulbės, kurapkos, pempės, kormoranai, paukštvanagiai ir kita sparnuotoji fauna. Yra ir skrajūnų „užsieniečių“: viešėdamas Kuboje vilkaviškietis įamžino žuvaujančius pelikanus.
O vieni įdomiausių Lietuvoje nufotografuotų paukščių – virš užšalusio Vištyčio ežero sklandantys jūriniai ereliai. Tai – reti įspūdingo dydžio sparnuočiai, kurie, kaip mano G. Gudaitis, į Lietuvą atlėkė iš Romintos girios. Tačiau regioninio parko direkcijos darbuotojai sako, kad jūriniai ereliai Vištytyje bent porą metų jau apsistoję ir peri.
Pats Gintautas norėtų nufotografuoti paprastą kukutį. Šį kuoduotą paukštelį vyras matęs jau ne kartą, tačiau kadre pagauti niekaip nepavyksta.
Gintautas su drėgmei atspariomis kameromis mėgsta fotografuoti ir po vandeniu, ypač lankydamasis šiltuosiuose kraštuose. Atostogaujant Turkijoje jo kamerą puolė krabas.
– Nardydamas po vandeniu pamačiau rają ir ėmiau fotografuoti, o ji nerdama išbaidė ant dugno gulėjusius stambius krabus. Prisiartinau prie vieno iš jų ir pamėginau nufotografuoti, o šis ištiesė žnyples ir mikliai keliskart kaukštelėjo per kamerą. Tokius vaizdus ir užfiksavau, – kalbėjo pašnekovas.
Atostogaujant Balyje vilkaviškiečiui dukart teko susitikti ir su vandens gyvatėmis.
– Vietiniai gyventojai sakė, kad nuodingų gyvių ten nėra. Bet fotografuodamas po vandeniu staiga matau – po kojomis rangosi gyvatė... Gal ir nenuodinga, bet aš jų ir šiaip nelabai mėgstu... Kitą, tokią rainą, susitikau brisdamas į vandenį. Ištiesiau jos link fotoaparatą, bet gyvatė išsigandusi šovė pro mane tokiu didžiuliu greičiu, kad nespėjau nė sureaguoti, – pasakojo G. Gudaitis.
Vis dėlto įdomiausią, o gal greičiau netikėčiausią savo kadrą vyras užfiksavo netoli Pajevonio girininkijos. Tąkart su sūnumi važiuojančiam Gintautui priešais automobilį prabėgo... stumbras. Kirtęs kelią žvėris įlindo į mišką. Pavažiavę dar apie 100 metrų Gudaičiai vėl pamatė žolę rupšnojantį stumbrą.
„Nesupratome, kaip taip greitai žvėris galėjo atsidurti kitoje vietoje ir ten ramiai sau ganytis. Pagalvojau, kad tai greičiausiai kitas stumbras. Vėliau spaudoje perskaičiau, kad iš Lenkijos stumbryno pabėgo du stumbrai – matyt, po mūsų rajoną jie ir klajojo dviese“, – prieš beveik porą metų nutikusį įvykį prisiminė pašnekovas.
Tiesa, stumbro nuotraukos nebuvo labai ryškios ir kokybiškos, nes „fotosesija“ vyko prieblandoje.
O štai naujausia kamera, kurią įsigijo Gintautas, daugiau skirta medžiotojams, ji vaizdus fiksuoja ir naktį. Tačiau G. Gudaitis „medžioja“ ne žvėris, o jų atvaizdus. Neseniai, ketindamas nufotografuoti barsukus, šią kamerą vyras paslėpė greta vieno rajono miško, prie pakelėje pastebėtų olų.
Pirmą naktį aparatas užfiksavo tik atklydusią lapę, tačiau kitą iš olos dryžuotas galvas iškišo ir patys barsukai.
Filmuoti vaizdeliai atidūrė Gudaičių feisbuke.
Visuomet įspūdingai atrodo iš aukštybių fotografuojami vaizdai. Nemažai Vilkaviškio ir kitų mūsų rajono vietovių nuotraukų Gintautas pridaręs su dronu.
Pamatęs gražias fotografijas į G. Gudaitį jau kreipėsi ne vienas vilkaviškietis, prašydamas iš aukštai įamžinti vieną ar kitą objektą. Iš paukščio skrydžio Gintautas darė ir dar išlikusių senųjų medinių pastatų nuotraukas muziejininkės Aušros Mickevičienės knygai „Sugrįžimai... Vilkaviškio krašto etnografinės sodybos“.
Ne tik miestus ir miestelius, įdomius pastatus, bažnyčias, bet ir rajone rengiamų dviračių žygių akimirkas vyras fiksavo su dronu. Vis dėlto dabar į pastarąjį pomėgį G. Gudaitis žiūri atsargiai: juk šis prietaisas gali nukristi žemyn. Neseniai, kai Gintautas fotografavo pažeme slenkančią smėlio audrą, taip ir nutiko – aparatas nukrito, propeleris išlakstė į visas puses.
„Suprantu, kad tokiu atveju gali patirti ne tik finansinių nuostolių: jei aparatas nukris ant žmogaus, gali jį rimtai sužaloti. Dėl to per įvairias šventes nejauku žiūrėti, kaip kažkas skraidina dronus tiesiai virš galvų. Jei yra minia žmonių, aš pats droną stengiuosi skraidinti kur nors pakrašty“, – pasakojo pašnekovas.
Dronu fotografuotais vaizdais galima pasigrožėti ir G. Gudaičio sūnaus Ado sukurtoje bei administruojamoje feisbuko paskyroje Vilkaviškis iš aukštai.
Galerija: Fotografijos
Publikuota: 2020-06-01 09:17:46
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Ministrė žada dar labiau stiprinti sienos apsaugą
* Malūno sienas virpino meistriškai valdomo akordeono muzika
* Trūksta ir gero kelio, ir veiklių žmonių
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|