|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
| ||||||||||||||
Siūlykite temą
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
|
„Santaka“ / Mūsų rajone
Pradėjus 1992 m. vykdyti tarptautinį „Baltijos geoterminį projektą“, mes, 1992–1996 m. LR Seimo Gamtos apsaugos komiteto nariai, turėjome galimybę su šia studija susipažinti. Po dvejų metų šio projekto dalyvės Lietuva, Latvija ir Danija nusprendė, kad pirmoji Baltijos regiono rytinėje pakrantėje geoterminės jėgainės statybos vietovė bus Klaipėda. „Santakos“ laikraštyje (2020 m. balandžio 24 d., Nr. 32) išspausdintame žurnalisto Andriaus Grygelaičio straipsnyje „Geoterminių vandenų panaudojimas – realybė ar utopija?“ teigiama, kad „Lietuvoje geoterminių vandenų paieška užsiėmė ne tik danai, bet ir vokiečiai.“ Pastarieji netgi „išsiaiškino, kad mūsų apylinkėse geoterminiai vandenys slūgso maždaug 1200 m gylyje.“ Tiesą sakant, nei danai, nei vokiečiai brangiai kainuojančiomis paieškomis neužsiiminėjo ir nieko naujo neišsiaiškino, o pasinaudojo mano jau paminėtos studijos duomenimis. Nes kaip tada būtų galima paaiškinti, kad Danijos projektuotojai nenumatė, jog prie Klaipėdos yra daug gipso, kuris iškeltas į paviršių kristalizavosi ir užteršė geoterminės jėgainės įrenginius? Klaipėdoje jau buvo prasidėjusi jėgainės statyba, o Vilkaviškyje dar tik garsiai kalbėta, jog rengiamasi statyti geoterminio vandens gydyklą, kuri ateityje galbūt konkuruos net su plačiai Europoje žinoma Karlovi Varai gydykla Čekijoje. Dar reikia paminėti buvusių rajono vadovų pažintines išvykas sužinoti, kaip geoterminis vanduo šildymo ir gydymo reikmėms panaudojamas užsienyje. 1998 m. rajono biudžete netgi buvo numatyta 400 tūkst. Lt geoterminių vandenų įsisavinimo planui finansuoti, tačiau nei pats planas, nei jo sąmata Savivaldybės tarybai nebuvo pateikti. Nors, pasak Lietuvos geotermijos asociacijos (LGA ) prezidento Felikso Zinevičiaus, „buvo parengti du Vilkaviškio jėgainių projektai. Pagal pirmąjį objektas funkcionuoti turėjo jau 1999-aisiais, o pagal antrąjį – 2002-aisiais.“ Matyt, pamiršus, kad kažkur jau du projektai dulksta, LGA prezidento pavaduotojas prof. Saulius Šliaupa pranešė dar vieną gerąją naujieną: „kad jei visi skaičiavimai atitiks tyrėjų lūkesčius ir bus įgyvendinti atitinkami techniniai darbai, po kelių metų galima tikėtis pamatyti geoterminės energijos panaudojimą Vilkaviškio mieste“ (straipsnis „Geologai mato galimybių Vilkaviškį šildyti žemės gelmių energija“ portale „Delfi“ 2012 m. kovo 23 d.). Praėjus daugiau nei dviem dešimtmečiams vėl bandoma reanimuoti seną idėją – turėti geoterminę jėgainę ir Vilkaviškyje. Rajono vadovai, atrodo, nusiteikę ryžtingai. Pasak minėtame „Santakos“ straipsnyje cituojamo mero, „mes tikrai toliau dirbsime prie šio klausimo“, netgi rengiamasi „pristatyti savo sumanymus“ prezidentūroje. Gal vertėtų prezidentūros klerkams pristatyti vieną iš jau parengtų projektų? Žinoma, jeigu pavyktų rasti. Negi vėl, artėjant rinkimams, imama imituoti veiklą ir „pilstyti“ geoterminį vandenį iš tuščio į kiaurą? Žurnalistas A. Grygelaitis savo rašinyje teigia: „Vokietijos atstovai itin rimtai domėjosi galimybe Vilkaviškyje pastatyti geoterminių vandenų jėgainę“, „Į šį projektą jie net investavo 100 tūkst. markių.“ Vokiečiai tikėjos dalyvauti jėgainės statybose Vilkaviškyje ir uždirbti – tai ne nuodėmė. Rimtai firmai „Geothermie Neubrandenburg“ 100 tūkst. markių – menki pinigai. Paprastai jie būna skiriami reprezentuoti pačias firmas, jų atstovų kelionėms, viešbučiams ir t. t. O visa vokiečių investicija – piešinys, padovanotas Savivaldybei. Jame pavaizduotas galimai būsimas Vilkaviškio ligoninės balneologinės gydyklos korpusas. Galima spėti, kad tūkstantį markių jis nekainavo. Labdaros, įvairios fondų negrąžintinos tikslinių investicijų lėšos kitais keliais su kaupu sugrįžta atgal paramos davėjams. Esą, „Viltis atgaivinti geoterminių vandenų idėją sužibo 2015 m.“ Kai tolimoje „Australijoje vyko pasaulinis kongresas“, o prezidentei Daliai Grybauskaitei buvo įteikta kongreso rezoliucija, „kurioje valstybių vadovai dar sykį buvo paraginti išnaudoti savo žemės gelmėse glūdinčius turtus“. Tačiau, eilinei rezoliucijai atgulus Prezidentūros kanceliarijos stalčiuje, viltis prigeso. Smilkstančią vilties žvakelę vėl buvo bandyta įpūsti pernai Seime vykusioje konferencijoje. Nes, kaip rašoma straipsnyje, „būtent šiame renginyje vėl atgaivintos diskusijos dėl geoterminių vandenų jėgainės statybų Vilkaviškyje.“ Jeigu tokia diskusija buvo, tai valio! Tik gaila, kad konferencijos vaizdo įraše ši diskusija liko neužfiksuota. Konferencijoje dominavusi tema – Klaipėdos geoterminės jėgainės tolimesnis likimas – nuskambėjo minorine gaida. Bankrutavus Klaipėdos bandomajai geoterminei jėgainei (KBGJ), apskritai nebeliko galimybės toliau plėtoti Lietuvoje giluminės energijos panaudojimą centralizuoto šildymo sistemose. Gal ateityje tokią konferenciją būtų galima organizuoti Vilkaviškyje – čia optimizmo ir entuziazmo būtų kur kas daugiau. Galima suprasti konferencijoje dalyvavusių geotermijos specialistų bei mokslininkų susirūpinimą Klaipėdos jėgainės likimu. KBGJ turėjo tapti ir geoterminės energijos mokslinių tyrimų baze, kurios tikslas – geoterminės energijos novatoriškų projektų kūrimas bei jų įgyvendinimas Lietuvoje. Deja, po bankroto buvo sukompromituota ir pati giluminės energijos panaudojimo bei plėtros idėja mūsų šalyje. Seimas yra patvirtinęs Nacionalinę energetikos strategiją, kurioje nustatė prioritetus, bet joje nerasime, kad geoterminei energetikai būtų taikomos kokios nors lengvatos. Didelės pradinės investicijos į technologijas bei dažnai kylančios problemos, susijusios su jėgainių eksploatacija, atbaido privataus kapitalo investuotojus. Kažkodėl peršama mintis, jog po įvykusios vietos valdžios kaitos naujoji užmarštin nugramzdino „idėjos vystymą“, o kartu ir vilkaviškiečių svajonę pasipliuškenti geoterminiuose vandenyse. Klaipėdos jėgainės netrumpintame pavadinime yra žodis „bandomoji“. Bandomasis Klaipėdos jėgainės laikotarpis buvo numatytas 10–15 metų. Per bandomąjį laikotarpį valstybė nenumatė nei pati statyti, nei remti kitų geoterminių jėgainių statytojų. Vilkaviškio geoterminės „idėjos vystymas“ nuo pradžios buvo į niekur. Bet kokią idėją galima iškelti, pamiršti ir vėl atgaivinti, tačiau turi būti aiškios tos idėjos įgyvendinimo galimybės ir etapai. Keista, kai pasiklydus tarp svajonių ir realybės, blaškomasi dešimtmečius, pamiršus, kad geoterminių išteklių savininkė yra valstybė. Be jos paramos jokie atsinaujinančios energetikos projektai nepajudėjo ir nepajudės Lietuvoje. Reikia pripažinti, kad LGA prezidentas F. Zinevičius, dar prieš keletą metų pasakęs „o geotermija yra truputį toliau...“, buvo teisus, nes dabar „ant bangos“ – vėjo ir saulės žalioji energetika, remiama valstybės. Gyvenimas nestovi vietoje, ateis laikas, kai galbūt keisis požiūris Lietuvoje ir į geoterminę energetiką. Algimantas GREIMAS Publikuota: 2020-05-29 08:29:22 Komentarai:Jūs naršote standartinę svetainės versiją. Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
|
Šiame numeryje
* Jubiliejų švenčiantis prelatas: „Duonos be plutos nebūna“ * Salomėja Nėris: palikti poetės vardą ar naikinti? * Beržų kirtėjai išgąsdino žmones: ar išliks Ripkaus giraitė? Laikraštis leidžiamas antradieniais ir penktadieniais.
|
||||||||||||
|